Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 22 SKYRIUS

Ar tu vadovaujiesi „iš aukštybių kilusia išmintimi“?

Ar tu vadovaujiesi „iš aukštybių kilusia išmintimi“?

1—3. a) Kaip Saliamonas parodė nepaprastą išmintį išspręsdamas ginčą dėl motinystės? b) Ką mums žada Jehova ir kokie kyla klausimai?

BYLA buvo ne iš lengvųjų: dvi moterys susiginčijo dėl vaiko. Jiedvi abi gyveno tuose pačiuose namuose. Pirma viena pagimdė sūnų, o neilgai trukus ir kita. Vienos kūdikis mirė ir dabar abi moterys teigė esančios gyvojo kūdikio motinos. * Niekas nežinojo, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Bylą tikriausiai jau nagrinėjo žemesnysis teismas, bet nesėkmingai. Galiausiai ginčas pasiekė Saliamoną, Izraelio karalių. Ar jam pavyks atskleisti tiesą?

2 Kiek pasiklausęs moterų ginčo, Saliamonas paprašė atnešti kardą. Tada ryžtingai, kaip visiems atrodė, įsakė perkirsti vaiką į dvi dalis ir duoti kiekvienai po pusę. Tikroji motina iškart puolė melsti karalių verčiau atiduoti vaiką, jos brangųjį kūdikį, kitai. Tačiau toji primygtinai reikalavo vaiką padalyti. Tiesa išaiškėjo. Saliamonas žinojo, kad motiną su kūdikiu sieja stiprūs jausmai, ir šios žinios padėjo jam ginčą išspręsti. Įsivaizduok, kaip palengvėjo motinai, kai Saliamonas atidavė jai kūdikį ir pasakė: „Ji jo motina.“ (1 Karalių 3:16-27)

 3 Argi ne didi išmintis? Žmones apėmė pagarbi baimė išgirdus, kaip Saliamonas išsprendė ginčą, nes jie „matė, kad jis turėjo Dievo išminties“. Taip, Saliamono išmintis buvo Dievo dovana. Jehova davė jam „išmintingą ir įžvalgią širdį“. (1 Karalių 3:12, 28) O ar galime mes gauti Dievo išminties? Taip, nes Saliamonas įkvėptas rašė: „Viešpats duoda išminties.“ (Patarlių 2:6) Jehova žada duoti išminties — sugebėjimo geram panaudoti žinias, supratimą ir įžvalgumą — tiems, kurie nuoširdžiai jos trokšta. Kaip tad galime jos įgyti? Kaip ja vadovautis?

Kaip ‘įgyti išminties’?

4—7. Kokie yra keturi reikalavimai išminčiai įgyti?

4 Ar mums reikia didelių protinių gabumų arba aukštojo mokslo, kad gautume išminties iš Dievo? Ne. Jehova mielai jos duoda, nežiūrėdamas į mūsų kilmę ar išsilavinimą. (1 Korintiečiams 1:26-29) Tačiau pastangas turime dėti patys, nes Biblija ragina: „Įgyk išminties.“ (Patarlių 4:7) Kaip galime jos įgyti?

5 Pirma, turime bijoti Dievo. „Pagarbi Viešpaties baimė — išminties pradžia [„pirmasis žingsnis link išminties“, The New English Bible]“, — rašoma Patarlių 9:10. Dievo baimė yra tikrosios išminties pagrindas. Kodėl? Prisimink, kad išmintis yra sugebėjimas taikyti žinias. Bijoti Dievo — tai ne gūžtis iš siaubo prieš jį, bet lenktis jam iš pagarbios baimės, su pasitikėjimu. Tokia baimė yra sveika. Be to, ji yra stipri jėga, skatinanti gyventi pagal Dievo valią ir elgtis taip, kaip elgiasi jis. Tai išmintingiausias kelias, nes tie, kurie vadovaujasi Jehovos normomis, yra laimingiausi žmonės.

 6 Antra, turime būti nuolankūs ir kuklūs. Dievo išmintis neatsiejama nuo šių savybių. (Patarlių 11:2) Kodėl? Jeigu esame nuolankūs ir kuklūs, noriai pripažįstame, jog visko nežinome, nesame visada teisūs ir mums svarbu, kaip į vieną ar kitą dalyką žiūri Jehova. Jehova „priešinasi išpuikėliams“, bet mielai duoda išminties tiems, kurie yra nuolankios širdies. (Jokūbo 4:6)

