Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 17 SKYRIUS

‘O Dievo išminties gelme!’

‘O Dievo išminties gelme!’

1, 2. Koks buvo Jehovos sumanymas septintajai dienai ir kaip jos pradžioje buvo patikrinta Dievo išmintis?

VISKAS žlugo! Žmonės, šeštosios kūrimo dienos stebuklas, nupuolė. Jehova buvo pareiškęs, kad „visa, ką buvo padaręs“, taigi ir žmonės, yra „labai gera“. (Pradžios 1:31) Bet štai septintosios dienos pradžioje Adomas ir Ieva stojo maištininko Šėtono pusėn. Taip jie užsitraukė nuodėmę, netobulumą ir mirtį.

2 Galėjo pasirodyti, kad Dievo septintosios dienos sumanymas sužlugdytas. Ši diena turėjo trukti tūkstančius metų, kaip ir ankstesnės šešios. Jehova paskelbė šią dieną šventa, o jai baigiantis visoje žemėje turėjo klestėti rojus, apgyventas tobulų žmonių. (Pradžios 1:28; 2:3) Bet ar galima buvo to tikėtis po tokio siaubingo maišto? Ką darys Dievas? Tai buvo didžiulis, gal net pats didžiausias, Jehovos išminties patikrinimas.

3, 4. a) Kodėl Jehovos atsakas į maištą Edene yra įspūdingas jo išminties pavyzdys? b) Ką turime nuolankiai pripažinti tyrinėdami Jehovos išmintį?

3 Jehova nedelsė veikti. Jis iškart paskelbė nuosprendį Edeno maištininkams ir užsiminė apie savo nuostabų ketinimą ištaisyti skaudžias maišto pasekmes. (Pradžios 3:15) Jehova iš anksto numatė, kaip tai padarys, ir jo planas apėmė ilgą laikotarpį nuo pat Edeno, per visus žmonijos istorijos tūkstantmečius ir dar siekia tolimą ateitį. Tas sumanymas labai paprastas, bet drauge toks išmintingas, jog Biblijos skaitytojas galėtų visą gyvenimą su pasitenkinimu jį tyrinėti ir analizuoti. Be to, nėra abejonių, kad Jehova savo tikslą pasieks.  Jis sunaikins visą blogį, nuodėmę ir mirtį, o ištikimiems žmonėms grąžins tobulybę. Ir visa tai įvyks prieš baigiantis septintajai dienai. Niekas nesukliudys Jehovai laiku pasiekti to, ką jis yra numatęs žemei ir žmonijai.

4 Argi tokia išmintis nestulbina? Didžiai sujaudintas apaštalas Paulius rašė: ‘O Dievo išminties gelme!’ (Romiečiams 11:33) Įvairiais aspektais nagrinėdami Dievo išmintį, turėkime omenyje, kad ji yra beribė, todėl mūsų galimybės suprasti ją labai ribotos. (Jobo 26:14) Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas toji išmintis yra.

Kas yra Dievo išmintis

5, 6. Kaip išmintis susijusi su žiniomis ir kiek plačios Jehovos žinios?

5 Išmintis nėra žinios. Nors kompiuteriai gali sukaupti begalę informacijos, niekas nelaiko šių mašinų protingomis. Vis dėlto žinios ir išmintis yra susijusios. (Patarlių 10:14) Pavyzdžiui, jeigu ieškotum išmintingo patarimo, kaip gydyti sunkią ligą, ar kreiptumeisi į žmogų, kuris menkai tenutuokia apie mediciną? Vargu! Vadinasi, tikrái išminčiai įgyti būtinos tikslios žinios.

6 Jehovos žinios neišsenkamos. Jis yra „amžinybės Karalius“, taigi vienintelis gyvena per amžius. (Apreiškimo 15:3, NW) Jis žino viską, kas dėjosi per tuos ilgus šimtmečius. Biblijoje rašoma: „Jam nėra jokių paslėptų kūrinių, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.“ (Hebrajams 4:13; Patarlių 15:3) Jehova puikiai pažįsta visa, ką yra sukūręs, ir nuo pat pradžių stebi žmonių veiklą. Jis tiria kiekvieno žmogaus širdį, viskas jam yra kaip ant  delno. (1 Metraščių 28:9) Jehova mums davė laisvą valią, tad džiaugiasi, kai apsisprendžiame išmintingai. Jis yra „maldos klausytojas“, galintis vienu metu išklausyti visus, kas į jį kreipiasi! (Psalmyno 65:2, Jr) Be to, Jehova turi tobulą atmintį.

7, 8. Kaip Jehova rodo supratimą, įžvalgą ir išmintį?

