Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 18 SKYRIUS

„Dievo žodžio“ išmintis

„Dievo žodžio“ išmintis

1, 2. Kokį „laišką“ parašė mums Jehova ir kodėl?

AR PRISIMENI, kada paskutinį kartą gavai laišką iš toli gyvenančio artimo žmogaus? Nuoširdus brangaus žmogaus laiškas be galo pradžiugina. Mes trokštame žinoti, kaip jam sekasi, ką jis išgyvena, kokie jo planai. Toks bendravimas suartina žmones, net jeigu jie gyvena toli vienas nuo kito.

2 O kas gali būti maloniau už žinią nuo mūsų mylimo Dievo? Jehova, galima sakyti, irgi parašė mums „laišką“ — savo Žodį, Bibliją. Joje jis pasakoja apie save, savo darbus, tikslus ir daug kitų dalykų. Jehova davė mums savo Žodį, nes nori, kad su Juo suartėtume. Būdamas didžiai išmintingas, Dievas pasirinko geriausią būdą bendrauti su mumis. Tai, kaip Biblija buvo parašyta, bei jos turinys rodo neprilygstamą Dievo išmintį.

Kodėl raštu?

3. Kaip Jehova davė Įstatymą Mozei?

3 Galbūt kai kas svarsto: ‘Kodėl bendrauti su žmonėmis Jehova nepasirinko įspūdingesnio būdo, tarkim, nekalbėjo su jais iš dangaus?’ Iš tikrųjų Jehova ne sykį tai darė per angelus. Pavyzdžiui, kai Izraeliui davė Įstatymą. (Galatams 3:19, Brb) Balsas iš dangaus izraelitams skambėjo taip bauginančiai, kad jie paprašė Jehovą kalbėti su jais ne tiesiogiai, bet per Mozę. (Išėjimo 20:18-20) Todėl Įstatymas, kurį sudaro apie 600 įstatų, buvo padiktuotas Mozei.

4. Paaiškink, kodėl Dievo įstatymus perduoti iš lūpų į lūpas nebūtų buvę patikima.

 4 Tačiau kas būtų, jeigu tas Įstatymas nebūtų buvęs užrašytas? Ar Mozė būtų galėjęs atsiminti kiekvieną žodį ir persakyti tautai? O būsimos kartos? Joms būtų tekę pasikliauti vien tuo, kas perduodama iš lūpų į lūpas. Vargu ar tai patikimas būdas išsaugoti Dievo įstatymus. Įsivaizduok, jog turi perduoti kokią nors istoriją eile sustojusiems žmonėms: pirmasis, išgirdęs ją iš tavęs, perpasakoja antram, antrasis — trečiam ir taip toliau. Paskutinį žmogų pasiekusi istorija tikriausiai gerokai skirtųsi nuo tavo papasakotosios. Tačiau Dievo įstatymui toks pavojus negrėsė.

5, 6. Ką padaryti Jehova liepė Mozei ir kodėl galime džiaugtis, kad Jehovos Žodis buvo užrašytas?

5 Jehova išmintingai pasirūpino, kad jo žodžiai būtų užrašyti. Jis nurodė Mozei: „Užrašyk šiuos žodžius, nes pagal šiuos žodžius aš sudariau Sandorą su tavimi ir su Izraeliu.“ (Išėjimo 34:27) Taigi 1513 m. p. m. e. buvo pradėta rašyti Biblija. 1610 metų Jehova „daugel kartų ir įvairiais būdais“ kalbėjo maždaug 40-čiai Biblijos rašytojų. (Hebrajams 1:1) O perrašinėtojai, siekdami išsaugoti Raštą, skrupulingai jį perrašinėdavo. (Ezros 7:6, NW; Psalmyno 45:1, NW)

6 Tikra laimė bendrauti su Jehova per rašytinį jo Žodį! Ar kada nors esi gavęs labai paguodžiantį laišką, kuris tau tapo toks brangus, jog saugai jį ir vis paskaitai? Būtent toks yra Jehovos „laiškas“. Kadangi Dievas savo žodžius užrašydino, galime nuolat juos  skaityti ir apmąstyti. (Psalmyno 1:2) Prireikus galime ramintis „Raštų paguoda“. (Romiečiams 15:4)

Kodėl rašė žmonės?

