Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 24 SKYRIUS

Niekas negali „mūsų atskirti nuo Dievo meilės“

Niekas negali „mūsų atskirti nuo Dievo meilės“

1. Kokie gniuždantys jausmai kamuoja daugelį žmonių, net kai kuriuos tikruosius krikščionis?

AR JEHOVA Dievas myli tave? Kai kurie žmonės sutinka, jog Dievas myli žmoniją, kaip kad rašoma Jono 3:16, tačiau apie save galvoja: ‘Jis niekada nemylės manęs.’ Kai kada Dievo meile suabejoja net tikrieji krikščionys. Vienas nusivylęs vyras pasakė: „Man labai sunku patikėti, kad Dievui nors kiek rūpiu.“ Gal ir tave kartais kankina tokios abejonės?

2, 3. Kas nori mus įtikinti, kad Jehova mūsų nemyli ir nebrangina, ir kaip galime tokių minčių atsikratyti?

2 Šėtonas kaip galėdamas stengiasi mums įteigti, kad Jehova Dievas mūsų nemyli ir mes jam nieko verti. Tiesa, Šėtonas dažnai suvedžioja žmones pasinaudodamas jų puikybe ir išdidumu. (2 Korintiečiams 11:3) Tačiau su tokiu pat malonumu jis gniuždo ir jautrių žmonių savigarbą. (Jono 7:47-49; 8:13, 44) Tai ypač akivaizdu šiomis sunkiomis „paskutinėmis dienomis“. Daugelio šeimose trūksta meilės. Kitiems tenka nuolat būti tarp agresyvių, savanaudžių ir užsispyrusių žmonių. (2 Timotiejui 3:1-5; Brb) Metų metais kentėdami neteisybę, neapykantą ar niekinami dėl savo rasės, jie galbūt padaro išvadą, kad yra nemylimi ir niekam verti.

3 Jei ir tave slegia panašios mintys, nepulk į neviltį. Kartais mes pernelyg save sumenkiname. Prisimink, Dievo Žodis gali „taisyti“ ir „griauti tvirtoves“. (2 Timotiejui 3:16;  2 Korintiečiams 10:4) Biblijoje rašoma: „Jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.“ (1 Jono 3:19, 20) Apsvarstykime, kokiais keturiais būdais Raštas padeda mums ‘nuraminti savo širdis’ ir įsitikinti, kad Jehova mus myli.

Tu brangus Jehovai

4, 5. Kaip Jėzaus pavyzdys apie žvirblius rodo, kokie brangūs esame Jehovai?

4 Pirma, Biblijoje aiškiai parašyta, kad Dievui brangus kiekvienas jo tarnas. Pavyzdžiui, Jėzus pasakė: „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ (Mato 10:29-31) Ką šie žodžiai reiškė Jėzaus klausytojams pirmajame amžiuje?

„Jūs vertesni už daugybę žvirblių“

5 Galbūt svarstai, kas iš viso galėjo pirkti žvirblį. Tuo laiku žvirblis buvo pigiausias iš visų maistui vartotų paukščių. Atkreipk dėmesį, kad už skatiką jų buvo galima nusipirkti du. Vėliau Jėzus pasakė, kad sumokėjęs porą skatikų pirkėjas gaudavo ne keturis, bet penkis žvirblius. Penktąjį gaudavo priedo, nes jis, galima sakyti, neturėjo jokios vertės. Nors šie sparnuočiai buvo beverčiai žmonių akyse, kaip į juos žiūrėjo Kūrėjas? Jėzus pasakė: „Nė vienas jų [net veltui atiduotasis] nėra Dievo užmirštas.“ (Luko 12:6, 7) Dabar galime suprasti Jėzaus žodžių esmę. Jeigu Jehovai brangus net vienas žvirblis, koks brangus turėtų būti žmogus! Pasak Jėzaus, Jehova apie mus žino viską — net mūsų galvos plaukus yra suskaičiavęs!

6. Kodėl galime neabejoti Jėzaus tvirtinimu, kad mūsų galvos plaukai suskaičiuoti?

 6 Suskaičiavęs plaukus? Kai kam gali atrodyti, kad Jėzus perdėjo taip sakydamas. Tačiau pamąstyk apie prikėlimo viltį. Kaip gerai Jehova turi mus pažinti, kad galėtų atkurti! Esame jam tokie brangūs, jog jis savo atmintyje laiko visą informaciją apie mus, net mūsų genetinį kodą, visus mūsų prisiminimus bei įspūdžius, kuriuos sukaupėme per gyvenimą. * Tad suskaityti galvos plaukus, kurių žmogus vidutiniškai turi apie 100 000, Jehovai būtų vieni niekai.

