Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 20 SKYRIUS

„Išmintingos širdies“, bet nuolankus

„Išmintingos širdies“, bet nuolankus

1—3. Iš kur žinome, kad Jehova yra nuolankus?

TĖVAS nori pamokyti mažylį kai ko svarbaus. Jis trokšta pasiekti jo širdį. Kaip prieiti prie vaiko? Grėsmingai palinkti prie jo ir piktai išbarti? O gal pritūpti ir švelniai, maloniai pasišnekėti? Išmintingas, nuolankus tėvas stengsis palenkti vaiką švelnumu.

2 O koks Tėvas yra Jehova — išdidus ar nuolankus, griežtas ar švelnus? Jehova yra visažinis ir be galo išmintingas. Bet ar pastebėjai, kad ne visi išmintingi ir išsilavinę žmonės būna nuolankūs? Kaip rašoma Biblijoje, „pažinimas išpučia“. (1 Korintiečiams 3:19; 8:1) Tačiau Jehova, būdamas „išmintingos širdies“, yra ir nuolankus. (Jobo 9:4) Tai jokiu būdu nesumenkina Dievo padėties ir didybės, — išdidumas paprasčiausiai jam nebūdingas. Kodėl?

3 Jehova yra šventas, todėl išdidumas, suteršianti savybė, jam svetimas. (Morkaus 7:20-22) Pranašas Jeremijas apie Jehovą netgi pasakė: „Tavo siela [pats Jehova] tikrai prisimins ir žemai palinks prie manęs.“ * (Raudų 3:20, NW) Tik įsivaizduok! Jehova, visavaldis visatos Viešpats, noriai palinksta prie Jeremijo, tai yra  nusižemina iki jo padėties, kad parodytų šiam netobulam žmogui dėmesį. (Psalmyno 113:7) Taip, Jehova yra nuolankus. Tačiau kaip reikėtų suprasti Dievo nuolankumą? Kaip jis siejasi su išmintimi? Ir ką jis reiškia mums?

Kaip Jehova rodo nuolankumą

4, 5. a) Kas yra nuolankumas, kaip jis pasireiškia ir kodėl jis nėra silpnumo ar drovumo požymis? b) Kaip Jehovos nuolankumas matomas iš jo elgesio su Dovydu ir kuo ši Jehovos savybė svarbi mums?

4 Būti nuolankiam reiškia būti pasiruošusiam nusileisti, nusilenkti. Tai priešinga išdidumui ir aukštinimuisi. Tokia širdies nuostata pasireiškia romumu, kantrybe ir supratingumu. (Galatams 5:22, 23) Šios savybės neturi nieko bendra su silpnumu ar drovumu. Ir jos nekliudo Jehovai rodyti teisėtą pyktį ar naudotis naikinamąja galia. Jehovos nuolankumas ir romumas kaip tik ir liudija apie jo beribę galią ir gebėjimą  tobulai save valdyti. (Izaijo 42:14) O kaip nuolankumas susijęs su išmintimi? Viename Biblijos žinyne rašoma: „Galima sakyti, nuolankumas yra... nesavanaudiškumas ir visokios išminties pagrindas.“ Vadinasi, tikra išmintis neatsiejama nuo nuolankumo. Kodėl turime džiaugtis, kad Jehova yra nuolankus?

Išmintingas tėvas su savo vaikais elgiasi nuolankiai ir švelniai

5 Karalius Dovydas apie Jehovą giedojo: „Tu davei man savo gelbstintį skydą, ir tavo dešinė palaikė mane, tavo nuolankumas padarė mane didelį.“ (Psalmyno 18:35, Jr72, išnaša) Jehova tarsi pasilenkė prie šio netobulo žmogaus, kasdien jį saugojo ir palaikė. Dovydas suvokė, kad jo išsigelbėjimas ir net būsima karališka didybė visiškai priklausė nuo Jehovos noro parodyti tokį nuolankumą. Iš tiesų, argi turėtume vilties išsigelbėti, jeigu Jehova nebūtų nuolankus, nepanorėtų rūpintis mumis kaip švelnus ir mylintis Tėvas?