7 Jehova ne tik žino viską. Jis mato ryšį tarp atskirų faktų ir bendrą vaizdą, kurį sudaro daugybė detalių. Vertindamas ir teisdamas jis aiškiai skiria gera nuo bloga, svarbius dalykus nuo menkų. Dievas mato ne tik išorę, bet žvelgia tiesiai į širdį. (1 Samuelio 16:7) Taip, Jehova turi supratimą ir įžvalgą — savybes, pranokstančias žinojimą. Vis dėlto išmintis yra dar daugiau.

8 Išmintis — tai žinios, įžvalga ir supratimas kartu bei sugebėjimas visu tuo pasinaudoti. Net kai kurie Biblijos originalo kalbos žodžiai, verčiami „išmintis“, paraidžiui reiškia „našus darbas“ arba „praktinė išmintis“. Vadinasi, Jehovos išmintis nėra vien teorinė. Ji praktiška ir veiksminga. Vadovaudamasis savo beribėmis žiniomis ir supratimu, Jehova visuomet priima geriausius sprendimus ir įgyvendina juos pačiomis veiksmingiausiomis priemonėmis. Tai ir yra tikra išmintis! Jehova patvirtina Jėzaus žodžius: „Išmintis pasiteisina savo darbais.“ (Mato 11:19) Kad ir ką Jehova darytų, kokią vietą visatoje tam pasirinktų — viskas akivaizdžiai byloja apie jo išmintį.

Kas rodo Dievo išmintį

9, 10. a) Kokią išmintį turi Jehova ir kur mes ją matome? b) Ką apie Jehovos išmintį byloja ląstelės sandara?

9 Ar esi kada su pasigėrėjimu stebėjęs, kaip sumaniai amatininkas meistrauja kokį gražų, naudingą daiktą?  Be abejo, kūrybinė jo išmintis daro įspūdį. (Išėjimo 31:1-3) Jehova yra tokios išminties šaltinis ir savininkas. Karalius Dovydas apie Jehovą pasakė: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.“ (Psalmyno 139:14) Iš tiesų, kuo daugiau sužinome apie žmogaus kūną, tuo labiau stebimės Jehovos išmintimi.

10 Pagalvok: tavo gyvybė užsimezgė iš vienos ląstelės — tėvo spermatozoido apvaisintos motinos kiaušialąstės. Ta ląstelė pradėjo dalytis. Ir štai suaugusį tave sudaro jau apie 100 trilijonų ląstelių. Jos tokios mažytės, kad 10 000 vidutinio dydžio ląstelių tilptų ant smeigtuko galvutės. Vis dėlto kiekviena jų yra stulbinamai sudėtinga — gerokai sudėtingesnė už bet kokį žmogaus sukurtą mechanizmą ar fabriką. Pasak mokslininkų, ląstelė yra lyg siena apjuostas miestas su saugomais vartais, transporto bei ryšių sistemomis, jėgainėmis, gamyklomis, atliekų šalinimo ir perdirbimo įrengimais, apsaugos mechanizmais ir net su savotiška vyriausybe, įsikūrusia branduolyje. Be to, vos per kelias valandas ląstelė gali „pagaminti“ tikslią savo pačios kopiją!

11, 12. a) Kas lemia embriono ląstelių funkcijų skirtumus ir kaip tai patvirtina Psalmyno 139:16 (NW) žodžius? b) Kaip žmogaus smegenų ypatybės liudija, jog esame „nuostabiai padaryti“?

11 Žinoma, ne visos ląstelės yra vienodos. Dalydamosi embriono ląstelės prisiima įvairias funkcijas. Vienos jų tampa nervinėmis, kitos — kaulų, raumenų, kraujo ar akių ląstelėmis. Tokie skirtumai užprogramuoti ląstelės genetinio kodo „bibliotekoje“, arba DNR. Įdomu, kad Dovydas buvo įkvėptas pasakyti Jehovai:  „Tavo akys matė net mano gemalą ir tavo knygoje buvo surašytos visos jo dalys.“ (Psalmyno 139:16, NW)

12 Kai kurie žmogaus kūno organai irgi be galo sudėtingi. Pavyzdžiui, smegenys. Kai kas jas vadina sudėtingiausiu iš visų žinomų objektų visatoje. Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių — maždaug tiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje. Kiekvieną nervinę ląstelę su kitomis sieja tūkstančiai jungčių. Pasak mokslininkų, smegenys galėtų sutalpinti visą informaciją, sukauptą visose pasaulio bibliotekose, nes turi neišmatuojamą atmintį. Dešimtmečius šį „nuostabiai padarytą“ organą tyrinėję mokslininkai pripažįsta, jog vargu ar kada iki galo perpras jo veiklą.

