Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 1 SKYRIUS

„Štai mūsų Dievas!“

„Štai mūsų Dievas!“

1, 2. a) Ko norėtum paklausti Dievą tu? b) Ko Mozė teiravosi Dievo?

AR GALI įsivaizduoti save kalbantį su Dievu? Vien pagalvojus apie tai šiurpas ima — į tave kreipiasi pats visatos Valdovas! Iš pradžių sutrinki, bet paskui prabyli. Jis išklauso, atsako ir net leidžia teirautis visko, ko nori. Tad ko paklaustum?

2 Kaip tik tokį išgyvenimą senovėje patyrė vyras, vardu Mozė. Tačiau jo klausimas gali tave nustebinti. Mozė nesiteiravo apie save, savo ateitį ar žmonijos vargus. Jis paklausė, koks yra Dievo vardas. Šis klausimas gali pasirodyti keistas dėl to, kad Mozė jau žinojo Dievo vardą. Vadinasi, jis norėjo išsiaiškinti šį tą daugiau. Iš tikrųjų Mozė klausė paties svarbiausio dalyko. Atsakymas reikšmingas mums visiems. Jis gali pastūmėti tave žengti svarbų žingsnį — paskatinti artintis prie Dievo. Kaip? Aptarkime tą nepaprastą pokalbį.

3, 4. Kokiomis aplinkybėmis Dievas užkalbino Mozę ir koks pokalbis įvyko?

3 Mozei buvo 80 metų. Jau keturis dešimtmečius jis gyveno toli nuo savo tautos, Izraelio, vergaujančio Egipte. Kartą, ganydamas uošvio bandas, Mozė išvydo keistą dalyką: degantį, bet vis nesudegantį spygliuotą krūmą. Šis liepsnojo ir švietė lyg švyturys kalno papėdėje. Mozė priėjo pasižiūrėti. Kaip jis apstulbo, kai iš liepsnos pasigirdo balsas! Tai Dievas per angelą kreipėsi į Mozę. Tikriausiai žinai, jog tuomet Dievas liepė dvejojančiam Mozei palikti ramų  gyvenimą, grįžti į Egiptą ir išvaduoti izraelitus iš vergijos. (Išėjimo 3:1-12)

4 Dabar pats Mozė galėjo klausti Dievą, ko tik nori. Bet jis paklausė štai ko: „Kai nueisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus’, o jie manęs klaus: ‘Koks jo vardas?’ — ką aš jiems pasakysiu?“ (Išėjimo 3:13)

5, 6. a) Kokį paprastą, bet svarbų dalyką sužinome iš Mozės klausimo? b) Kas smerktina buvo padaryta su Dievo vardu? c) Kodėl žmonėms taip svarbu žinoti Dievo vardą?

5 Pirmiausia iš Mozės klausimo suvokiame, jog Dievas turi vardą. Neturėtume manyti, jog tai mažareikšmis dalykas. Deja, daug kas taip mano. Dievo vardas buvo pašalintas iš daugybės Biblijos vertimų ir pakeistas titulais, pavyzdžiui, „Viešpats“ ir „Dievas“. Tai vienas liūdniausių ir smerktiniausių dalykų, padarytų religijos vardu. Pagalvok, ką tu darai pirmąkart sutikęs žmogų? Tikriausiai klausi jo vardo? Panašiai yra ir norint tapti Dievo draugu. Jis nėra kokia bevardė, tolima esybė, kurios neįmanoma pažinti nei suvokti. Nors Dievas nematomas, jis vis dėlto yra asmuo ir turi vardą — Jehova.

6 Be to, atskleisdamas savo vardą, Dievas kartu siūlo užmegzti nepaprastą, jaudinantį ryšį su juo. Jis ragina mus pažinti jį ir su juo suartėti. Tačiau Jehova ne tik pranešė savo vardą. Jis taip pat atskleidė, kokia asmenybės pats yra.

Dievo vardo reikšmė

7. a) Ką paraidžiui reiškia Dievo asmenvardis? b) Ką norėjo sužinoti Mozė, klausdamas Dievą jo vardo?

7 Dievas pasivadino labai prasmingu vardu. „Jehova“ paraidžiui reiškia „jis tapdina“. Iš tiesų jis yra  neprilygstamas visa ko Kūrėjas ir savo tikslų įgyvendintojas. Vien ši mintis kelia pagarbią baimę. Bet ar tai visa Dievo vardo reikšmė? Ne. Juk Mozė žinojo, kad Jehova yra Kūrėjas. Taip pat ir Dievo vardas jam buvo žinomas. Juk žmonės jį vartojo nuo seno, jau daugelį šimtmečių. Aišku, kad klausdamas Dievo, koks jo vardas, Mozė norėjo geriau pažinti jį patį. Jis tartum sakė: ‘Ką man pasakyti tavo tautai Izraeliui, kad jie įtikėtų tave ir patikėtų, jog tu tikrai juos išlaisvinsi?’