6, 7. a) Kodėl Biblijoje Jehova nė sykio nepavadintas kukliu? b) Kaip romumas susijęs su išmintimi ir kas yra didžiausias to pavyzdys?

6 Verta atkreipti dėmesį, kad nuolankumas nėra tas pats, kas kuklumas. Kuklumas yra puiki savybė, kurią Dievui ištikimi žmonės turi puoselėti. Kaip ir nuolankumas, ji siejama su išmintimi. Pavyzdžiui, Patarlių 11:2 rašoma: „Pas kukliuosius ateina išmintis.“ Bet Jehova Biblijoje niekada nevadinamas kukliu. Kodėl? Rašte kuklumas — tai savo ribotų galimybių suvokimas. O Visagalio nesaisto niekas, išskyrus tai, ką jis pats yra nusistatęs — jo teisingos normos. (Morkaus 10:27; Titui 1:2) Be to, jis yra Aukščiausiasis Dievas, tad niekam nėra pavaldus. Taigi kuklumas — savybė, nepriskirtina Dievui.

7 Vis dėlto Jehova yra nuolankus ir romus. Ir savo tarnus jis moko, kad siekiant tikros išminties būtinas  romumas. Jo Žodyje rašoma apie „romumą, kylantį iš išminties“. * (Jokūbo 3:13, Jr) Apsvarstykime Jehovos pavyzdį.

Jehova nuolankiai dalijasi darbais ir išklauso

8—10. a) Kodėl nuostabu, kad Jehova noriai dalijasi darbais ir išklauso? b) Kaip nuolankiai Jehova elgėsi su savo angelais?

8 Jehova rodo nuolankumą ir tuo, kad noriai dalijasi darbais su savo kūriniais ir juos išklauso. Nuostabu, kad jis apskritai tą daro; pagalbos ar patarimo jam tikrai nereikia. (Izaijo 40:13, 14; Romiečiams 11:34, 35) Vis dėlto Biblijoje aprašytas ne vienas atvejis, kai Jehova taip pasielgė.

9 Pažiūrėkime, kas nepaprasta sykį nutiko Abraomui. Jis sulaukė trijų svečių ir į vieną iš jų kreipėsi „Jehova“. Tai buvo angelai, bet vienas jų atėjo ir veikė Jehovos vardu. Per tą angelą kalbėjo ir veikė pats Jehova. Taip Dievas pranešė Abraomui, kad išgirdo „šauksmą prieš Sodomą ir Gomorą“. Jis pasakė: „Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu.“ (Pradžios 18:3, 20, 21; NW, Brb) Žinoma, taip sakydamas Visagalis Jehova negalvojo „nusileisti“ žemėn pats. Jis ir vėl pasiuntė savo atstovus angelus. (Pradžios 19:1) Kodėl? Negi visa matantis Jehova negalėjo pats sužinoti, kokia yra tikroji padėtis toje vietovėje? Aišku, galėjo. Vis dėlto ištirti padėtį ir aplankyti Loto šeimą Sodomoje jis nuolankiai pavedė tiems angelams.

10 Be to, Jehova išklauso. Kartą jis kláusė angelų, kaip būtų galima pražudyti piktąjį karalių Ahabą. Jehovai  patarimo nereikėjo. Bet jis priėmė vieno angelo pasiūlymą ir pasiuntė jį tai įgyvendinti. (1 Karalių 22:19-22) Argi tai ne nuolankumas?

11, 12. Kaip Abraomas patyrė Jehovos nuolankumą?

