Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 23 SKYRIUS

„Dievas mus pirmas pamilo“

„Dievas mus pirmas pamilo“

1—3. Kodėl Jėzaus mirtis buvo ypatingas įvykis?

BEVEIK prieš 2000 metų vieną pavasario dieną buvo nuteistas ir nukankintas nekaltas žmogus. Tokia žiauri ir neteisėta egzekucija buvo ne pirma ir, deja, ne paskutinė žmonijos istorijoje. Vis dėlto šis atvejis buvo ypatingas.

2 Pasmerktajam kenčiant paskutines skausmo kupinas valandas pats dangus parodė, koks svarbus šis įvykis. Nors buvo vidurdienis, staiga pasidarė tamsu. Pasak vieno istoriko, ‘saulė užtemo’. (Luko 23:44, 45) Prieš išleisdamas paskutinį atodūsį, kankinys ištarė įsimintiną žodį: „Atlikta!“ Atiduodamas savo gyvybę jis iš tiesų atliko kai ką labai svarbaus. Savo auka jis parodė pačią didžiausią meilę, kokią tik gali parodyti žmogus. (Jono 15:13; 19:30)

3 Aišku, čia kalbame apie Jėzų Kristų. Jo kančios ir mirtis tą niūrią 33 m. e. m. nisano 14 dieną daugeliui žmonių gerai žinomos. Deja, beveik niekas nesusimąsto apie kitą svarbų faktą. Nors Jėzaus kančios buvo didelės, kai kas kentėjo dar labiau. Galima sakyti, tas kitas asmuo dar daugiau pasiaukojo — tai, ką jis padarė, buvo didžiausias meilės veiksmas visatoje. Koks? Atsakymas mus veda prie pačios svarbiausios temos — Jehovos meilės.

Didžiausias meilės veiksmas

4. Kaip Romos kareivis suvokė, kad Jėzus nebuvo paprastas žmogus, ir kokią išvadą jis padarė?

4 Jėzaus egzekuciją stebėjusį Romos šimtininką taip  sukrėtė Jėzaus mirtį lydėjusi tamsa ir paskui kilęs žemės drebėjimas, kad jis pasakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Mato 27:54) Akivaizdu, kad Jėzus nebuvo paprastas žmogus. Tas kareivis padėjo nužudyti viengimį Aukščiausiojo Dievo Sūnų! Kiek brangus Tėvui buvo tas Sūnus?

5. Kas padės įsivaizduoti laiką, kurį danguje Jehova praleido drauge su savo Sūnumi?

5 Biblijoje Jėzus vadinamas „visos Kūrinijos pirmagimiu“. (Kolosiečiams 1:15) Tik pagalvok, Jehova savo Sūnų sukūrė pirmiau nei visą visatą. Kiek laiko Tėvas ir Sūnus gyveno drauge? Kai kurių mokslininkų paskaičiavimais, visatai yra 13 milijardų metų. Ar gali suvokti, koks tai ilgas laikotarpis? Kad žmonėms būtų lengviau įsivaizduoti visatos amžių, viename planetariume padarytas 110 metrų ilgio laiko grafikas. Palei jį eidamas lankytojas kiekvienu žingsniu peršoka 75 milijonus visatos gyvavimo metų. Laiko grafiką užbaigia visą žmonijos istorijos tarpsnį žyminti plauko storio juostelė! Net jei šie paskaičiavimai būtų tikslūs, nepakaktų ir viso laiko grafiko nusakyti Jehovos Sūnaus gyvenimo trukmę! Ką Dievo Sūnus veikė visą tą laiką?

6. a) Ką veikė Jehovos Sūnus gyvendamas danguje? b) Koks ryšys sieja Jehovą ir jo Sūnų?