7. Kodėl Jehovos sprendimas duoti užrašyti savo Žodį žmonėms buvo išmintingas?

7 Jehova vėlgi parodė išmintį savo Žodžiui užrašyti pasitelkęs žmones. Pamąstyk: ar Biblija būtų tokia patraukli, jeigu ją būtų parašę angelai? Tiesa, jie būtų galėję apibūdinti Jehovą savo požiūriu, išreikšti savo atsidavimą jam bei papasakoti apie jo ištikimus tarnus žemėje. Tačiau ar nebūtų mums kiek svetimos mintys tobulų dvasinių būtybių, turinčių daug daugiau žinių, patirties bei galios nei mes? (Hebrajams 2:6, 7)

„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“

8. Kokią laisvę Dievas davė Biblijos rašytojams? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

8 Per žmones Jehova davė mums kaip tik tai, ko reikia, — savo įkvėptą, bet lengvai mums suprantamą, Raštą. (2 Timotiejui 3:16) Kaip jam pavyko tai padaryti? Regis, neretai jis leisdavo patiems rašytojams „surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius“. (Mokytojo 12:10, 11, Brb) Dėl to Biblijos knygų stilius toks įvairus, — kiekvienoje atsispindi jos rašytojo patirtis ir asmenybė. * Vis dėlto tie vyrai „Šventosios Dvasios paakinti... kalbėjo Dievo vardu“. (2 Petro 1:21) Tad iš tiesų tai, ką jie užrašė, yra „Dievo žodis“. (1 Tesalonikiečiams 2:13)

9, 10. Kodėl žmonių rašyta Biblija turi šilumos ir patrauklumo?

 9 Tai, kad Bibliją rašė žmonės, jai suteikia šilumos ir patrauklumo. Biblijos rašytojai jautė tą patį, ką ir mes. Jie patyrė panašių išbandymų bei sunkumų, kaip ir kiti netobuli žmonės. Kartais Jehovos dvasia įkvėpdavo juos aprašyti savo pačių vargus ir jausmus. (2 Korintiečiams 12:7-10) Tad jie rašė pirmuoju asmeniu, o to nebūtų galėjęs padaryti joks angelas.

10 Štai Izraelio karalius Dovydas sunkiai nusidėjęs sukūrė psalmę, kurioje išliejo širdį ir meldė Dievą atleisti. Jis rašė: „Apvalyk mane nuo mano nuodėmės! Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis. Aš gimęs kaltėje, ir mano motina mane pradėjo nuodėmėje. Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos. Tikra auka Dievui — susigraudinusi dvasia; tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, susigraudinusios ir atgailaujančios.“ (Psalmyno 51:4, 5, 7, 13, 19 [51:2, 3, 5, 11, 17, Brb]) Ar jauti rašytojo sielvartą? Kas galėtų geriau už netobulą žmogų taip nuoširdžiai išreikšti savo jausmus?

Kodėl apie žmones?

11. Kokie tikri pavyzdžiai užrašyti Biblijoje „mums pamokyti“?

11 Bibliją patrauklią daro ir dar viena jos ypatybė. Tai knyga apie žmones — tikrai gyvenusius asmenis, tarnavusius ir netarnavusius Dievui. Mes skaitome apie jų išgyvenimus, vargus ir džiaugsmus. Galime matyti, kur kiekvieną nuvedė jo pasirinktas kelias. Visa tai užrašyta „mums pamokyti“. (Romiečiams 15:4) Mokydamas šiomis gyvenimo istorijomis Jehova paliečia mūsų širdį. Apsvarstykime kelis pavyzdžius.

12. Kuo naudingi Biblijos pasakojimai apie neištikimus žmones?

 12 Biblijoje rašoma apie neištikimus, nedorus žmones ir kas jiems nutiko. Tuose pasakojimuose nepageidaujamos savybės išryškėja iš žmonių elgesio, tad jas suvokiame aiškiau. Pavyzdžiui, koks įsakymas galėtų veiksmingiau įspėti saugotis neištikimybės už pasakojimą apie neištikimą žmogų — Judą, surengusį sąmokslą prieš Jėzų? (Mato 26:14-16, 46-50; 27:3-10) Tokie pavyzdžiai mus itin smarkiai paveikia ir padeda įžvelgti savo ydas bei jų atsikratyti.

13. Kaip Biblija padeda geriau suvokti, kokias savybes reikia ugdytis?

13 Biblijoje rašoma ir apie daugelį ištikimų Dievo tarnų. Mes skaitome apie jų atsidavimą bei pasiaukojimą. Jie rodė savybes, kurias ir mes turime ugdytis, jei norime artintis prie Dievo. Viena jų — tikėjimas. Biblijoje aiškinama, kas yra tikėjimas ir kiek jis svarbus, norint patikti Dievui. (Hebrajams 11:1, 6) Tačiau joje randame ir pavyzdžių, kaip jis veikia žmones. Pamąstyk, kokį tikėjimą parodė Abraomas, ruošdamasis aukoti Izaoką. (Pradžios 22 skyrius; Hebrajams 11:17-19) Tokie pasakojimai žodį „tikėjimas“ daro reikšmingesnį ir aiškesnį. Kaip išmintingai elgiasi Jehova, ne tik tiesiogiai skatindamas mus ugdytis geras savybes, bet ir per jas rodžiusių žmonių pavyzdį!

