Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 6 SKYRIUS

Naikinamoji galia: Jehova — „karžygys“

Naikinamoji galia: Jehova — „karžygys“

1—3. a) Kas izraelitams grėsė nuo egiptiečių? b) Kaip Jehova kovojo už savo tautą?

IZRAELITAI atsidūrė spąstuose: iš šonų dunksojo neįveikiamos uolos, priekyje bangavo neperbrendama jūra. Juos vijosi grėsminga jėga — kraujo ištroškusi egiptiečių armija. * Tačiau Mozė ragino Dievo tautą neprarasti vilties. „Pats Viešpats kovos už jus“, — tvirtino jis. (Išėjimo 14:14)

2 Vis dėlto Mozė, matyt, šaukėsi Jehovos ir jis atsiliepė: „Ko tu manęs šaukiesi?.. Pakelk savo lazdą, ištiesk ranką viršum jūros ir perskirk ją.“ (Išėjimo 14:15, 16) Pamėgink įsivaizduoti, kas dėjosi. Jehova iškart įsako angelui ir debesies stulpas persikelia į izraelitų užnugarį, kur tikriausiai išsiplečia ir pastoja egiptiečiams kelią. (Išėjimo 14:19, 20; Psalmyno 105:39) Mozė ištiesia ranką, ima pūsti smarkus vėjas ir jūra prasiskiria. Vanduo stebuklingai sustingsta lyg siena. Atsiveria takas — toks platus, kad gali praeiti visa tauta! (Išėjimo 14:21; 15:8)

3 Išvydęs tokį stebuklą faraonas turėjo įsakyti armijai trauktis. Tačiau išdidumo apakintas jis pradeda puolimą. (Išėjimo 14:23) Egiptiečiai metasi vytis izraelitus jūros dugnu, bet netrukus jų gretos pakrinka, nes ima smukti kovos vežimų ratai. Vos tik izraelitai  pasiekia krantą, Jehova liepia Mozei: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!“ Vandens sienos griūva ir faraonas su visa savo armija paskęsta. (Išėjimo 14:24-28, Brb; Psalmyno 136:15)

Prie Raudonosios jūros Jehova įrodė esąs „karžygys“

4. a) Ką Jehova įrodė prie Raudonosios jūros? b) Koks kai kam gali pasirodyti šis Jehovos veiksmas?

4 Izraelio tautos išgelbėjimas prie Raudonosios jūros — tikrai didis Jehovos stebuklas. Ten jis įrodė, jog „yra karžygys“. (Išėjimo 15:3, Brb) Ką manai apie tokį Dievo apibūdinimą? Tiesą sakant, karai žmonijai atnešė daug skausmo ir kančių. Tad gal Dievas, turintis jėgą naikinti, gali atrodyti veikiau atstumiantis nei patrauklus?

Dievo karas ne toks kaip žmonių

5, 6. a) Kodėl Dievas tinkamai vadinamas „kareivijų Jehova“? b) Kuo Dievo karas skiriasi nuo žmonių karų?

5 Titulu „kareivijų Jehova“ Hebrajiškuosiuose raštuose Dievas vadinamas beveik tris šimtus kartų, o Krikščionių graikiškuosiuose raštuose — porą kartų. (1 Samuelio 1:11, NW) Visatos Valdovas Jehova vadovauja didžiulei angelų kariuomenei. (Jozuės 5:13-15; 1 Karalių 22:19, Brb) Naikinamoji jos galia stulbina. (Izaijo 37:36) Tiesa, mintis apie žmonių naikinimą nėra maloni. Bet reikia nepamiršti, kad Dievo karas nepanašus į beprasmes žmonių kovas. Nors karo vadai ir politiniai vadovai gali mėginti pateisinti agresiją kilniais tikslais, žmonių karus visada lemia godumas ir savanaudiškumas.

 6 Tačiau Jehovos nevaldo emocijos. Pakartoto Įstatymo 32:4 rašoma: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ Dievo Žodyje smerkiamas aklas įniršis, žiaurumas ir smurtas. (Pradžios 49:7; Psalmyno 11:5) Jehova niekada nesielgia neprotingai. Savo naikinamąją galią jis naudoja tik nesant kitos išeities. Per pranašą Ezechielį jis pasakė: „Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, — tai Viešpaties Dievo žodis, — o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų?“ (Ezechielio 18:23)

7, 8. a) Kaip neteisingai savo kančių priežastį suprato Jobas? b) Kaip Elihuvas pataisė Jobą? c) Ko galime pasimokyti iš atsitikimo su Jobu?