Už ką Jehova mus brangina?

7, 8. a) Kokios savybės džiugina širdžių tyrėją Jehovą? b) Kokie mūsų darbai jam patinka?

7 Antra, Biblija parodo, už ką Jehova brangina savo tarnus. Paprastai sakant, jį džiugina mūsų gerosios savybės ir dedamos pastangos. Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui pasakė: „Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį.“ (1 Metraščių 28:9) Kaip džiaugiasi Dievas, kai tirdamas daugybės žmonių širdis šiame piktame ir neapykantos kupiname pasaulyje aptinka tokią, kuri myli taiką, tiesą ir teisingumą! Kas atsitinka, kai Dievas suranda širdį, jį mylinčią, trokštančią jį pažinti ir dalintis tuo pažinimu su kitais? Jehova sako, kad įsidėmi skelbiančius apie jį. Jis netgi turi „atminimo knygą“ visiems  ‘tiems, kurie bijo Viešpaties ir pasitiki jo vardu’. (Malachijo 3:16) Tokie žmonės jam brangūs.

8 Kokius gerus darbus Jehova vertina? Pirmiausia mūsų pastangas sekti jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. (1 Petro 2:21) Dar vienas gyvybiškai svarbus ir Dievui brangus darbas — gerosios naujienos apie jo Karalystę skelbimas. Romiečiams 10:15 skaitome: „Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną!“ Galbūt mes nelaikome savo kojų dailiomis. Tačiau šioje Biblijos eilutėje jos reiškia Jehovos tarnų pastangas skelbti gerąją naujieną. O tokiomis pastangomis Jehova gėrisi ir jas vertina. (Mato 24:14; 28:19, 20)

9, 10. a) Kodėl galime neabejoti, kad Jehova vertina mūsų ištvermę? b) Kaip Jehova žiūri į savo ištikimus tarnus?

9 Be to, Jehova vertina mūsų ištvermę. (Mato 24:13) Prisimink, Šėtonas nori, kad nusigręžtume nuo Dievo. Kiekviena tavo ištikimos tarnybos Jehovai diena yra atsakas į Šėtono pašaipas. (Patarlių 27:11) Ištverti  ne visuomet lengva. Pašlijusi sveikata, finansiniai sunkumai, emocinis išsekimas arba kitos bėdos apkartina gyvenimą. Neišsipildę lūkesčiai irgi stumia į neviltį. (Patarlių 13:12) Tokiomis aplinkybėmis rodomą ištvermę Jehova vertina dar labiau. Žinodamas tai karalius Dovydas prašė Jehovos rinkti jo ašaras į „odinę“ ir su pasitikėjimu klausė: „Argi jų nėra Tavo knygoje?“ (Psalmyno 56:8, Brb) Taip, Jehova mato ir atsimena visas mūsų išlietas ašaras ir kančias, kurias pakeliame likdami jam ištikimi. Jos labai jam brangios.

Jehova vertina mūsų ištvermę išbandymų metu

10 Širdis, tiesa, tokius įrodymus, kad Dievas mus brangina, gali neigti ir įkyriai šnabždėti: „Aplink tiek daug už mane geresnių žmonių. Kaip Jehova turėtų nusivilti, lygindamas mane su jais!“ Jehova nieko nelygina; jis nėra nelankstus ar pernelyg reiklus. (Galatams 6:4) Dievas atidžiai tiria mūsų širdis ir vertina net mažiausią gėrio kruopelytę.

Jehova atskiria gera nuo bloga

11. Ką sužinome apie Jehovą iš jo poelgio su Abija?

11 Trečia, tyrinėdamas mus Jehova pirmiausia žiūri, kokių gerų savybių turime, ir jas išskiria. Pavyzdžiui, paskelbęs, kad visa neištikimo karaliaus Jeroboamo dinastija bus išnaikinta, vieną jo sūnų, Abiją, Dievas liepė palaidoti padoriai. Kodėl? ‘Nes tik jame Viešpats, Izraelio Dievas, rado šį tą gero.’ (1 Karalių 14:1, 10-13) Taip, Jehova ištyrė to jaunuolio širdį ir aptiko „šį tą gero“. Net jei to gėrio ir nebuvo daug, Jehovai pasirodė verta paminėti tai savo Žodyje. Abijai net buvo atlyginta — jam vieninteliam iš visos šeimos Dievas parodė šiokią tokią malonę.

12, 13. a) Kaip karaliaus Juozapato atvejis parodo, kad Jehova ieško mumyse gėrio net ir tuomet, kai nusidedame? b) Kaip Jehova, mylintis Tėvas, žiūri į mūsų gerąsias savybes ir darbus?

