Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 5 SKYRIUS

Kuriamoji galia: „Dangaus ir žemės Kūrėjas“

Kuriamoji galia: „Dangaus ir žemės Kūrėjas“

1, 2. Kokios žinios apie Saulę atskleidžia Jehovos kuriamąją galią?

AR KADA nors šildeisi prie ugnies šaltą naktį? Tikriausiai sklindančia šiluma mėgavaisi stovėdamas kiek atokiau nuo laužo. Jei būtum pasilenkęs per arti, karštis būtų tapęs nepakeliamas. Bet turbūt nestovėjai ir pernelyg toli, kad netektų drebėti iš šalčio.

2 Ir dieną mus visus šildo „ugnis“. Ji liepsnoja už kokių 150 milijonų kilometrų! * Kokia kaitri turi būti Saulė, jeigu jos šiluma pasiekia mus iš taip toli! Žemė aplink šią termobranduolinę krosnį skrieja reikiamu atstumu. Jei Žemė pernelyg prie jos priartėtų, čia kaipmat išgaruotų vanduo, o jei nutoltų — vanduo sušaltų į ledą. Abiem atvejais planeta taptų netinkama gyventi. Saulės šviesa, tokia būtina gyvybei Žemėje, yra tyra, naudinga ir, be abejo, maloni. (Mokytojo 11:7)

Jehova ‘sukūrė... mėnulį ir saulę’

3. Kokią svarbią tiesą liudija Saulė?

3 Deja, dauguma žmonių apie Saulę nė nesusimąsto, nors nuo jos priklauso jų gyvybė. Todėl jie ir nesužino tiesos, kurią Saulė liudija. Biblijoje apie Jehovą sakoma: „Tu sukūrei... mėnulį ir saulę.“ (Psalmyno 74:16) Taip, Saulė teikia garbę Jehovai, „dangaus ir žemės Kūrėjui“. (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 146:6, NW) Bet ji tėra vienas iš daugybės dangaus šviesulių, bylojančių apie Jehovos kuriamąją galią. Patyrinėkime kai  kuriuos iš jų atidžiau, o paskui žvilgtelėkime į Žemę ir joje tarpstančią gyvybę.

„Pakelkite akis ir pasižiūrėkite“

4, 5. Kokia Saulės galia ir dydis, tačiau ką pamatome lygindami ją su kitomis žvaigždėmis?

4 Tikriausiai žinai, kad mūsų Saulė — žvaigždė. Ji atrodo didesnė už naktį spindinčias žvaigždes, nes yra kur kas arčiau už jas. Kokia Saulės energija? Saulės branduolyje temperatūra yra apie 15 000 000 laipsnių Celsijaus. Jei nuo šio branduolio atgnybtum vos smeigtuko galvutės dydžio gabalėlį ir padėtum kur nors ant žemės, saugiai stovėti galėtum tik už 140 kilometrų nuo to mažyčio kaitros šaltinio! Kas sekundę Saulė išmeta tokį energijos kiekį, koks išsiskirtų sprogus šimtams milijonų branduolinių bombų.

5 Saulė yra tokia didžiulė, kad joje tilptų per 1 300 000 Žemės dydžio kūnų. Ar Saulė yra neįprastai  didelė žvaigždė? Ne. Astronomai ją vadina geltonąja nykštuke. Apaštalas Paulius rašė, kad „žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu“. (1 Korintiečiams 15:41) Jis nė nenumanė, kokie teisingi tie įkvėpti jo žodžiai. Yra tokių milžiniškų žvaigždžių, kad jei kurią pakabintume į Saulės vietą, Žemė atsidurtų jos viduje. Kita milžinė iš tos pačios vietos pasiektų net Saturną, nors šis nuo Žemės yra taip toli, jog erdvėlaiviui, skriejančiam 40 kartų greičiau už kulką, iššautą iš galingo pistoleto, iki jo nusigauti prireikė ketverių metų!

6. Kaip Biblija parodo, kad žvaigždžių yra be galo daug?

6 Dar įspūdingesnis žvaigždžių skaičius. Biblijoje rašoma, kad jos nesuskaičiuojamos kaip „pajūrio  smėlis“. (Jeremijo 33:22) Kitais žodžiais tariant, žvaigždžių yra daug daugiau, nei pajėgiame matyti plika akimi. Jeigu kuris Biblijos rašytojas, pavyzdžiui, Jeremijas, žvalgydamasis po dangų būtų sumanęs žvaigždes suskaityti, jų būtų teįžvelgęs kokius tris tūkstančius — tik tiek galima matyti giedrą naktį plika akimi. Tiek smiltelių telpa vienoje saujoje. Tačiau žvaigždžių yra neįsivaizduojamos galybės — kaip pajūrio smilčių. * Ar kas pajėgtų jas suskaityti?