7 Tad kodėl Jehova naudoja naikinamąją galią? Prieš atsakydami prisiminkime teisųjį Jobą. Šėtonas suabejojo, ar Jobas (ir, galima sakyti, kiekvienas kitas žmogus) liks doras prispaustas nelaimių. Jehova priėmė iššūkį ir leido Šėtonui išbandyti Jobo dorumą. Todėl Jobas susirgo, prarado turtą ir vaikus. (Jobo 1:1—2:8) Nežinodamas nelaimių priežasties Jobas pamanė, kad jį neteisingai baudžia Dievas. Jis klausė Dievo, kodėl šis pavertęs jį „savo taikiniu“ ir „priešu“. (Jobo 7:20; 13:24)

8 Jaunuolis, vardu Elihuvas, padėjo Jobui suprasti, kad jis mąsto klaidingai: „Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’?“ (Jobo 35:2, Brb) Taip, tardamiesi žiną geriau už Dievą arba manydami jį elgiantis neteisingai, klysime. „Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų“, — pareiškė Elihuvas. Vėliau jis pridūrė: „Visagalis — negalime jo pasiekti! Jis didingas jėga ir  teisingumu, tad nepažeis didelio teisumo.“ (Jobo 34:10, Brb; 36:22, 23; 37:23) Galime neabejoti, kad jei Dievas kovoja, tai tik teisėtai. Turėdami tai omeny, apsvarstykime kai kurias priežastis, kodėl taikos Dievas kartais tampa kovotoju. (1 Korintiečiams 14:33, Vl)

Kodėl taikos Dievui tenka kovoti

9. Kodėl taikos Dievas kovoja?

9 Pašlovinęs Dievą kaip karžygį, Mozė pareiškė: „Kas tarp dievų tau lygus, Viešpatie? Kas, kaip tu, nuostabus šventumu?“ (Išėjimo 15:11) Panašiai rašė ir pranašas Habakukas: „Tavo akys per šventos žvelgti į pikta, tu negali žiūrėti į nusikaltimus.“ (Habakuko 1:13) Jehova yra ne tik meilės, bet ir šventumo, teisumo bei teisingumo Dievas. Ir kartais šios savybės paskatina jį pasinaudoti naikinamąja galia. (Izaijo 59:15-19; Luko 18:7) Vadinasi, net kovodamas Dievas lieka šventas. Jis todėl ir kovoja, kad yra šventas. (Išėjimo 39:30, NW)

10. a) Kada Dievas pirmą kartą paskelbė karą ir kodėl? b) Koks yra vienintelis būdas padaryti galą nesantaikai, išpranašautai Pradžios 3:15, ir kokių palaimų susilauks teisūs žmonės?

10 Apsvarstykime, kokia padėtis susidarė po pirmosios žmonių poros, Adomo ir Ievos, maišto. (Pradžios 3:1-6) Jeigu Jehova nebūtų paisęs neteisybės, jis būtų davęs pagrindą abejoti, ar iš tiesų yra Visatos Valdovas. Būdamas teisingas, Dievas turėjo nubausti juos mirtimi. (Romiečiams 6:23) Pirmojoje Biblijos pranašystėje Jehova paskelbė, kad tarp jo tarnų ir „gyvatės“, tai yra Šėtono, sekėjų įsivyraus nesantaika. (Apreiškimo 12:9; Pradžios 3:15) Ta nesantaika galės  būti pašalinta tik sunaikinus Šėtoną. (Romiečiams 16:20) Tuomet teisieji susilauks gausių palaimų — Šėtonas daugiau nebekenks ir jie galės atkurti žemėje rojų. (Mato 19:28) Bet kol tai įvyks, Velnio šalininkai nesiliaus kėlę grėsmę Dievo tautos fizinei bei dvasinei gerovei. Tad Jehova kartais turės įsikišti.

Dievas kovoja su blogiu

11. Kodėl Dievas matė reikalą sukelti visuotinį tvaną?

11 Vienas toks Dievo įsikišimo pavyzdys buvo Nojaus dienų Tvanas. Pradžios 6:11, 12 rašoma: „Dievo akyse žemė buvo pagedusi ir pilna smurto. Dievas matė, kad žemė buvo pagedusi, nes visi žmonės buvo sudarkę savo kelius žemėje.“ Ar galėjo Dievas leisti nedorėliams sunaikinti paskutinius dorovės likučius? Ne. Jehova matė, kad reikia sukelti Tvaną ir nušluoti nuo žemės paviršiaus smurtininkus bei ištvirkėlius.

12. a) Ką Jehova išpranašavo apie Abraomo „sėklą“? b) Kodėl reikėjo išnaikinti amoritus?