6 Sūnus džiaugsmingai talkininkavo Tėvui. (Patarlių 8:30) Biblijoje rašoma: „Be [Sūnaus] neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.“ (Jono 1:3) Vadinasi, Jehova viską kūrė drauge su Sūnumi. Kaip įdomiai ir džiugiai jie leido laiką! Tikriausiai daugelis sutiks, kad tėvus su vaikais sieja nepaprastai stiprus ryšys. O meilė „yra tobulas vienybės raištis“. (Kolosiečiams 3:14, NW) Tad kas iš mūsų galėtų suvokti, koks stiprus tapo šis ryšys per  visą tą laiką, kurį Tėvas ir Sūnus buvo kartu? Aišku, Jehovą Dievą ir jo Sūnų sieja pats stipriausias meilės saitas.

7. Ką Jehova pasakė apie Sūnų, kai šis pasikrikštijo?

7 Vis dėlto Tėvas išsiuntė savo Sūnų į žemę gimti žmogumi. Vadinasi, Jehova kelis dešimtmečius negalėjo bendrauti su mylimu Sūnumi taip artimai, kaip bendravo danguje. Jis atidžiai stebėjo, kaip Jėzus augo ir tapo tobulu žmogumi. Būdamas maždaug 30 metų Jėzus pasikrikštijo. Nereikia spėlioti, ką jautė Jehova. Jis pats iš dangaus pasakė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mato 3:17) Kaip Jehova džiaugėsi Jėzumi, kai šis ištikimai įvykdė viską, kas buvo apie jį išpranašauta ir ko jis buvo paprašytas! (Jono 5:36; 17:4)

8, 9. a) Ką Jėzui teko iškęsti 33 m. e. m. nisano 14 dieną ir kaip jautėsi jo dangiškasis Tėvas? b) Kodėl Jehova leido savo Sūnui kentėti ir mirti?

8 Tačiau ką išgyveno Jehova 33 m. e. m. nisano 14 dieną? Ką jautė, kai Jėzus buvo naktį išduotas ir suimtas? Kai apleistas draugų buvo neteisėtai tardomas? Kai iš jo tyčiojosi, jį apspjaudė ir daužė kumščiais? Kai rimbu išdraskė jam nugarą? Kai prikaltas prie medinio stulpo ir paliktas kabėti buvo žmonių keikiamas? Ką išgyveno Tėvas, kai jo mylimas Sūnus kentėdamas nepakeliamus skausmus sušuko? Ką Jehova jautė, kai Jėzus išleido paskutinį kvapą, kai jo brangaus Sūnaus, sukurto pirma visos kūrinijos, gyvybė užgeso? (Mato 26:14-16, 46, 47, 56, 59, 67; 27:38-44, 46; Jono 19:1)

„Dievas... atidavė savo viengimį Sūnų“

9 Visi žodžiai čia per menki. Jehovos skausmas dėl Sūnaus mirties turėjo būti neapsakomas. Tačiau paaiškinti, kodėl Jehova leido jam mirti, galime. Kodėl Tėvas  ryžosi tokioms kančioms? Jono 3:16 jis atskleidžia mums be galo svarbų dalyką. Ši Biblijos eilutė tokia reikšminga, jog pavadinta mažąja evangelija. Joje rašoma: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Vadinasi, viską Dievas darė iš meilės. Ši Jehovos dovana — savo Sūnaus atsiuntimas už mus kentėti ir mirti — buvo didžiausias visų laikų meilės veiksmas.

Kas yra Dievo meilė

10. Ko žmonėms reikia ir kas atsitiko su žodžio „meilė“ reikšme?

10 Kas apskritai yra meilė? Sakoma, jog tai pati didžiausia žmogaus reikmė. Meilės jis ieško nuo pat lopšio iki mirties, mėgaujasi jos šiluma, o negaudamas nyksta ar netgi miršta. Keista, tačiau apibūdinti meilę žmogui nelengva. Žinoma, apie ją kalbama dažnai. Ji šlovinama knygose, dainose ir poezijoje. Bet kas ji yra, menkai tepasakoma. Šis žodis dabar toks subanalintas, kad, galima sakyti, visai prarado savo tikrąją reikšmę.