‘Jis šaukia kiekvieną jų vardu’

7. a) Apytikriai kiek žvaigždžių yra Paukščių Tako galaktikoje? Apibūdink tą skaičių. b) Ką rodo faktas, kad astronomai nesugeba suskaičiuoti galaktikų, ir ką tai pasako apie kuriamąją Jehovos galią?

7 Į tai atsako Izaijo 40:26: „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė? Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu.“ Psalmyno 147:4 rašoma: „Jis žvaigždes suskaičiuoja.“ (Brb) Tad kiek žvaigždžių yra? Sunkus klausimas. Pasak astronomų, vien Paukščių Tako galaktikoje jų yra per 100 milijardų. * Bet mūsų galaktika nėra vienintelė; yra daugybė kitų, kuriose spiečiasi dar daugiau žvaigždžių. O kiek yra galaktikų? Vieni astronomai suskaičiavo 50 milijardų, kiti — net 125 milijardus. Kaip matome, žmogus net galaktikų nepajėgia suskaičiuoti, tad ką kalbėti apie jose esančias žvaigždes. O Jehova žino jų skaičių ir net kiekvieną vardu vadina!

8. a) Koks Paukščių Tako galaktikos dydis? b) Kaip Jehova reguliuoja dangaus kūnų judėjimą?

 8 Mąstant apie galaktikų dydį, pagarba Dievui didėja. Paskaičiuota, kad Paukščių Tako galaktikos skersmuo yra maždaug 100 000 šviesmečių. Įsivaizduok saulės spindulį, lekiantį pašėlišku greičiu — 300 000 kilometrų per sekundę. Perskristi mūsų galaktiką jam truktų 100 000 metų! O esama galaktikų, daug kartų didesnių už mūsiškę. Biblijoje sakoma, kad Jehova „ištempia“ beribį dangų lyg kokį audeklą. (Psalmyno 104:2) Be to, jis reguliuoja dangaus kūnų judėjimą. Nuo menkiausios kosminės dulkelės iki didžiausios galaktikos — viskas juda pagal Dievo nustatytus fizikos dėsnius. (Jobo 38:31-33) Dangaus kūnų judėjimą mokslininkai sulygino su įmantria baleto choreografija. Tad pamąstyk apie Asmenį, kuris sukūrė visus šiuos dalykus. Argi nestulbina, kokia didelė yra kuriamoji Dievo galia?!

„Jis sukūrė žemę savo galybe“

9, 10. Kaip Saulės sistemos, Jupiterio, Žemės ir Mėnulio padėtis liudija apie Jehovos galią?

9 Apie Jehovos kuriamąją galią byloja ir mūsų namai, Žemė. Šioje beribėje visatoje jis labai rūpestingai parinko Žemei vietą. Kai kurių mokslininkų nuomone, daugybė kitų galaktikų netiktų tokiai gyvybe alsuojančiai planetai kaip mūsų. Didžioji Paukščių Tako galaktikos dalis irgi nebuvo pritaikyta gyvybei. Jos centre begalė žvaigždžių. Radiacijos lygis per aukštas, o žvaigždės praskrieja labai arti viena kitos. Galaktikos pakraščiuose nėra daugelio gyvybei reikalingų cheminių elementų. O Saulės sistema yra pačioje idealiausioje vietoje.

 10 Žemei padeda ir tolimas, bet didžiulis „sargas“ — Jupiteris. Daugiau kaip tūkstantį kartų didesnis už Žemę, Jupiteris turi stiprų gravitacijos lauką. Koks jo poveikis? Tas laukas sulaiko erdve skriejančius objektus arba pakeičia jų trajektoriją. Mokslininkų paskaičiavimais, jeigu nebūtų Jupiterio, žemę bombarduotų 10 000 kartų daugiau dangaus kūnų. Be to, Žemė turi ir kitą, arčiau esantį pagalbininką — Mėnulį. Šis palydovas nėra vien puošmena ar „naktinė lempa“ — jis užtikrina nekintamą Žemės sukimosi ašies posvyrį. Dėl to mūsų planetoje įmanoma reguliari metų laikų kaita, o tai irgi labai svarbu gyvybei.

11. Kaip atmosfera apsaugo Žemę?

11 Apie Jehovos kuriamąją galią daug pasako ir Žemės sandara. Pamąstyk apie atmosferą — Žemės apsauginį skydą. Saulė skleidžia naudingus ir mirtinus spindulius. Žalingieji spinduliai, pasiekę viršutinį Žemės atmosferos sluoksnį, deguonį paverčia ozonu. Susidaręs ozono sluoksnis didumą tų spindulių absorbuoja. Mūsų planeta turi apsauginį skėtį!