11 Jehova noriai išklauso ir netobulus žmones, trokštančius išsakyti savo nerimą. Pavyzdžiui, kai Jehova pranešė Abraomui ketinąs sunaikinti Sodomą ir Gomorą, šis ištikimas tarnas buvo priblokštas. „Tai ne tavo būdas! — pasakė Abraomas ir pridūrė: — Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ Paskui jis pakláusė, ar Jehova galėtų pasigailėti miestų, jei juose būtų rasta 50 teisių žmonių. Jehova patikino, kad pasigailėtų. Abraomas vis klausė, po truputį mažindamas teisuolių skaičių: 45, 40 ir taip toliau. Jehovai kaskart pažadėjus nenaikinti miestų, Abraomas klausinėjo toliau, kol galiausiai pasiteiravo dėl dešimties teisiųjų. Galbūt jis ne visai suvokė, koks gailestingas yra Jehova. Šiaip ar taip, Jehova parodė kantrybę ir nuolankumą leisdamas savo draugui ir tarnui Abraomui išlieti širdį. (Pradžios 18:23-33)

12 Ar daug talentingų, išsilavinusių žmonių kantriai išklauso žemesnio intelekto asmenis? * O mūsų Dievas rodo tokį nuolankumą. Kalbėdamas su Jehova Abraomas suvokė, kad Dievas yra „lėtas pykti“. (Išėjimo 34:6) Turbūt pripažindamas neturįs teisės abejoti Aukščiausiojo veiksmų teisingumu, Abraomas porąkart maldavo: „Tenesupyksta ant manęs Viešpats.“ (Pradžios 18:30, 32) Jehova tikrai nepyko. Jis tikrai turi „romumą, kylantį iš išminties“.

 Jehova yra supratingas

13. Kokia reikšme Biblijoje vartojamas žodis „supratingas“ ir kodėl jis taikliai apibūdina Jehovą?

13 Jehovos nuolankumas pasireiškia ir supratingumu. Netobuliems žmonėms šios savybės, deja, stinga. O Jehova savo protingus kūrinius ne tik išklauso, bet ir nusileidžia jiems, jeigu jų prašymai neprieštarauja jo teisingoms normoms. Biblijoje žodžiu „supratingas“ verčiama sąvoka, paraidžiui reiškianti „nuolaidus“. Ši savybė taip pat yra Dievo išminties požymis. Jokūbo 3:17 rašoma: „Iš aukštybių kilusi išmintis... supratinga.“ (NW) Kaip Jehova rodo supratingumą? Viena, jis lengvai prisitaiko prie situacijos. Prisimink, pats Dievo vardas pasako, kad Jis tampa tuo, kuo reikia tikslams pasiekti. (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša) Argi tai nerodo jį esant lankstų ir supratingą?

14, 15. Ką Ezechielio regėtas vežimas duoda suprasti apie dangiškąją Jehovos organizaciją ir kuo ji skiriasi nuo žmonių organizacijų?

14 Biblijoje yra vienas įspūdingas aprašymas, padedantis bent kiek suvokti, koks lankstus asmuo yra Jehova. Pranašas Ezechielis regėjime matė Jehovos dangiškąją dvasinių būtybių organizaciją. Jis regėjo nepaprasto dydžio paties Jehovos valdomą vežimą. Įdomiausia buvo tai, kaip šis judėjo. Milžiniški ratai galėjo judėti į visas keturias puses ir buvo pilni akių, todėl matė visur bei galėjo akimirksniu nesustodami ir neapsisukdami keisti kryptį. Šis gigantiškas vežimas nė nepanėšėjo į nepaslankias, gremėzdiškas žmonių sukurtas transporto priemones. Jis galėjo lėkti žaibiškai ir net nemažindamas greičio pasukti stačiu kampu! (Ezechielio 1:1, 14-28) Taip, dangiškoji organizacija, kaip ir jos valdovas Visagalis Viešpats, labai  lengvai prisitaiko prie kintančių aplinkybių bei iškylančių poreikių.