Kad įgytume Dievo išminties, turime stropiai jos ieškoti

7 Trečia, labai svarbu studijuoti rašytinį Dievo Žodį. Jame atskleista Jehovos išmintis. Kad įgytume jos, turime kruopščiai tyrinėti Raštą. (Patarlių 2:1-5) Ketvirta, reikia melstis. Jeigu nuoširdžiai prašysime Dievą išminties, jis dosniai jos duos. (Jokūbo 1:5) Melskime jo dvasios paramos — toks prašymas neliks be atsako. Jehovos dvasia padės atrasti jo Žodžio lobius, kuriais naudodamiesi išspręsime problemas, išvengsime pavojų ir išmintingai tvarkysime savo gyvenimą. (Luko 11:13)

8. Kas parodys, ar mes turime Dievo išminties?

8 Kaip sužinojome iš 17 skyriaus, Jehovos išmintis yra praktiška savybė. Tad mūsų elgsena parodys, turime jos, ar ne. Mokinys Jokūbas apibūdino Dievo išminties vaisius: „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga [„supratinga“, NW], klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi [„neveidmainiška“, Brb].“ (Jokūbo 3:17) Apsvarstykime šias Dievo išminties išraiškas ir drauge mąstykime: ‘Ar aš vadovaujuosi išmintimi iš aukštybių?’

„Tyra, paskui taikinga“

9. Ką reiškia būti tyram ir kodėl pirmąja išminties ypatybe deramai paminėtas tyrumas?

9 „Pirmiausia yra tyra.“ Būti tyram reiškia būti nesusiteršusiam ir švariam ne tik kūnu, bet ir dvasia.  Biblijoje išmintis siejama su širdimi, tačiau dangiškoji išmintis nepasieks širdies, kuri yra užteršta piktais sumanymais, troškimais ir motyvais. (Patarlių 2:10; Mato 15:19, 20) O jei mūsų širdis tyra, kiek įmanoma netobulam žmogui, ‘vengsime pikta ir darysime gera’. (Psalmyno 37:27; Patarlių 3:7) Tad ne veltui pirmąja išminties ypatybe paminėtas tyrumas. Juk jei nebūsime moraliai ir dvasiškai tyri, kaip galėsime ugdytis kitas iš aukštybių kylančios išminties ypatybes?

10, 11. a) Kodėl turime būti taikūs? b) Jei jauti, kad įžeidei bendratikį, kaip gali parodyti esąs taikdarys? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

10 „Paskui taikinga.“ Dangiškoji išmintis skatina mus siekti taikos, Dievo dvasios vaisiaus. (Galatams 5:22) Todėl ir stengiamės puoselėti Jehovos tarnus vienijantį „taikos ryšį“. (Efeziečiams 4:3) O jam susilpnėjus, visomis jėgomis bandome tą ryšį sustiprinti. Kodėl taika tokia svarbi? Biblijoje rašoma: „Taikiai gyvenkite, ir meilės bei ramybės [„taikos“, NW] Dievas bus su jumis.“ (2 Korintiečiams 13:11) Kol gyvensime taikiai, taikos Dievas bus su mumis. Nuo to, kaip elgiamės su bendratikiais, labai priklauso mūsų santykiai su Jehova. Kaip galime parodyti esą taikdariai? Panagrinėkime pavyzdį.

11 Ką turi daryti, jeigu jautiesi įžeidęs bendratikį? Jėzus pasakė: „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.“ (Mato 5:23, 24) Šį patarimą pritaikysi, jei pirmas nueisi pas bendratikį. Koks turėtų būti tikslas? „Susitaikinti su  broliu.“ * Todėl būtina ne neigti, bet pripažinti, kad užgavai jo jausmus. Jeigu eisi pas brolį siekdamas atkurti taiką ir turėsi tai omenyje su juo kalbėdamasis, tikriausiai išsiaiškinsite visus nesusipratimus, atsiprašysite vienas kito ir atleisite. Stengdamasis atkurti taiką parodai, kad vadovaujiesi Dievo išmintimi.

„Supratinga, klusni“

12, 13. a) Ką reiškia žodis, Jokūbo 3:17 išverstas „supratingas“? b) Kaip galime parodyti supratingumą?

12 „Supratinga.“ Ką reiškia būti supratingam? Pasak biblistų, tikrąją graikiško žodžio, Jokūbo 3:17 verčiamo  „supratinga“, reikšmę perteikti sunku. Vertėjai jį verčia įvairiai: „švelni“, „romi“ ir „maloninga“. Tiesioginė to graikiško žodžio reikšmė yra „nuolaidi“. Kaip galime rodyti išmintį šiuo požiūriu?