14, 15. Kas Biblijoje rašoma apie vieną šventykloje apsilankiusią moterį ir ką iš šio pavyzdžio sužinome apie Jehovą?

14 Daugelis Biblijoje aprašytų įvykių kai ką atskleidžia ir apie Jehovos asmenybę. Panagrinėkime pasakojimą apie vieną moterį, kurią Jėzus pamatė šventykloje. Atsisėdęs netoli aukų skrynios, Jėzus stebėjo žmones, metančius į ją aukas. Daug turtuolių aukojo „iš to, kas jiems atlieka“. Bet Jėzaus žvilgsnį patraukė  viena neturtinga našlė. Ji įmetė „du pinigėlius, tai yra skatiką“. * Tai buvo viskas, ką ji turėjo. Jėzus, kuris į viską žiūrėjo lygiai taip, kaip žiūri Jehova, pareiškė: „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų [„daugiau už visus“, NW], kurie dėjo į aukų skrynią.“ Pasak jo, našlė įmetė daugiau už visus kitus kartu paėmus. (Morkaus 12:41-44; Luko 21:1-4; Jono 8:28)

15 Argi ne nuostabu, kad iš visų tą dieną šventykloje apsilankiusių žmonių būtent ši našlė buvo išskirta ir paminėta Biblijoje? Šiuo pavyzdžiu Jehova parodo esąs dėkingas Dievas. Jis mielai priima mūsų nuoširdžias aukas, nelygindamas jų su kitų aukomis. Kaip išmintingai Jehova atskleidė šią nuostabią tiesą!

Ko Biblijoje nėra

16, 17. Kaip Jehova parodė išmintį nepaminėdamas savo Žodyje kai kurių dalykų?

16 Rašydamas laišką artimam žmogui turbūt nedėstai visko, kas šauna į galvą, o apmąstai kiekvieną eilutę. Taip ir Jehova pasirinko, kokius asmenis bei įvykius paminėti Rašte. Bet ir tie aprašymai ne visuomet smulkmeniški. (Jono 21:25) Pavyzdžiui, Biblijoje užrašyta informacija apie Dievo teismą gali nepatenkinti mūsų smalsumo. Bet net ir tai, kad Rašte nepaminėti kai kurie dalykai, rodo Jehovos išmintį. Kaip?

17 Biblija parašyta taip, kad būtų išmėginta mūsų širdis. Hebrajams 4:12 rašoma: „Dievo žodis [arba žinia] yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį  kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos... ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ Biblijos žinia prasiskverbia giliai ir atskleidžia mūsų tikrąsias mintis bei motyvus. Kritiškai nusistatęs skaitytojas gali pasipiktinti, jeigu koks aprašymas jam ne visai išsamus. Jis gali netgi suabejoti Jehovos meile, išmintimi bei teisingumu.

18, 19. a) Kodėl neturėtume nerimauti, jei kai kurios Biblijos vietos iškels klausimų, į kuriuos iškart nerasime atsakymų? b) Ko reikia norint suprasti Dievo Žodį ir kaip tai liudija apie didžią Dievo išmintį?

18 O jeigu Bibliją tyrinėjame kruopščiai ir nuoširdžiai, galime susidaryti aiškų Jehovos asmenybės paveikslą. Mes nesutriksime, jei skaitant vieną ar kitą vietą iškils klausimų, į kuriuos iškart nerasime atsakymų. Štai mėgindami sudėti dėlionę tikriausiai ne iškart randame reikiamas dalis ar matome, kuri prie kurios tiktų. Bet galbūt iš to, ką jau sudėjome, galime įsivaizduoti, kaip atrodys visas paveikslas. Taip ir studijuodami Bibliją po truputį vis geriau pažįstame Jehovą Dievą. Net jei iš pradžių ir negalime suprasti kokio nors įvykio arba kaip jis derinasi su Jehovos asmenybe, įgytų žinių pakanka, kad suvoktume Jehovą esant neišsenkamos meilės, sąžiningumo ir teisingumo Dievą.