13, 14. a) Kaip skruzdėlės bei kiti gyviai rodo ‘instinktyvią išmintį’ ir ką tai pasako apie Kūrėją? b) Kodėl galime teigti, kad Dievo kūriniai, net tokie kaip voratinklis, yra padaryti išmintingai?

13 Tačiau žmogus tėra vienas iš Jehovos kūrybinės išminties pavyzdžių. Psalmyno 104:24 rašoma: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė.“ Kiekvienas kūrinys kalba apie Jehovos išmintį. Pavyzdžiui, skruzdėlė yra „instinktyviai išmintinga“. (Patarlių 30:24, NW) Iš tiesų skruzdėlių kolonijos nuostabiai organizuotos. Vienos prižiūri, saugo ir lyg karves melžia amarus. Kitos ūkininkauja — augina grybus. Kiti gyviai vadovaudamiesi instinktais irgi daro daugybę nuostabių dalykų. Štai kambarinė musė yra tokia puiki aukštojo pilotažo meistrė, jog net tobuliausiu lėktuvu nepavyktų pakartoti jos triukų. Migruojantys paukščiai orientuojasi pagal žvaigždes, magnetinius žemės laukus arba kažkokį savo biologinį žemėlapį.  Metų metais biologai tyrinėja užprogramuotą sudėtingą tų gyvių elgseną. Tad koks išmintingas turėtų būti pats Programuotojas!

14 Mokslininkai daug ko išmoko iš Jehovos kūrybinės išminties. Yra net speciali biologijos mokslo šaka — biomimetika, siekianti pakartoti gamtos stebuklus. Pavyzdžiui, tave tikriausiai stebina voratinklio grožis. Tačiau inžinierių žavi nuostabi jo struktūra. Iš pažiūros silpnos voratinklio gijos, proporcingai lyginant, yra tvirtesnės už plieną bei kulkų nepermušamos liemenės medžiagą. Kiek tvirtesnės? Įsivaizduok žvejybos laivo tinklo dydžio voratinklį. Toks voratinklis pajėgtų sulaikyti net keleivinį lėktuvą! Taip, visi Jehovos kūriniai atspindi jo išmintį.

Kas padarė žemės gyvūnus ‘instinktyviai išmintingus’?

Išmintis regima ne vien žemėje

15, 16. a) Ką apie Jehovos išmintį kalba žvaigždėtas dangus? b) Kaip Jehovos išmintį rodo tai, jog jis yra vyriausiasis daugybės angelų Vadas?

15 Apie Jehovos išmintį liudija visa visata. Žvaigždės, apie kurias šiek tiek rašėme 5 skyriuje, nėra bet kaip išmėtytos erdvėje. Išmintingai nustatęs „dangaus skliauto įstatus“ Jehova subūrė žvaigždes į galaktikas, šias — į spiečius, o pastaruosius — į superspiečius. (Jobo 38:33, KP) Tad nenuostabu, kad dangaus kūnus Jehova vadina „kariuomene“. (Izaijo 40:26, Jr) Vis dėlto yra ir kita kariuomenė, dar aiškiau atspindinti Jehovos išmintį.

16 Kaip minėjome 4 skyriuje, Dievas vadinamas „Kareivijų Jehova“, nes yra didžiulės šimtų milijonų  dvasinių būtybių armijos vyriausiasis Vadas. Tai rodo Jehovos galią. Bet kur čia išmintis? Pamąstyk: Jehova ir Jėzus niekada nepaliauja dirbę. (Jono 5:17) Todėl logiška manyti, kad Aukščiausiojo tarnai angelai irgi visuomet užsiėmę. Be to, jie yra pranašesni už žmones — daug protingesni ir galingesni. (Hebrajams 1:7; 2:7) Vis dėlto jau milijardus metų angelai dirba Jehovos jiems pavestą džiugų, malonų darbą — ‘vykdo jo žodį ir valią’. (Psalmyno 103:20, 21) Kokia stulbinanti turėtų būti jų Prižiūrėtojo išmintis!

Jehova „vienintelis tėra išmintingas“

17, 18. Kodėl Biblijoje pasakyta, kad Jehova „vienintelis tėra išmintingas“, ir kodėl jo išmintis turėtų kelti mums pagarbią baimę?