12 Dėl tos pačios priežasties buvo pasmerkti ir kanaaniečiai. Jehova apreiškė, kad iš Abraomo kils „sėkla“, per kurią bus palaimintos visos žemės tautos. Dėl to Dievas pažadėjo Abraomo palikuoniams amoritų apgyventą Kanaano žemę. Ar galėjo Dievas teisėtai išvaryti šią tautą iš jų krašto? Jehova išpranašavo, kad savo žemėse amoritai galės gyventi dar 400 metų, kol jų ‘nedorumo saikas prisipildys’. * (Pradžios 12:1-3; 13:14, 15; 15:13, 16; 22:18, Vl) Per tuos metus amoritai darėsi vis nedoresni. Kanaanas virto stabmeldžių,  žmogžudžių ir iškrypėlių šalimi. (Išėjimo 23:24; 34:12, 13; Skaičių 33:52) Jos gyventojai aukojo net vaikus. Argi galėjo šventasis Dievas leisti, kad jo tautą suptų toks blogis? Ne! Jis paskelbė: „Kraštas buvo suteptas. Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų, ir kraštas išvems savo gyventojus.“ (Kunigų 18:21-25; Brb) Tačiau Jehova neišžudė visų kanaaniečių. Tų Kanaano gyventojų, kuriems buvo brangus teisingumas, pavyzdžiui, Rahabos ir gibeoniečių, jis pasigailėjo. (Jozuės 6:25; 9:3-27)

Kova dėl savo vardo

13, 14. a) Kodėl Jehova turėjo pašlovinti savo vardą? b) Kaip Jehova išteisino savo vardą?

13 Jehova yra šventas, todėl jo vardas irgi šventas. (Kunigų 22:32) Jėzus mokė savo mokinius melsti: „Teesie šventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Maištas Edene suteršė Dievo vardą ir iškėlė abejones dėl Dievo reputacijos bei valdymo. Tokio įžeidimo ir maišto Jehova negalėjo nepaisyti. Jis turėjo išteisinti savo vardą. (Izaijo 48:11)

14 Vėl prisiminkime izraelitus. Kol jie vergavo Egipte, Dievo pažadas per Abraomo Sėklą palaiminti visas žemės tautas atrodė tuščias. Tačiau išlaisvinęs ir subūręs izraelitus į tautą Jehova išteisino savo vardą. Apie tai pranašas Danielius kalbėjo maldoje: „Viešpatie, mūsų Dieve, ... išvedei savo tautą iš Egipto žemės galinga ranka ir pasidarei sau vardą.“ (Danieliaus 9:15)

15. Kodėl Jehova išlaisvino žydus iš Babilono nelaisvės?

15 Įdomu, kad Danielius taip meldėsi laikotarpiu, kai žydams reikėjo, kad Jehova vėl imtųsi veiksmų  dėl savo vardo. Neklusnūs žydai buvo nelaisvėje, šįkart Babilone. Iš jų sostinės Jeruzalės tebuvo likę griuvėsiai. Danielius žinojo, kad sugrąžindamas žydus į tėvynę Jehova išaukštintų savo vardą. Todėl meldė: „Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Dėl savęs paties nedelsk, mano Dieve, nes tavo miestas ir tavo tauta vadinasi tavo vardu.“ (Danieliaus 9:18, 19, kursyvas mūsų)

Kova už savo tautą

16. Paaiškink, kodėl tai, kad Jehovai rūpi jo vardo šventumas, nerodo jį esant šaltą ir savanaudį.

16 Ar tai, kad Jehovai rūpi jo vardo šventumas, rodo jį esant šaltą ir savanaudį? Ne, nes būdamas šventas ir mylėdamas teisingumą jis saugo savo tautą. Apsvarstykime Pradžios 14 skyrių. Ten rašoma, kaip keturi karaliai pagrobė Abraomo sūnėną Lotą ir jo šeimą. Dievo padedamas Abraomas sutriuškino nepalyginamai pranašesnes jėgas! Tikriausiai ši pergalė buvo pirmas įvykis, aprašytas „Viešpaties Karų knygoje“. Šioje knygoje, ko gero, buvo užfiksuoti ir kai kurie kiti, Biblijoje neaprašomi, karo žygiai. (Skaičių 21:14) Dar daugiau laimėjimų laukė ateityje.