15 Žmonės tokį tobulą lankstumą gali tik mėginti atkartoti. Tačiau paprastai jie bei jų organizacijos daugiau konservatyvūs nei lankstūs, dažniau nesupratingi nei nuolaidūs. Štai pavyzdys: didžiulis tanklaivis arba krovininis traukinys savo dydžiu ir galia stulbina. Bet tam tikrose situacijose jų gali nepavykti suvaldyti. Jeigu ant bėgių atsiranda kliūtis, pasukti traukinio neįmanoma. Staigiai sustabdyti irgi vargu ar pavyks. Pakrautas traukinys stabdomas gali nuriedėti dar porą kilometrų! Tanklaivis su išjungtu varikliu irgi nuplauks dar aštuonis kilometrus. Net paleidus variklius atbuline eiga jis sustos tik už trijų kilometrų! Panašiai ir žmonių organizacijos yra nelanksčios ir nesupratingos. Išdidumas daugeliui žmonių neleidžia prisitaikyti prie kintančių poreikių ir aplinkybių. Toks nelankstumas sužlugdė ne vieną įmonę ir net vyriausybę. (Patarlių 16:18) Kokia laimė, kad Jehova bei jo organizacija kitokie!

Kaip Jehova rodo supratingumą

16. Kaip supratingai Jehova elgėsi su Lotu prieš sunaikindamas Sodomą ir Gomorą?

16 Vėl prisiminkime Sodomos ir Gomoros sunaikinimą. Jehovos angelas Loto šeimai aiškiai pasakė: „Gelbėkitės kalnuose.“ Lotas buvo nepatenkintas. „O ne, mano Viešpatie!“ — dejavo jis. Manydamas, kad kalnuose pražus, Lotas meldė leisti jam su šeima prisiglausti gretimame mieste Coare. Bet juk Jehova ir tą miestą ketino sunaikinti! O ir būgštavo Lotas be pagrindo. Jehova tikrai būtų pajėgęs apsaugoti jį  kalnuose! Vis dėlto jis patenkino Loto prašymą ir Coaro nesunaikino. „Suteiksiu tau malonę ir šiuo atveju“, — pasakė angelas Lotui. (Pradžios 19:17-22) Koks Jehova supratingas!

17, 18. Kaip supratingai Jehova pasielgė su nineviečiais?

17 Be to, Jehova priima nuoširdžią atgailą ir visuomet elgiasi gailestingai bei teisingai. Pažiūrėkime, kas nutiko, kai pranašas Jona buvo pasiųstas į piktą ir žiaurią Ninevę. Žingsniuodamas miesto gatvėmis Jona skelbė aiškią žinią: po 40 dienų galingasis miestas bus sugriautas. Tačiau aplinkybės visiškai pasikeitė. Nineviečiai atgailavo! (Jonos 3 skyrius)

18 Verta palyginti, kaip į pasikeitusias aplinkybes reagavo Jehova ir kaip Jona. Jehova atsižvelgė į atgailą ir vietoj „karžygio“ tapo nuodėmes atleidžiančiu Dievu. * (Išėjimo 15:3, Brb) O Jona anaiptol nebuvo lankstus ir gailestingas. Užuot atspindėjęs Jehovos supratingumą, jis elgėsi kaip anksčiau minėtas traukinys arba tanklaivis. Jei skelbė pražūtį, tai ji ir turi ateiti! Tačiau Jehova kantriai pamokė nepakantų pranašą supratingumo ir gailestingumo. (Jonos 4 skyrius)

Jehova yra supratingas ir žino mūsų galimybes

19. a) Kodėl galime būti įsitikinę, kad Jehova nesitiki iš mūsų per daug? b) Kaip Patarlių 19:17 rodo, kad Jehova yra „geras ir supratingas“ Šeimininkas ir drauge didžiai nuolankus?