13 „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“, — rašoma Filipiečiams 4:5 (NW). Kitame Biblijos vertime ši eilutė išversta taip: „Turėkite supratingo žmogaus reputaciją.“ (Dž. B. Filipso The New Testament in Modern English) Atkreipk dėmesį, kad ne tiek svarbu, kaip mes į save žiūrime, bet kokius mus mato kiti, kokia jų nuomonė apie mus. Supratingas žmogus nereikalauja smulkmeniškai laikytis įstatymo raidės ar viską daryti pagal jį. Jis mielai išklauso kitus ir, kai tinkama, nusileidžia. Be to, su kitais jis elgiasi ne grubiai, o švelniai. Tokie turi būti visi krikščionys, ypač vyresnieji. Su švelniais vyresniaisiais lengva bendrauti. (1 Tesalonikiečiams 2:7, 8) Mums visiems vertėtų pamąstyti: ‘Ar mane pažįsta kaip supratingą, nuolaidų ir švelnų žmogų?’

14. Kaip galime parodyti esą klusnūs?

14 „Klusni.“ Graikiškas žodis, čia išverstas „klusni“, Krikščionių graikiškuosiuose raštuose minimas tik kartą. Pasak vieno biblisto, šis žodis „dažnai vartojamas kalbant apie karinę drausmę“. Jis reiškia „lengvai įtikinamas“, „pavaldus“. Žmogus, kuris vadovaujasi išmintimi iš aukštybių, noriai paklūsta Raštui. Jis ne iš tų, kurie priėmę sprendimą atkakliai jo laikosi, nors faktai rodo, kad jie klysta. Klusnus žmogus yra greitas keistis, kai jam pateikiami aiškūs įrodymai iš Rašto, atskleidžiantys jo požiūrio ar sprendimo klaidingumą. Ar tokį tave pažįsta žmonės?

 „Pilna gailestingumo ir gerų vaisių“

15. Kas yra gailestingumas ir kodėl „gailestingumas“ ir „geri vaisiai“ Jokūbo 3:17 deramai paminėti kartu?

15 „Pilna gailestingumo ir gerų vaisių.“ * Gailestingumas irgi yra privalus iš aukštybių kilusiai išminčiai, nes pasakyta, kad išmintis — „pilna gailestingumo“. Atkreipk dėmesį, kad „gailestingumas“ ir „geri vaisiai“ minimi kartu. Ir ne atsitiktinai, nes Biblijoje gailestingumas dažniausiai minimas kalbant apie rūpinimąsi kitais, atjautą, pasireiškiančią gausiais malonės darbais. Kaip aiškinama viename žinyne, būti gailestingam reiškia „atjausti kenčiantį žmogų ir mėginti kaip nors jam padėti“. Dievo išmintis tikrai nėra sausa, šalta ar akademiška. Ji šilta, nuoširdi ir supratinga. Kaip galime įrodyti esą pilni gailestingumo?

16, 17. a) Kas, be meilės Dievui, dar skatina mus skelbti ir kodėl? b) Kaip galime parodyti esą pilni gailestingumo?

16 Viena — skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Kas mus skatina tai daryti? Pirmiausia meilė Dievui. Taip pat gailestingumas, arba užuojauta, žmonėms. (Mato 22:37-39) Daug kas šiandien yra „suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“. (Mato 9:36) Netikri ganytojai dvasiškai apakino ir apleido žmones. Todėl šie nežino nei išmintingų Dievo Žodžio patarimų, nei kokias palaimas netrukus žemei atneš Karalystė. Kai galvojame apie dvasinius žmonių poreikius, nuoširdi atjauta skatina mus daryti viską, kad jie sužinotų meilingą Jehovos tikslą.

Būdami gailestingi ir atjautūs, atspindime „iš aukštybių kilusią išmintį“

 17 Kaip dar galime parodyti, kad esame pilni gailestingumo? Prisiminkime Jėzaus pasakojimą apie samarietį, pakelėje radusį apiplėštą ir sumuštą žmogų. Pajutęs užuojautą nelaimingajam samarietis „parodė jam gailestingumą“: aprišo žaizdas ir juo rūpinosi. (Luko 10:29-37) Taip, būti gailestingam reiškia prireikus ištiesti kitam pagalbos ranką. Biblija ragina ‘daryti gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams’. (Galatams 6:10) Pagalvokime, ką gera galime padaryti. Galbūt pagyvenusį bendratikį reikia nuvežti į sueigas ir iš jų parvežti. Tikriausiai kuriai nors našlei praverstų meistro pagalba namuose. (Jokūbo 1:27) Prislėgtą žmogų tikrai pralinksmintų „geras žodis“. (Patarlių 12:25) Taip gailestingai elgdamiesi parodome, jog turime išminties iš aukštybių.