12. Ką vandens apytakos ciklas byloja apie Jehovos kuriamąją galią?

12 Dar viena mūsų atmosferos ypatybė yra sudėtingas įvairių dujų derinys, idealiai pritaikytas gyvybei Žemėje palaikyti. Kitas atmosferos stebuklas yra vandens apytakos ciklas. Kasmet saulė iš vandenynų ir jūrų išgarina per 400 000 kubinių kilometrų vandens. Iš garų formuojasi debesys, kuriuos po padangę gainioja vėjai. Išgrynintas vanduo krinta žemėn lietaus, sniego ar ledo pavidalu ir vis papildo vandens atsargas. Pasitvirtina Mokytojo 1:7 žodžiai: „Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekada nebūna  pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl suteka.“ Šį ciklą galėjo sukurti tik Jehova.

13. Ką apie Kūrėjo galią pasako žemės augalija ir dirvožemis?

13 Žemės gyvybė taip pat liudija apie Kūrėjo galią. Ją rodo tiek milžiniškoji sekvoja, praauganti trisdešimties aukštų namą, tiek mikroskopiniai augalai, tarpstantys vandenynuose ir pagaminantys didelę dalį mums reikalingo deguonies. Dirvožemyje irgi knibždėte knibžda gyvybė — kirminai, grybai ir mikrobai, padedantys augti augalams. Tiesą sako Biblija: dirvožemyje tikrai slypi galia. (Pradžios 4:12, NW)

14. Kokia galia slypi net smulkiame atome?

14 Be abejonės, Jehova „sukūrė žemę savo galybe“. (Jeremijo 10:12) Dievo galia matoma net smulkiausiuose jo kūriniuose. Pavyzdžiui, milijonas vienas greta kito sudėtų atomų neviršytų žmogaus plauko storio. O jeigu atomas būtų keturiolikos aukštų pastato dydžio, jo branduolys atsidurtų septintame aukšte ir teprilygtų druskos grūdeliui. Tačiau per branduolinį sprogimą šis mikroskopinis branduolys išskiria stulbinantį energijos kiekį!

„Visi, kas gyvas“

15. Ko Jehova pamokė Jobą, kalbėdamas jam apie įvairius laukinius gyvūnus?

15 Kitas akivaizdus Jehovos galios įrodymas — gausi žemės gyvūnija. Daugybė Jehovą šlovinančių kūrinių išvardyta 148 psalmėje, — pavyzdžiui, 10-oje jos eilutėje yra minimi „laukiniai žvėrys ir galvijai“. Aiškindamas, kodėl žmogus turi jausti Kūrėjui pagarbią baimę, Jehova ir Jobui priminė kai kuriuos gyvūnus, pavyzdžiui, liūtą, zebrą, laukinį jautį, begemotą ir  leviataną (tikriausiai krokodilą). Ką jis norėjo tuo pasakyti? Jeigu žmogui kelia baimę tie galingi, baisūs ir nesutramdomi gyvūnai, kaip jis turėtų žiūrėti į jų Kūrėją? (Jobo 38—41 skyriai)

16. Kuo nuostabūs kai kurie Jehovos sukurti paukščiai?

16 Psalmyno 148:10 minimi ir „sparnuoti paukščiai“ (Brb). Tik pamąstyk apie jų įvairovę! Jehova kalbėjo Jobui apie strutį, kuris „padaro gėdą žirgui ir raiteliui“. Nors šis pustrečio metro aukščio paukštis neskraido, jis gali bėgti 65 kilometrų per valandą greičiu, o žingsnis gali siekti 4,5 metro. (Jobo 39:13, 18) Kitas paukštis — albatrosas — didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skraidydamas virš jūros. Šio gyvo sklandytuvo išskleisti sparnai siekia 3 metrus. Albatrosas gali ištisas valandas sklandyti nė karto nesuplasnojęs. O štai mažiausias pasaulyje paukštelis — kamankolibris — tėra penkių centimetrų. Per sekundę jis gali suplasnoti net 80 kartų! Žėrintys it maži sparnuoti brangakmeniai kolibriai gali kyboti ore lyg sraigtasparniai ar net skristi atbuli.

17. Kokio dydžio yra mėlynasis banginis ir prie kokios išvados prieisime mąstydami apie Jehovos sukurtus gyvūnus?

17 Psalmyno 148:7 rašoma, kad Jehovą šlovina ir „didieji jūros gyvūnai“. Pagalvokime apie mėlynąjį banginį, daugelio laikomą didžiausiu visų laikų gyvūnu. Šis milžinas gali išaugti iki 30 metrų ilgio ir daugiau, o sverti tiek, kiek 30 suaugusių dramblių banda. Vien jo liežuvis sveria tiek, kiek vienas dramblys. Mėlynojo banginio širdis dydžiu prilygsta mažam automobiliui. Per minutę ji suplaka tik 9 kartus, tuo tarpu kolibrio širdelė — kokius 1200 kartų. Bent viena mėlynojo banginio kraujagyslė yra tokia stambi, jog po  ją galėtų ropinėti vaikas. Tikrai, mūsų širdis pritars paskutiniosios psalmės raginimui: „Visi, kas gyvas, šlovinkite Viešpatį!“ (Psalmyno 150:6)

Ko mus moko Jehovos kūryba

18, 19. Kokia Jehovos sukurtų gyvių įvairovė ir kaip kūrinija liudija apie jo visavaldystę?