11, 12. a) Kur galime daugiau sužinoti apie meilę ir kodėl? b) Kokios meilės rūšys išskiriamos senojoje graikų kalboje ir koks žodis, verčiamas „meilė“, dažniausiai vartojamas Krikščionių graikiškuosiuose raštuose? (Žiūrėk ir išnašą.) c) Kas yra agápe?

11 Tačiau Biblija aiškiai atskleidžia, kas yra meilė. Vaino aiškinamajame žodyne Expository Dictionary of New Testament Words rašoma: „Meilė pasireiškia tik darbais.“ Biblijoje aprašyti Jehovos darbai tikrai daug pasako apie jo meilę — kad jis jaučia savo kūriniams nuoširdžius jausmus ir nori jiems gero. Pavyzdžiui, Jehovos poelgis, kurį jau aptarėme, — argi ne geriausiai pasako, kas yra meilė? Kituose skyriuose pakalbėsime, kaip dar Jehova rodo savo meilę. Daug sužinome ir išsiaiškinę  Biblijos originalo kalbos žodžių, verčiamų „meilė“, reikšmes. Senoji graikų kalba turi keturis taip verčiamus žodžius. * Iš jų Krikščionių graikiškuosiuose raštuose dažniausiai vartojamas agápe. Viename Biblijos žodyne rašoma, kad tai „pats svariausias žodis nusakyti meilei“. Kodėl?

12 Agápe nurodo principais pagrįstą meilę. Tai daugiau nei jausmas kitam asmeniui. Ji daug reikšmingesnė ir sąmoningesnė. Bet svarbiausia, agápe meilei visai nebūdingas savanaudiškumas. Pavyzdžiui, vėl sugrįžkime prie Jono 3:16. Kokį „pasaulį“ Dievas pamilo taip, jog atidavė savo viengimį Sūnų? Pasaulį, kuriam reikia išpirkos. Daugybę nuodėmingų žmonių. Ar Jehova visus myli kaip savo draugus, pavyzdžiui, kaip mylėjo ištikimąjį Abraomą? (Jokūbo 2:23, Brb) Ne, tačiau jis su meile ir didžiai aukodamasis daro gera visiems. Jis nori, kad visi atgailautų ir pasikeistų. (2 Petro 3:9) Ir daug kas pasikeičia. Tokius žmones Jehova mielai ima laikyti savo draugais.

13, 14. Kas rodo, kad agápe dažnai pasireiškia švelniu prieraišumu?

13 Tačiau kai kas klaidingai supranta agápe. Pasak jų, tai šalta, formali meilė. Bet iš tikrųjų žodžiu agápe dažnai vadinamas ir švelnus vieno asmens prisirišimas prie kito. Pavyzdžiui, rašydamas „Tėvas myli Sūnų“, Jonas pavartojo žodžio agápe formą. Ar tai yra meilė  be švelnaus prieraišumo? Atkreipk dėmesį, jog Jėzus pasakė: „Tėvas brangina Sūnų.“ Čia jis pavartojo žodžio filéo formą. (Jono 3:35; 5:20, NW) Jehovos meilė dažnai pasireiškia švelniu prieraišumu. Vis dėlto ji nėra vien sentimentai. Tai meilė, pagrįsta išmintingais ir teisingais principais.

14 Kaip jau išsiaiškinome, visos Jehovos savybės yra idealios, tobulos ir patrauklios. Tačiau patraukliausia yra meilė. Niekas mūsų taip stipriai netraukia prie Jehovos, kaip jo meilė. Kaip džiugu, kad tai yra jo pagrindinė savybė. Iš kur žinome?