8, 9. a) Kaip Jehova atsakė į Mozės klausimą ir kodėl galima teigti, kad daugelyje vertimų jo atsakymas perteiktas netiksliai? b) Ką reiškia teiginys „Aš būsiu, kas būsiu“?

8 Atsakydamas Jehova atskleidė Mozei vieną esminių savo asmenybės ypatybių. Jis pasakė: „Aš būsiu, kas būsiu.“ (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša) Daugelyje Biblijos vertimų ši eilutė verčiama „Aš esu, kuris esu“ arba tiesiog „Aš Esu“. Tačiau kai kuriuose vertimuose mintis perteikiama tiksliau — jog Dievas norėjo ne patvirtinti savo egzistavimą, bet paaiškinti Mozei, o drauge ir mums, kad jis „bus“, arba taps, kuo tik reikia, idant ištesėtų savo pažadus. Taikliai ši eilutė išversta ir angliškame Roderamo vertime: „Aš tapsiu, kuo tik panorėsiu.“ Vienas biblinės hebrajų kalbos žinovas šią frazę aiškina taip: „Kad ir kokia būtų situacija arba poreikis..., Dievas ‘taps’ tuo, kuo reikia.“

9 Ką Dievo vardo reikšmė laidavo izraelitams? Nesvarbu, kokios kliūtys bei sunkumai užkluptų izraelitus — Jehova taps tuo, kuo reikia, kad išlaisvintų juos iš vergijos ir nuvestų į Pažadėtąją žemę. Tikrai, Dievo vardas kėlė pasitikėjimą. Taip pat yra ir šiandien. (Psalmyno 9:10, Brb) Kodėl?

10, 11. Kaip Jehovos vardas laiduoja, kad jis yra pats sumaniausias ir geriausias Tėvas, kokį galima įsivaizduoti? Paaiškink.

 10 Štai pavyzdys: tėvai žino, kiek lankstumo ir sumanumo reikia auginant vaikus. Kasdien jiems tenka būti slaugytojais, virėjais, mokytojais, drausmintojais, teisėjais ir dar daug kuo. Daugelį tėvų slegia tokia pareigų gausa. Jie mato, jog mažyliai jais visiškai pasitiki ir niekada neabejoja, kad tėtis arba mama gali numalšinti skausmą, išspręsti ginčą, sutaisyti bet kokį sulūžusį žaislą ir atsakyti į begalę jų smalsaus proto iškeltų klausimų. Tačiau matydami nesą visagaliai daugelis tėvų pasijunta neverti vaikų pasitikėjimo ir kartais nusivilia. Jie jaučiasi nesą pajėgūs atlikti daugelį tų pareigų.

11 Jehova taip pat yra mylintis Tėvas. Tačiau jis nepažeisdamas savo tobulų normų gali tapti bet kuo, kad geriausiai pasirūpintų savo žemiškais vaikais. Tad jo vardas, Jehova, laiduoja, kad už jį geresnio Tėvo negali ir būti. (Jokūbo 1:17) Mozė bei kiti ištikimi izraelitai netrukus patys tuo įsitikino. Jie apstulbę stebėjo, kaip jis tapo nenugalimu Karvedžiu, gamtos jėgų Valdovu, neprilygstamu Įstatymų Davėju, Teisėju, Architektu, maisto bei vandens Tiekėju, drabužių bei avalynės Saugotoju ir dar daug kuo.

12. Kaip faraono požiūris į Jehovą skyrėsi nuo Mozės požiūrio?

12 Taip Dievas apreiškė savo vardą, atskleidė, kokią asmenybę tas vardas nusako, ir savo žodžius patvirtino darbais. Akivaizdu: Dievas nori, kad jį pažintume. Kaip atsiliepsime? Mozė norėjo pažinti Dievą. Tas troškimas veikė jo gyvenimą ir labai suartino su dangiškuoju Tėvu. (Skaičių 12:6-8; Hebrajams 11:27) Deja, Mozės pavyzdžiu sekė nedaug jo amžininkų.  Kai Mozė paminėjo Dievo vardą faraonui, išdidusis Egipto valdovas atšovė: „Kas yra Jehova?“ (Išėjimo 5:2, NW) Faraonas nenorėjo nė girdėti apie Jehovą. Izraelio Dievą jis pašiepė lyg nevertą jokio dėmesio ir pagarbos. Toks požiūris, paplitęs ir mūsų laikais, neleidžia žmonėms pripažinti vienos svarbiausių tiesų — Jehova yra Visavaldis Viešpats.