17 Taigi nenuostabu, kad Biblijoje Jehovos išmintis aukštinama. Pavyzdžiui, joje pasakyta, kad Jehova „vienintelis tėra išmintingas“. (Romiečiams 16:27, Vl) Jehova vienintelis turi absoliučią išmintį. Jis yra tikros išminties šaltinis. (Patarlių 2:6) Štai kodėl Jėzus, išmintingiausias Jehovos kūrinys, kalbėjo ne iš savęs, o tai, ką nurodė Tėvas. (Jono 12:48-50)

18 Atkreipk dėmesį, kaip Jehovos išmintį šlovino apaštalas Paulius: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Romiečiams 11:33) Sakinį pradėjęs jaustuku „o“, Paulius išreiškė stiprius jausmus — didelį susižavėjimą. Jo pasirinktas graikiškas žodis, išverstas „gelmė“, yra giminingas žodžiui „bedugnė“, tad žadina vaizduotę. Mąstydami apie Jehovos išmintį, mes tarsi žiūrime į bedugnę, neišmatuojamą prarają — tokią gilią ir plačią, jog niekada nepajėgtume nei suvokti jos dydžio, nei jos aprašyti, nei nubraižyti  jos žemėlapio. (Psalmyno 92:6 [92:5, Brb]) Argi nepasijunti menkas?

19, 20. a) Kodėl erelis yra tinkamas Dievo išminties simbolis? b) Kaip Jehova parodė gebąs numatyti ateitį?

19 Jehova „vienintelis tėra išmintingas“ dar ir kitu atžvilgiu: tik jis geba numatyti ateitį. Prisimink, Dievo išmintį simbolizuoja toliaregis erelis. Kilnusis erelis sveria tik apie penkis kilogramus, bet jo akys yra didesnės nei suaugusio žmogaus. Erelio regėjimas nepaprastai aštrus: smulkų grobį paukštis gali pastebėti iš šimtų metrų ar net kelių kilometrų aukščio! Jehova pats apie erelį yra pasakęs: „Jo akys mato laimikį iš tolo.“ (Jobo 39:29) Panašiai ir Jehova gali matyti ateitį „iš tolo“.

20 Biblija daugybę kartų tai patvirtina. Joje yra šimtai pranašysčių — galima sakyti, visa iš anksto užrašyta istorija. Karų baigtis, pasaulinių imperijų iškilimas bei žlugimas ir net kai kurie strateginiai karo vadų manevrai — visa tai buvo išpranašauta Biblijoje, kartais net šimtus metų iš anksto. (Izaijo 44:25—45:4; Danieliaus 8:2-8, 20-22)

21, 22. a) Kodėl nėra pagrindo teigti, kad Jehova iš anksto žino kiekvieną tavo žingsnį? Pateik pavyzdį. b) Iš kur žinome, kad Jehovos išmintis nėra šalta ir bejausmė?

 21 Ar tai reiškia, kad Dievas yra numatęs ir kiekvieną mūsų pasirinktą gyvenimo žingsnį? Kai kurie, palaikantys mokymą apie lemtį, į šį klausimą atsako teigiamai. Tačiau toks mokymas menkina Jehovos išmintį, nes tai reikštų, kad Dievas negali kontroliuoti savo gebėjimo įžvelgti ateitį. Štai pavyzdys: jei turėtum nepaprastai gražų balsą, ar privalėtum nepaliaudamas dainuoti — nori ar nenori? Aišku, ne. Panašiai ir Jehova, nors jis gali numatyti ateitį, nesinaudoja šiuo gebėjimu visą laiką. Antraip mes neturėtume laisvos valios — brangios Jehovos dovanos, o jos jis niekada neatsiims. (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20)

22 Negana to, pati „likimo“ idėja reikštų, kad Jehovos išmintis yra šalta, bejausmė ir negailestinga. Bet taip tikrai nėra! Biblijoje rašoma, kad Jehova yra „išmintingas širdyje“. (Jobo 9:4, Brb, kursyvas mūsų) Tai nereiškia, kad Jehova turi tikrą širdį. Biblijoje šis žodis dažnai vartojamas kalbant apie slapčiausias asmenybės kerteles, kuriose glūdi motyvai ir jausmai, pavyzdžiui, meilė. Tad Jehovos išmintis, kaip ir kitos jo savybės, glaudžiai susijusi su meile. (1 Jono 4:8)

23. Ką daryti mus skatina neprilygstama Jehovos išmintis?

23 Aišku, galime visiškai pasikliauti Jehovos išmintimi. Ji tiek pranoksta mūsų išmintį, kad Dievo Žodyje su meile patariama: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ (Patarlių 3:5, 6) Todėl kruopščiai patyrinėkime neprilygstamą Jehovos išmintį, kad galėtume labiau su juo suartėti.