„Nešališka, neveidmainiška“

18. Ką turėtume išrauti iš savo širdies, jei vadovaujamės išmintimi iš aukštybių, ir kodėl?

18 „Nešališka.“ Dievo išminčiai svetimas rasinis nusistatymas bei tautinis išdidumas. Jei siekiame tokios išminties, stengsimės išrauti iš savo širdies bet kokį šališkumą. (Jokūbo 2:9) Mes neskirstome žmonių pagal jų išsilavinimą, materialinę padėtį ar pareigas susirinkime, taip pat neniekiname nė vieno bendratikio, net ir paties neturtingiausio. Jeigu Jehova parodė jam savo meilę, juo labiau mes turėtume laikyti jį vertu mūsų meilės.

19, 20. a) Iš kur kilo graikiškas žodis, verčiamas „veidmainis“? b) Kaip parodome „neveidmainišką brolių meilę“ ir kodėl ji tokia svarbi?

19 „Neveidmainiška.“ Graikiškas žodis „veidmainis“ gali reikšti „vaidinantis aktorius“. Senovėje Graikijos  ir Romos aktoriai vaidindavo su kaukėmis. Tad šiuo graikišku žodžiu imta vadinti apsimetėlius, apgavikus. Jeigu nenorime būti veidmainiai, prisiminkime, kad svarbu ne tik kaip elgiamės su bendratikiais, bet ir kaip į juos žiūrime.

20 Pasak apaštalo Petro, mūsų „klusnumas tiesai“ turi pasireikšti „neveidmainiška brolių meile“. (1 Petro 1:22) Meilė broliams negali būti išviršinė. Mes neapgaudinėjame kitų slėpdamiesi po kokia kauke. Meilė turi būti tikra ir nuoširdi. Jeigu ji bus tokia, laimėsime bendratikių pasitikėjimą, nes jie matys, kad esame nuoširdūs. Tuomet krikščionys galės atvirai ir geranoriškai bendrauti bei pasitikėti vienas kitu.

 „Saugok sveiką išmintį“

21, 22. a) Kaip Saliamonas neišsaugojo išminties? b) Kaip mes galime sergėti išmintį ir kaip ji mums padės?

21 Dieviška išmintis yra Jehovos dovana, kurią turime sergėti. Saliamonas pasakė: „Mano sūnau, ... saugok sveiką nuovoką [„išmintį“, NW] ir įžvalgumą.“ (Patarlių 3:21, Brb) Deja, Saliamonas jos neišsaugojo. Jis buvo išmintingas tol, kol turėjo klusnią širdį. Tačiau ilgainiui svetimšalės žmonos nukreipė jo širdį nuo tyro Jehovos garbinimo. (1 Karalių 11:1-8) Saliamono pavyzdys rodo, kad žinios nenaudingos, jei nėra tinkamai pritaikomos.

22 Kaip galime sergėti sveiką išmintį? Turime ne tik nuolat skaityti Bibliją bei ja pagrįstus leidinius, kuriuos teikia „ištikimas ir protingas vergas“, bet ir stengtis pritaikyti tai, ką sužinome. (Mato 24:45, Jr) Nedvejodami vadovaukimės Dievo išmintimi. Taip darydami jau dabar džiaugsimės geresniu gyvenimu. Be to, galėsime ‘pasiekti tikrąjį gyvenimą’ Dievo naujajame pasaulyje. (1 Timotiejui 6:19) O svarbiausia, ugdydamiesi išmintį iš aukštybių suartėsime su visokios išminties šaltiniu, Jehova Dievu.

^ pstr. 1 1 Karalių 3:16 šios moterys vadinamos paleistuvėmis. Leidinyje Insight on the Scriptures rašoma: „Tos žydės arba greičiausiai nežydės galbūt neparsidavinėjo už pinigus, bet tiesiog ištvirkavo.“ (Išleido Jehovos liudytojai)

^ pstr. 11 Graikiškas žodis, išverstas „susitaikinti“, yra kilęs iš veiksmažodžio, reiškiančio „‘pakeisti, apsikeisti’“. Tad mūsų tikslas yra, taip sakant, padaryti pakeitimą asmens širdyje, kad jei įmanoma, jis atsikratytų pagiežos. (Romiečiams 12:18)

^ pstr. 15 Čarlso B. Viljamso vertime A Translation in the Language of the People tie žodžiai verčiami „pilna atjautos ir gerų darbų“.

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Iš Biblijos skaitymo semkis kuo daugiau naudos

Naudos iš Biblijos pasisemsime tik tada, jei tyrinėsime ją ir taikysime jos patarimus. Sužinokite, ką daryti, kad Biblijos skaitymas būtų dar naudingesnis.

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Dievo Žodis — tau pačiam ir kitiems ugdyti

Ar Bibliją brangini? 2 Timotiejui 3:16 aptarimas sustiprins tavo pasitikėjimą šia vertinga Dievo dovana.