17. Kas rodo, jog Jehova kovėsi už savo tautą jai įžengus į Kanaano žemę? Duok pavyzdžių.

17 Izraelitams dar neįžengus į Kanaano žemę Mozė juos patikino: „Viešpats, jūsų Dievas, eina pirma jūsų, jis pats kovos už jus, kaip matėte jį darant dėl jūsų Egipte.“ (Pakartoto Įstatymo 1:30; 20:1) Mozės įpėdinio Jozuės, teisėjų ir ištikimų Judo karalių laikais Jehova tikrai kovėsi už savo tautą ir dovanojo  jai daug įspūdingų pergalių. (Jozuės 10:1-14; Teisėjų 4:12-17; 2 Samuelio 5:17-21)

18. a) Kodėl galime džiaugtis, kad Jehova nesikeičia? b) Kas įvyks, kai Pradžios 3:15 minima nesantaika ypač sustiprės?

18 Jehova nepasikeitė ir neišsižadėjo savo tikslo paversti šią planetą rojumi. (Pradžios 1:27, 28) Dievas ir šiandien nekenčia blogio. Jis labai myli savo tautą, tad netrukus stos už ją. (Psalmyno 11:7) Greitai Pradžios 3:15 minima nesantaika ypač sustiprės ir pasieks kulminaciją. Jehova, norėdamas pašlovinti savo vardą ir apsaugoti savo tautą, vėl taps karžygiu. (Zacharijo 14:3; Apreiškimo 16:14, 16)

19. a) Pasitelkęs pavyzdį paaiškink, kodėl naikinamoji Dievo galia gali mus traukti prie jo. b) Kokius jausmus mums turėtų kelti tai, kad Dievas pasiruošęs kovoti už mus?

19 Panagrinėkime pavyzdį: tarkim, kad šeimą užpuolė įsiutęs žvėris. Šeimos galva stojo į kovą su tuo siaubūnu ir jį nudėjo. Ar manai, kad toks vyro poelgis žmoną bei vaikus papiktintų? Priešingai, juos sujaudintų nesavanaudiška vyro meilė. Mūsų taip pat neturėtų gąsdinti naikinamoji Dievo galia. Jehovos  pastangos apsaugoti mus turėtų sustiprinti mūsų meilę jam bei pagarbą už jo beribę galią. Tad „tarnaukime Dievui su pagarba ir baime“. (Hebrajams 12:28)

Artinkis prie Dievo Karžygio

20. Kaip turėtume žiūrėti į ne visai mums aiškius Biblijos pasakojimus apie Dievo karo veiksmus ir kodėl?

20 Žinoma, Biblijoje nėra detaliai paaiškinti visi Jehovos karo veiksmai. Vis dėlto galime būti tikri: jis niekada nenaudoja savo naikinamosios galios neteisingai, piktavališkai ar žiauriai. Dažnai tam tikrą Biblijos pasakojimą geriau suprasti mums padės jo kontekstas arba papildoma informacija. (Patarlių 18:13) Tačiau net nežinodami visų smulkmenų, bet stengdamiesi geriau pažinti Jehovą ir apmąstydami nuostabias jo savybes, išsklaidysime bet kokias abejones. Taip darydami pamatysime, jog turime tiek daug priežasčių pasitikėti mūsų Dievu Jehova. (Jobo 34:12)

21. Nors kartais Jehova tampa „karžygiu“, koks Dievas jis yra iš tikrųjų?

21 Nors prireikus Jehova tampa „karžygiu“, širdyje jis nėra karingas. Ezechielio regėjime apie dangiškąjį vežimą Jehova vaizduojamas kaip mūšiui pasiruošęs karys. Tačiau tame regėjime Dievą juosia vaivorykštė — taikos simbolis. (Pradžios 9:13; Ezechielio 1:28; Apreiškimo 4:3) Aišku, Jehova yra romus ir taikingas. „Dievas yra meilė“, — rašė apaštalas Jonas. (1 Jono 4:8) Visos Jehovos savybės yra tobulai suderintos. Kaip nuostabu, kad galime tapti tokio galingo ir mylinčio Dievo draugais!

^ pstr. 1 Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus, izraelitus „vijosi 600 kovos vežimų, 50 000 raitelių ir milžiniška gerai ginkluotų 200 000 pėstininkų armija“. (Jewish Antiquities, tomas II, p. 324 [XV, 3])

^ pstr. 12 Amoritais čia tikriausiai vadinamos visos Kanaano tautos. (Pakartoto Įstatymo 1:6-8, 19-21, 27; Jozuės 24:15, 18)

Pasidomėkite

Ko iš tikrųjų moko Biblija?

Teismo diena: kokia ji bus?

Sužinokite, kaip Teismo diena atneš didžią gerovę visiems dievobaimingiems žmonėms.