Visavaldis Viešpats Jehova

13, 14. a) Kodėl Jehova turi tiek daug titulų ir kokie yra kai kurie iš jų? (Žiūrėk rėmelį  „Kai kurie Jehovos titulai“.) b) Kodėl tik Jehova yra vertas vadintis Visavaldžiu Viešpačiu?

13 Jehova taip lengvai ir sumaniai prisitaiko prie aplinkybių, jog tikrai yra vertas visų titulų, kuriais vadinamas Rašte. Pastarieji neužgožia Dievo asmenvardžio; veikiau atskleidžia, kokia asmenybė už jo slypi. Pavyzdžiui, Dievas yra vadinamas „Visavaldžiu Viešpačiu Jehova“. (2 Samuelio 7:22, NW) Šis didingas titulas, šimtus kartų pavartotas Biblijos originale, nurodo Jehovos padėtį. Tik Jehova turi teisę būti visos visatos Valdovu. Pasvarstykime kodėl.

14 Jehova vienintelis yra Kūrėjas. Apreiškimo 4:11 rašoma: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ Šie šlovinimo žodžiai negalėtų būti taikomi niekam kitam. Visa visata atsirado Jehovos dėka! Tikrai, Jehovai, Visavaldžiam Viešpačiui ir visa ko Kūrėjui, teisėtai priklauso visa garbė, galybė ir šlovė.

15. Kodėl Jehova vadinamas „Amžių Karaliumi“?

15 Kitas vien Jehovai taikomas titulas yra „Amžių Karalius“. (1 Timotiejui 1:17; Apreiškimo 15:3,  Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Testamentas, vertė J. Skvireckas) Ką jis reiškia? Nors mūsų netobulam protui tai sunku suvokti, Jehova yra amžinas, be pradžios ir pabaigos. Psalmyno 90:2 rašoma: „Tu esi Dievas nuo amžių per amžius.“ Jehova neturėjo pradžios, jis buvo visuomet. Jis teisėtai vadinamas „Amžinuoju“, nes egzistavo visą amžinybę prieš kam nors atsirandant visatoje. (Danieliaus 7:9, 13, 22, Brb) Tad kas galėtų pagrįstai abejoti jo teise būti Visavaldžiu Viešpačiu?

16, 17. a) Kodėl negalime pamatyti Jehovos ir kodėl tai neturėtų stebinti? b) Kodėl galima pasakyti, kad Jehova yra daug realesnis už regimus, apčiuopiamus dalykus?

16 Vis dėlto abejojančių, tokių kaip faraonas, yra. Problema ta, kad netobulas žmogus per daug pasitiki regimais dalykais. O Visavaldžio Viešpaties mes matyti negalime. Jis yra dvasinis asmuo, nematomas žmonėms. (Jono 4:24) Be to, mums, turintiems kūną, būtų pražūtinga rodytis Dievo Jehovos akivaizdoje. Jis pats Mozei pasakė: „Mano veido negali pamatyti, nes žmogus negali pamatyti mane ir likti gyvas.“ (Išėjimo 33:20; Jono 1:18)

17 Nesistebėkime tuo. Mozei, tikriausiai per angelą, buvo leista truputį žvilgtelėti į Jehovos šlovę. Ir kas atsitiko? Kurį laiką jo ‘veidas švytėjo’. Izraelitai bijojo net pažvelgti Mozei į veidą. (Išėjimo 33:21-23; 34:5-7, 29, 30) Aišku, joks žmogus negalėtų pažvelgti į Visavaldį Viešpatį visoje jo didybėje! Tai gal Dievas nėra toks realus kaip regimi ir apčiuopiami dalykai? Ne. Mes juk nė kiek neabejojame, jog tokie nematomi dalykai, kaip antai vėjas, radijo bangos ar mintys,  yra realūs. Be to, Jehova nesikeičia, jo neveikia bėgantis laikas, net nesuskaitomi milijardai metų! Todėl jis yra kur kas realesnis už apčiuopiamus ar regimus dalykus, kurie per laiką sunyksta ir suyra. (Mato 6:19) Tad gal Dievas yra kažkokia abstrakti beasmenė jėga, neaiški Pirminė Priežastis? Išsiaiškinkime.