„Dievas yra meilė“

15. Kas Biblijoje pasakyta apie Jehovos meilę ir kuo tas teiginys ypatingas? (Žiūrėk išnašą.)

15 Rašte apie meilę pasakyta tai, ko nepasakyta apie jokią kitą Jehovos savybę. Biblijoje nerašoma, kad Dievas yra galia, teisingumas arba išmintis. Jis turi šias savybes, yra pagrindinis jų šaltinis ir jomis jam niekas neprilygsta. Tačiau ketvirtoji jo savybė pabrėžta ypatingai, nes pasakyta: „Dievas yra meilė.“ * (1 Jono 4:8) Kaip suprasti?

16—18. a) Kodėl Biblijoje sakoma, kad „Dievas yra meilė“? b) Kodėl iš visų žemės kūrinių tik žmogus tinka būti Jehovos meilės simboliu?

16 Pasakymo „Dievas yra meilė“ neturime suprasti tiesiogiai — tarp žodžių „Dievas“ ir „meilė“ negalima padėti lygybės ženklo. Apversti šio teiginio ir pasakyti  „meilė yra Dievas“ irgi negalime. Jehova nėra abstrakti savybė. Jis yra asmuo, be meilės turintis ir daug kitų savybių. Tačiau meilė ypač išsiskiria. Viename žinyne apie cituotąją eilutę rašoma: „Dievo esybė, jo siela yra meilė.“ Iš esmės galime mąstyti taip: Jehovos galia leidžia jam veikti. Teisingumu ir išmintimi jis vadovaujasi. O meilės yra skatinamas. Be to, su meile Jehova rodo ir kitas savo savybes.

17 Dažnai sakoma, kad Jehova yra meilės įsikūnijimas. Vadinasi, jei norime suprasti, kokia yra principais pagrįsta meilė, turime pažinti Jehovą. Žinoma, žmonės irgi rodo šią nuostabią savybę. Tačiau kodėl? Prieš sukurdamas žmones Jehova, tikriausiai kreipdamasis į savo Sūnų, pasakė tokius žodžius: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą.“ (Pradžios 1:26) Iš visų žemės kūrinių tik žmonės moka mylėti ir tuo yra panašūs į savo dangiškąjį Tėvą. Prisimink, kad kitas Jehovos savybes simbolizuoja gyvūnai. Tačiau savo pagrindinės savybės — meilės simboliu Jehova pasirinko aukščiausią žemės kūrinį, žmogų. (Ezechielio 1:10)

18 Rodydami nesavanaudišką, principais pagrįstą meilę, atspindime šią Jehovos savybę. Apaštalas Jonas rašė: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.“ (1 Jono 4:19) Kaip Jehova pirmas parodė mums meilę?

Jehova pirmas parodė meilę

19. Kodėl galima teigti, jog kurti Jehovą paskatino meilė?

19 Meilė nėra naujiena. Juk ne vienatvė ar draugijos poreikis paskatino Jehovą kurti. Jehova yra tobulas, jam užtenka savęs ir nieko nereikia iš kitų. Tačiau  meilė, veikti skatinanti savybė, sužadino jam norą pasidalyti gyvenimo džiaugsmu su protingais kūriniais, kurie brangintų šią dovaną. „Dievo kūrybos Pradžia“ buvo viengimis Sūnus. (Apreiškimo 3:14) Paskui per jį Jehova sukūrė visa kita, pradedant angelais. (Jobo 38:4, 7; Kolosiečiams 1:16) Tos galingos dvasinės būtybės, apdovanotos laisve, protu ir jausmais, galėjo rodyti meilę viena kitai, o svarbiausia, Jehovai Dievui. (2 Korintiečiams 3:17) Taip, jos mylėjo, nes žinojo esančios mylimos.

20, 21. Kas Adomui ir Ievai liudijo apie Jehovos meilę, bet kaip jie į ją atsakė?