 12 Dar geresnis pavyzdys yra karalius Juozapatas. Kai kartą jis nusižengė, Jehovos pranašas jam pasakė: „Už tai užsitraukei Viešpaties pyktį.“ Kaip skaudu! Bet tai dar nebuvo visa Jehovos žinia. Pranašas skelbė toliau: „Tačiau tu padarei ir gera.“ (2 Metraščių 19:1-3) Net ir pagrįstai pykdamas Jehova nepamiršo gerų Juozapato darbų. Ne taip, kaip netobuli žmonės! Nusivylę kitais, kartais nebematome jų gerų savybių. O ir kai nusidedame patys, dėl nusivylimo, gėdos bei kaltės jausmo neretai pamirštame savo geruosius bruožus. Tačiau prisimink: jei atgailauji ir stengiesi nuodėmių nekartoti, Jehova atleidžia.

13 Tirdamas tave Jehova tokias nuodėmes atmeta, kaip kad aukso ieškotojas plaudamas auksą išmeta bevertį smėlį. O gerąsias savybes ir darbus? Šiuos „grynuolius“ Jehova pasilaiko. Ar pastebėjai,  kaip tėvai brangina savo mylimų vaikų piešinius arba kitokius darbelius ir saugo dešimtmečiais, vaikams seniai apie juos pamiršus? Mūsų Tėvo Jehovos meilė neprilygstama. Kol esame jam ištikimi, jis niekada nepamiršta mūsų gerų savybių ir darbų. Dievo požiūriu, pamiršti juos būtų neteisinga, o jis nėra neteisingas. (Hebrajams 6:10) Bet Jehova tyrinėja mus dar ir kitaip.

14, 15. a) Kodėl mūsų netobulumas nekliudo Jehovai matyti gerųjų mūsų savybių? Duok pavyzdį. b) Ką Jehova darys su mūsų geraisiais bruožais ir kaip jis žiūri į savo ištikimus tarnus?

14 Jehova įžvelgia už ydų slypinčią tikrąją mūsų vertę. Pavyzdžiui, menininkai negaili jėgų restauruoti sugadintus vertingus paveikslus ar kitus meno kūrinius. Kai Londono nacionalinėje galerijoje buvo peršautas Leonardo da Vinčio paveikslas, įvertintas maždaug 30 milijonų dolerių (120 milijonų litų), niekas nė nemanė jo išmesti. Beveik 500 metų senumo šedevras iškart buvo pradėtas restauruoti. Kodėl? Todėl, kad meno mėgėjams jis buvo brangus. Tad nejaugi tu nesi vertingesnis už kreida ir anglimi pieštą paveikslą? Tu tikrai esi brangus Dievui, kad ir kiek būtum apgadintas paveldėtos netobulybės. (Psalmyno 72:12-14) Jehova Dievas, išmanus žmonių šeimos Kūrėjas, tikrai grąžins tobulumą tiems, kurie priima jo švelnų rūpinimąsi. (Apaštalų darbų 3:21; Romiečiams 8:20-22)

15 Taip, Jehova mato mūsų gerus bruožus, net jei patys jų neįžvelgiame. Jei tarnausime Dievui, jis ugdys tas savybes tol, kol galiausiai tapsime tobuli. Kad ir kaip į mus žiūrėtų Šėtono pasaulis, Jehovai jo ištikimi tarnai yra brangūs. (Agėjo 2:7)

 Jehova rodo savo meilę darbais

16. Koks yra didžiausias Jehovos meilės mums įrodymas ir iš kur žinome, kad ši dovana skirta kiekvienam iš mūsų?

16 Ketvirta, Jehova įrodo mums savo meilę darbais. Kristaus išperkamoji auka yra aiškiausias atsakymas į Šėtono melą, kad esame niekam verti ir nemylimi. Niekada nepamirškime, kad skausminga Jėzaus mirtis ant kančių stulpo ir net dar didesnė Jehovos kančia, kurią jis pakėlė stebėdamas mylimo Sūnaus mirtį, yra jų meilės mums įrodymas. Deja, daug kam sunku patikėti, kad ši dovana skirta kiekvienam asmeniškai. Jie mano nesą jos verti. Bet prisimink apaštalą Paulių, buvusį Kristaus mokinių persekiotoją. Vėliau jis rašė: „Dievo Sūnus... pamilo mane ir paaukojo save už mane.“ (Galatams 1:13; 2:20, kursyvas mūsų)