Dievas yra asmuo

18. Ką regėjo Ezechielis ir ką simbolizuoja Jehovą supančių keturių būtybių veidai?

18 Nors Dievo regėti negalime, dangun mums leidžia žvilgtelėti jaudinantys Biblijos aprašymai. Pavyzdžiui, pirmasis Ezechielio knygos skyrius. Ezechielis regėjo Jehovos dangiškąją organizaciją tarsi vežimą. Ypač įspūdingai apibūdinamos Jehovą supančios galingos dvasinės būtybės. (Ezechielio 1:4-10, Brb) Tos būtybės artimai bendradarbiauja su Jehova ir jų išvaizda daug pasako apie jų šeimininką, Dievą. Visos turi po keturis veidus — jaučio, liūto, erelio ir žmogaus. Jie simbolizuoja keturias pagrindines Jehovos savybes. (Apreiškimo 4:6-8, 10)

19. Kokią savybę simbolizuoja: a) jautis, b) liūtas, c) erelis, d) žmogus?

19 Biblijoje jautis dažnai simbolizuoja jėgą — ir visai pagrįstai, nes jautis yra be galo stiprus gyvulys. Liūtas paprastai vaizduoja teisingumą; jį saugoti reikia drąsos, o liūtai ja ir pasižymi. Ereliai turi aštrią regą — net iš kelių kilometrų aukščio mato mažus daiktus. Tad erelis — puikus toliaregės Dievo išminties simbolis. O ką simbolizuoja žmogus? Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, todėl jis vienintelis  žemėje geba atspindėti išskirtiniausią Dievo savybę — meilę. (Pradžios 1:26) Rašte taip dažnai minima Jehovos galia, teisingumas, išmintis ir meilė, jog šias Dievo savybes galima laikyti pagrindinėmis.

20. Ar turėtume nerimauti, kad Jehovos asmenybė galėjo pasikeisti? Pagrįsk atsakymą.

20 O gal yra pagrindo nerimauti, kad Dievas per tūkstančius metų galėjo pasikeisti ir jau nebėra toks, koks aprašytas Biblijoje? Ne, Dievas lieka toks pat. Jis teigia: „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], ir aš nesikeičiu.“ (Malachijo 3:6) Užuot impulsyviai keitęs požiūrį, Jehova įvairiomis aplinkybėmis savo veiksmais patvirtina esąs geriausias Tėvas. Kiekvienoje situacijoje jis pasielgia tinkamiausiai — parodo kaip tik reikiamą savo asmenybės bruožą. Svarbiausia iš keturių pagrindinių jo savybių yra meilė. Ji atsispindi visuose Dievo veiksmuose. Savo galią, teisingumą ir išmintį jis irgi rodo su meile. Biblijoje užrašyti labai reikšmingi žodžiai apie Dievą ir šią jo savybę.  Joje teigiama: „Dievas yra meilė.“ (1 Jono 4:8) Atkreipk dėmesį: čia pasakyta ne kad Dievas rodo meilę arba yra mylintis, bet kad Dievas yra meilė. Visi jo darbai kyla iš meilės.

„Štai mūsų Dievas!“

21. Ką suvoksime, kai stengsimės vis geriau pažinti Jehovos savybes?

21 Gal kada nors matei mažylį, draugams rodantį savo tėvą ir džiaugsmingai, išdidžiai sakantį: „Čia mano tėtis“? Dievo garbintojai gali pagrįstai puoselėti tokius jausmus Jehovai. Biblijoje išpranašautas laikas, kada ištikimi žmonės sušuks: „Štai mūsų Dievas!“ (Izaijo 25:8, 9) Kuo geriau pažinsime Jehovos savybes, tuo aiškiau suvoksime, kad už jį geresnio Tėvo nė būti negali.

22, 23. Kokį mūsų dangiškąjį Tėvą vaizduoja Biblija ir iš kur žinome, kad jis nori tapti mums artimas?

22 Jis nėra šaltas ir abejingas, kaip mokė kai kurie griežti religininkai ir filosofai. Vargu ar mus trauktų prie abejingo Dievo; Biblija jo tokio ir nevaizduoja. Rašte jis vadinamas „laiminguoju Dievu“. (1 Timotiejui 1:11, NW) Jo jausmai nuoširdūs ir švelnūs. Jehovai ‘gelia širdį’, kai jo protingi kūriniai nesilaiko jų gerovei duotų nurodymų. (Pradžios 6:6; Psalmyno 78:41) Bet jei elgiamės išmintingai ir vadovaujamės Dievo Žodžiu, ‘džiuginame jo širdį’. (Patarlių 27:11)

23 Mūsų Tėvas nori, kad suartėtume su juo. Jo Žodis skatina mus ‘apčiuopomis jį atrasti, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų’. (Apaštalų darbų 17:27) Tad kaip paprasti žmonės gali suartėti su visatos Valdovu?