19 Jehovos supratingumas matomas ir iš to, ko jis tikisi iš mūsų. Karalius Dovydas pasakė: „Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.“ (Psalmyno 103:14, Brb) Jehova žino mūsų trūkumus ir netobulumą geriau už mus pačius. Jis niekada nesitiki daugiau,  nei galime padaryti. Biblijoje „geri ir supratingi“ (NW) šeimininkai priešinami „įnoringiems“. (1 Petro 2:18) O koks Šeimininkas yra Jehova? Atkreipk dėmesį į Patarlių 19:17: „Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui.“ Aišku, tik geras ir supratingas šeimininkas pastebės visas varguoliams daromas geradarybes. Ir tai ne viskas. Kaip rodo ši Rašto eilutė, visatos Kūrėjas laiko save skolingu menkiems žmonėms už jų rodomą gailestingumą! Tai pats didžiausias nuolankumas.

20. Iš kur žinome, kad Jehova išklauso mūsų maldas ir į jas atsako?

20 Šiandien Jehova taip pat švelniai bei supratingai elgiasi su savo tarnais. Kai meldžiamės tikėdami, jis išklauso. Nors dabar Jehova nesiunčia pas mus angelų, nemanykime, kad maldos lieka be atsako. Prisiminkime apaštalą Paulių. Prašydamas bendratikius melsti Dievą išlaisvinti jį iš kalėjimo, Paulius pridūrė: „Kad būčiau greičiau jums sugrąžintas.“ (Hebrajams 13:18, 19) Vadinasi, mūsų maldos gali paskatinti Jehovą padaryti tai, ko šiaip jis nedarytų! (Jokūbo 5:16)

21. Kaip neturime suprasti Jehovos nuolankumo ir kuo turėtume džiaugtis?

 21 Žinoma, nė vienu savo nuolankumo aspektu — švelnumu, noru išklausyti, kantrybe, supratingumu — Jehova nepažeidžia savo teisingų normų. Krikščioniškojo pasaulio dvasininkija galbūt mano rodanti supratingumą pataikaudama savo avims, sumenkindama Jehovos moralės normas. (2 Timotiejui 4:3) Tačiau žmogaus polinkis eiti į kompromisą iš savanaudiškų paskatų yra visai kas kita nei Dievo supratingumas. Jehova yra šventas; savo teisingų normų jis niekada nesulaužys. (Kunigų 11:44) Tad branginkime Jehovos supratingumą — tikrą jo nuolankumo įrodymą. Negi nesidžiaugi žinodamas, kad Jehova Dievas, išmintingiausia Asmenybė visatoje, yra toks nuolankus? Kaip gera artintis prie pagarbią baimę keliančio, bet drauge švelnaus, kantraus, supratingo Dievo!

^ pstr. 3 Senovės perrašinėtojams šiek tiek pakeitus šią eilutę išėjo, kad žemai palinksta ne Jehova, o Jeremijas. Tikriausiai jie manė, jog tokį nuolankų veiksmą netinka priskirti Dievui. Dėl to daugelis vertimų neperteikia tikrosios šios puikios eilutės minties. Vis dėlto The New English Bible vertime Jeremijo žodžiai išversti tiksliai: „Prisimink, o, prisimink ir palink prie manęs.“

^ pstr. 7 Kai kuriuose Biblijos vertimuose ši frazė verčiama „išmintingas romumas“, „išmintingo švelnumo darbai“.

^ pstr. 12 Įdomu, kad Biblijoje kantrumas priešinamas puikybei. (Mokytojo 7:8) Jehovos kantrybė yra dar viena jo nuolankumo išraiška. (2 Petro 3:9)

^ pstr. 18 Psalmyno 86:5 rašoma, kad Jehova yra „geras ir pasiruošęs atleisti“ (Brb). Verčiant šią psalmę į graikų kalbą, žodžių junginys „pasiruošęs atleisti“ buvo išverstas epieikés, tai yra „supratingas“.

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS

Malda. Ar Dievas išklauso?

Biblija atskleidžia, kad Jehova maldų tikrai klausosi. Bet ar išklauso, kai meldžiamės mes, daug priklauso nuo mūsų pačių.