17. Kaip Jehova patraukia mus prie savęs ir savo Sūnaus?

17 Jehova įrodo savo meilę mums tuo, kad kiekvienam duoda galimybę pasinaudoti Kristaus auka. Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6:44) Taip, pats Jehova patraukia mus prie savo Sūnaus ir leidžia įgyti amžinojo gyvenimo viltį. Kaip? Kai kiekvienam iš mūsų paskelbiama geroji naujiena ir kai gauname iš Jehovos šventosios dvasios, kuri padeda mums suprasti bei taikyti dvasines tiesas, nors ir esame ydingi bei netobuli. Todėl Jehova sako mums tai, ką sakė ir senovės Izraeliui: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.“ (Jeremijo 31:3)

18, 19. a) Kokiu ypač asmenišku dėmesiu Jehova rodo mums savo meilę ir iš kur žinome, kad šito jis nepavedė niekam kitam? b) Kaip Dievo Žodis laiduoja, kad Jehova yra atjautus maldų klausytojas?

18 Artindamiesi prie Jehovos malda jo meilę jaučiame bene stipriausiai. Biblija ragina ‘be paliovos melstis’  Dievui. (1 Tesalonikiečiams 5:17) Jis išklauso. Jis net vadinamas „maldos klausytoju“. (Psalmyno 65:2, Jr) Dievas nepavedė šių pareigų jokiam kitam asmeniui, net savo Sūnui. Tik pagalvok: pats visatos Kūrėjas skatina mus nevaržomai kreiptis į jį malda. Koks klausytojas jis yra? Šaltas, abejingas? Tikrai ne.

19 Jehova yra atjautus. O kas yra atjauta? Vienas ištikimas pagyvenęs krikščionis paaiškino: „Atjauta yra tavo skausmas mano širdyje.“ Ar Jehovą tikrai jaudina mūsų skausmas? Apie jo tautos, Izraelio, kančias skaitome: „Dėl visų jų nelaimių [jis] buvo nelaimingas.“ (Izaijo 63:9) Jehova ne tik matė tautos vargus, bet ir ją užjautė. Kokie gilūs buvo jo jausmai, rodo šie žodžiai: „Kas tik užgauna jus, tas užgauna mano akies vyzdį.“ * (Zacharijo 2:12 [2:8, Brb]) Kaip turėtų skaudėti! Taip, Jehova mus užjaučia. Kai skauda mums, skauda ir jam.

20. Kokio požiūrio Romiečiams 12:3 patariama vengti?

20 Tačiau nė vienas brandus krikščionis Dievo meilės ir pagarbos nelaikys dingstimi aukštintis. Apaštalas Paulius rašė: „Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą.“ (Romiečiams 12:3) Kitame vertime rašoma: ‘Turėkite apie save nuosaikią nuomonę.’ (Jr72) Taigi džiaugdamiesi  nuoširdžia savo dangiškojo Tėvo meile ir gerumu, niekada nepamirškime, kad šito neužsitarnavome. (Luko 17:10)

21. Kokiam Šėtono melui turime nuolatos priešintis ir kokiais žodžiais galime guostis?

21 Ryžtingai atmeskime visokį Šėtono melą, taip pat jo tvirtinimą, kad esame nereikalingi ir nemylimi. Jei gyvenimas tave išmokė laikyti save tokia didele kliūtimi, kurios net begalinė Dievo meilė neįveiks, savo gerus darbus tokiais nežymiais, kad net visa reginčios Jo akys nepastebės, o savo nuodėmes tokiomis didelėmis, kad net jo brangaus Sūnaus mirtis jų neatpirks, buvai mokomas melo. Išmesk jį iš širdies! Guoskis teisingais įkvėptais Pauliaus žodžiais: „Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“ (Romiečiams 8:38, 39)

^ pstr. 6 Prikėlimo viltis Biblijoje siejama su Jehovos atmintimi. Ištikimasis Jobas Jehovai pasakė: „O, kad... nustatytum laiką ir atmintum mane!“ (Jobo 14:13, kursyvas mūsų) Jėzus kalbėjo apie „visų gulinčiųjų [„atminimo“, NW] kapuose“ prikėlimą. Atmintis čia minima ne veltui, nes tuos mirusius žmones, kuriuos ketina prikelti, Jehova tobulai prisimena. (Jono 5:28, 29)

^ pstr. 19 Kai kuriuose vertimuose čia išreiškiama mintis, jog tas, kuris paliečia Dievo tautą, paliečia ne Dievo, o savo, tai yra Izraelio, akį. Tokį pakeitimą padarę perrašinėtojai manė, kad šie žodžiai yra nepagarbūs ir turi būti ištaisyti. Nevykusiais argumentais jie sumenkino paties Jehovos jausmų gilumą.

Pasidomėkite

ATSIBUSKITE!

Gal esu nevykėlis?

Ar nevisavertiškumo jausmas tau trukdo imtis ko nors naujo?