19 Kad suprastume Dievo Žodį, jį skaityti bei tyrinėti turime nuoširdžiai, be neigiamo nusistatymo. O tai juk irgi liudija apie didžią Dievo išmintį! Šio pasaulio šviesuoliai rašo knygas, kurias suprasti gali tik „išmintingi ir išsimokslinę asmenys“. Bet parašyti knygą, suprantamą tik tiems, kurių širdies motyvai teisingi, reikia Dievo išminties! (Mato 11:25)

 „Sveikos išminties“ knyga

20. Kodėl tik Jehova gali nurodyti geriausią gyvenimo kelią ir ką naudinga randame Biblijoje?

20 Savo Žodyje Jehova nurodo žmonėms geriausią gyvenimo kelią. Jis yra Kūrėjas, tad mūsų poreikius žino geriau už mus pačius. O ir pagrindinės žmonių reikmės, tokios kaip meilės, laimės ir malonaus bendravimo troškimas, išliko tos pačios. Biblijoje yra apsčiai „sveikos išminties“, padedančios padaryti gyvenimą prasmingą. (Patarlių 2:7) Kiekvienoje šios studijų knygos dalyje yra skyrius, aiškinantis, kaip galime pritaikyti išmintingus Biblijos patarimus. Panagrinėkime vieną pavyzdį ir dabar.

21—23. Koks išmintingas patarimas padės nugalėti apmaudą ir pyktį?

21 Ar pastebėjai, kad žmonės, griežiantys ant ko nors dantį, neretai nukenčia patys? Pagieža — sunki gyvenimo našta. Jeigu jai pasiduodame, ji užvaldo mūsų mintis, atima ramybę ir džiaugsmą. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis pyktis gali pakenkti širdžiai arba sukelti kokią kitą sunkią ligą. Tačiau Biblijoje jau labai seniai buvo užrašyti išmintingi žodžiai: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio.“ (Psalmyno 37:8) Kaip galime tai padaryti?

22 Dievo Žodis protingai pataria: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.“ (Patarlių 19:11, Brb) Įžvalga — tai gebėjimas žvelgti giliau, matyti tai, kas ne iškart pastebima. Įžvalgumas ugdo supratingumą, nes padeda suvokti kito žmogaus žodžių ar poelgių priežastis. Galbūt supratę tikruosius jo motyvus, jausmus ir aplinkybes pamatysime, jog jis visai nėra blogas.

 23 Biblijoje užrašytas ir toks patarimas: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems.“ (Kolosiečiams 3:13) Žodžiai „būkite vieni kitiems pakantūs“ reiškia, kad turime būti kantrūs, pakęsti mums nemalonias kitų savybes. Kantrybė padės išvengti pagiežos. „Atleisti“ reiškia nuslopinti pyktį. Mūsų išmintingasis Dievas žino, kad turime atleisti kitiems, jei tik tam yra pagrindas. Tai naudinga ne tik jiems, bet ir mums — taip išsaugosime proto ir širdies ramybę. (Luko 17:3, 4) Kokia išmintis slypi Dievo Žodyje!

24. Kodėl yra verta gyventi pagal Dievo išmintį?

24 Bendrauti su mumis Jehovą skatina jo beribė meilė. Tam jis pasirinko geriausią būdą — „laišką“, kurį parašė šventosios dvasios vadovaujami žmonės. Tame „laiške“ slypi Jehovos išmintis, o ji ‘labai patikima’. (Psalmyno 93:5, Jr) Gyvendami pagal ją ir dalydamiesi ja su kitais, artinamės prie mūsų išmintingojo Dievo. Kitame skyriuje apsvarstysime dar vieną Jehovos toliaregės išminties aspektą — jo gebėjimą nusakyti ateitį ir siekti savo tikslų.

^ pstr. 8 Pavyzdžiui, Dovydas ganė avis, tad palyginimų sėmėsi iš piemens gyvenimo. (23 psalmė) Matas buvo mokesčių rinkėjas, todėl dažnai minėjo skaičius ir piniginius vienetus. (Mato 17:27; 26:15; 27:3) Gydytojas Lukas vartojo savo profesijai būdingus žodžius. (Luko 4:38; 14:2; 16:20)

^ pstr. 14 Tie pinigėliai buvo leptonai — smulkiausios anų laikų žydų monetos. Du leptonai prilygsta 1/64 dienos uždarbio. Už tas dvi monetas nebuvo galima nupirkti net žvirblio — pigiausio maistui vartoto varguolių paukščio.

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Iš Biblijos skaitymo semkis kuo daugiau naudos

Naudos iš Biblijos pasisemsime tik tada, jei tyrinėsime ją ir taikysime jos patarimus. Sužinokite, ką daryti, kad Biblijos skaitymas būtų dar naudingesnis.

KAS ŠIANDIEN VYKDO JEHOVOS VALIĄ?

Kodėl Jehovos liudytojai išleido „Naujojo pasaulio“ vertimą?

Kuo šis Šventojo Rašto vertimas išsiskiria iš kitų Biblijos vertimų?