20 Tą patį galima pasakyti ir apie žmones. Nuo pirmos dienos Adomas ir Ieva buvo apsupti meilės. Žvalgydamiesi po savo Rojaus namus, Edeną, jie visur regėjo akivaizdžius Tėvo meilės įrodymus. Atkreipk dėmesį, jog Biblijoje rašoma: „Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs.“ (Pradžios 2:8) Ar kada nors vaikštinėjai po puikiai sutvarkytą sodą ar parką? Kas tave žavėjo labiausiai? Šviesos spinduliai, besiskverbiantys pro tankią lapiją? Stulbinanti spalvų gama gėlyne? Upelio čiurlenimas, paukščių giesmės ar vabzdžių dūzgimas? O gal medžių, vaisių ir žiedų kvapai? Ir vis dėlto joks šių laikų parkas neprilygsta Edeno sodui. Kodėl?

21 Todėl, kad jį užveisė pats Jehova! Tas sodas turėjo būti neapsakomai nuostabus. Medžiai džiugino akį ir vedė gardžius vaisius. Sodas buvo gerai drėkinamas, erdvus ir pilnas įvairiausių įdomių gyvūnų. Adomas su Ieva būtų galėję laimingai ir turiningai gyventi, nieko nestokodami, džiaugdamiesi maloniu darbu ir tobula draugija. Jehova pirmas parodė jiems meilę,  tad jie turėjo atsakyti tuo pačiu. Deja, Adomas ir Ieva nuvylė savo dangiškąjį Tėvą. Užuot mylėję Dievą ir jo klausę, jie pasidavė savanaudiškumui ir sukilo prieš jį. (Pradžios 2 skyrius)

22. Kaip Jehovos atsakas į maištą Edene parodė, kad jo meilė ištikima?

22 Kaip skaudu turėjo būti Jehovai! Bet ar dėl šio maišto Jehova nustojo mylėti žmones? Ne! „Jo ištikimoji meilė amžina.“ (Psalmyno 136:1) Jis iškart numatė, kaip išpirks dorus Adomo ir Ievos palikuonius. Jau žinome, kad tam jis nusprendė paaukoti savo mylimąjį, brangųjį Sūnų. (1 Jono 4:10)

23. Kodėl Jehova vadinamas „laiminguoju Dievu“ ir kokį svarbų klausimą nagrinėsime kitame skyriuje?

23 Taip, Jehova rodė žmonijai meilę nuo pat pradžių. Jis iš tiesų „mus pirmas pamilo“. Meilė kuria darną ir neša džiaugsmą, tad nenuostabu, kad Jehova vadinamas „laiminguoju Dievu“. (1 Timotiejui 1:11, NW) Tačiau kyla svarbus klausimas: „Ar iš tikrųjų Jehova myli kiekvieną iš mūsų?“ Į jį atsakysime kitame skyriuje.

^ pstr. 11 Krikščionių graikiškuosiuose raštuose dažnai vartojamas veiksmažodis filéo, reiškiantis „būti prisirišusiam, mėgti arba jausti palankumą (pavyzdžiui, artimam draugui ar broliui)“. Kito žodžio, storgé, reiškiančio „artima giminiška meilė“, forma yra pavartota 2 Timotiejui 3:3, kur sakoma, kad tokios meilės labai trūks paskutinėmis dienomis. Dar kitokia meilė, éros, arba romantiška meilė tarp priešingos lyties asmenų, Krikščionių graikiškuosiuose raštuose neminima, nors Biblijoje apie ją kalbama. (Patarlių 5:15-20)

^ pstr. 15 Biblijoje yra keli panašūs teiginiai. Pavyzdžiui, „Dievas yra šviesa“ ir „Dievas yra ryjanti ugnis“. (1 Jono 1:5; Hebrajams 12:29) Bet tai tik metaforos, Jehova čia lyginamas su fiziniais reiškiniais. Jehova yra tarsi šviesa, nes yra šventas ir teisingas. Jame nėra jokios „tamsybės“, arba nedoros. O kadangi Jehova turi galią naikinti, jį galima prilyginti ir ugniai.