18 Ką sužinome stebėdami, kaip Jehova panaudoja savo kuriamąją galią? Jo kūrybos įvairovė tiesiog stulbina. Vienas psalmininkas sušuko: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai!.. Tavo kūrinių pilna žemė.“ (Psalmyno 104:24) Tikra tiesa! Biologai žemėje atrado gerokai per milijoną gyvių rūšių, tačiau jie nesutaria dėl tikslaus jų skaičiaus: 10 milijonų, 30 ar dar daugiau. Dailininko vaizduotė kartais išsenka. Bet Jehovos išradingumui — gebėjimui kurti naujus, įvairius dalykus — nėra ribų.

19 Jehovos kuriamoji galia byloja mums ir apie jo visavaldystės teisę. Vien žodis „Kūrėjas“ rodo išskirtinę Jehovos padėtį, nes visata ir viskas joje tėra „kūriniai“. Net Jehovos viengimis Sūnus, darbavęsis šalia jo kaip ‘talkininkas’, Biblijoje niekur netituluojamas Kūrėju  ar Bendraautoriu. (Patarlių 8:30; Mato 19:4) Ne, jis vadinamas „visos Kūrinijos pirmagimiu“. (Kolosiečiams 1:15, kursyvas mūsų) Būdamas Kūrėjas, Jehova turi išimtinę teisę valdyti visą visatą. (Romiečiams 1:20; Apreiškimo 4:11)

20. Kokia prasme Jehova ilsisi?

20 Ar Jehova dabar nebesinaudoja savo kuriamąja galia? Biblijoje rašoma, kad Jehova, šeštą dieną baigęs kurti, „septintą dieną... ilsėjosi po visų darbų, kuriuos buvo atlikęs“. (Pradžios 2:2) Apaštalas Paulius nurodė, kad jo gyvenamuoju laiku ta septinta „diena“ dar nebuvo pasibaigusi, taigi ji tęsiasi jau tūkstančius metų. (Hebrajams 4:3-6) Bet ar žodis „ilsisi“ reiškia, jog Jehova nieko neveikia? Ne, Jehova darbuojasi visą laiką. (Psalmyno 92:5 [92:4, Brb]; Jono 5:17) Todėl Dievo poilsis reiškia tik kad žemėje jis nebekuria materialių kūrinių. Tačiau jis ir toliau darbuojasi siekdamas savo tikslo. Pavyzdžiui, Dievas įkvėpė užrašyti Šventąjį Raštą, taip pat sukūrė „naują kūrinį“, apie kurį kalbėsime 19 skyriuje. (2 Korintiečiams 5:17)

21. Kaip Jehova savo kuriamąja galia džiugins ištikimus žmones visą amžinybę?

21 Kai Jehovos poilsio diena pasibaigs, jis galės pareikšti, kad visas jo darbas žemėje yra ‘labai geras’, kaip kad pasakė šeštos kūrimo dienos pabaigoje. (Pradžios 1:31) Kaip jis panaudos kuriamąją galią toliau, išvysime ateityje. Kad ir kaip būtų, galime neabejoti, jog Jehova nepaliaus stebinti savo išradingumu. Visą amžinybę galėsime mokytis apie Jehovą iš jo kūrinių. (Mokytojo 3:11) Kuo daugiau sužinosime apie Didįjį Kūrėją, tuo labiau jį gerbsime ir mūsų draugystė su juo bus vis artimesnė.

^ pstr. 2 Geriau suvokti šį milžinišką skaičių padės pavyzdys: tokiam atstumui nulėkti mašina visą parą be sustojimo skriejant net 160 kilometrų per valandą greičiu prireiktų daugiau kaip šimto metų!

^ pstr. 6 Esama nuomonių, kad bibliniais laikais žmonės naudojosi primityviais teleskopais. Kaip kitaip jie būtų galėję žinoti, jog žvaigždžių yra begalė? Taip nepagrįstai spėliojant nepripažįstama, jog šias žinias perdavė Jehova, Biblijos Autorius. (2 Timotiejui 3:16)

^ pstr. 7 Pamąstyk, kiek laiko truktų suskaityti 100 milijardų žvaigždžių. Jeigu be perstojo kas sekundę priskaičiuotum po vieną žvaigždę, užtruktum 3171 metus!