Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 9 SKYRIUS

‘Kristus — Dievo galybė’

‘Kristus — Dievo galybė’

1—3. a) Kokį pavojų mokiniai patyrė Galilėjos ežere ir ką padarė Jėzus? b) Kodėl Jėzus pagrįstai vadinamas ‘Kristumi — Dievo galybe’?

MOKINIUS apėmė siaubas. Jiems plaukiant per Galilėjos ežerą, netikėtai kilo audra. Toks gamtos reiškinys šiems vyrams nebuvo naujiena, juk kai kurie iš jų buvo patyrę žvejai. * (Mato 4:18, 19) Tačiau šįsyk pakilo „tokia smarki audra“, kad ežeras šėlte šėlo. Vyrai iš visų jėgų stengėsi suvaldyti valtį, bet audra buvo galingesnė. Bangos daužė valtį ir ėmė ją semti. O Jėzus, visą dieną mokęs minias ir labai nuvargęs, kietai sau miegojo valties gale. Bijodami dėl savo gyvybių mokiniai pažadino jį šauksmais: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ (Morkaus 4:35-38; Mato 8:23-25)

2 Jėzus neišsigando. Jis ryžtingai sudraudė vėją ir ežerą: „Nutilk, nurimk!“ Ir stichijos pakluso: audra nurimo, bangos liovėsi šėlusios, „pasidarė visiškai ramu“. Didelė baimė pagavo mokinius. „Kas gi jis toks?“ — šnabždėjosi jie tarpusavyje. Tikrai, koks žmogus galėtų sudrausti vėją ir ežerą lyg neklusnų vaiką? (Morkaus 4:39-41; Mato 8:26, 27)

3 Jėzus nebuvo paprastas žmogus. Jo labui ir per jį Jehova rodė savo galią. Tad įkvėptas apaštalas Paulius neklydo sakydamas, kad ‘Kristus — Dievo galybė’.  (1 Korintiečiams 1:24) Kaip Dievo galia pasireiškė per Jėzų? Kaip ji gali paveikti mūsų gyvenimą?

Dievo viengimio Sūnaus galia

4, 5. a) Kokią galią ir valdžią Jehova davė savo viengimiam Sūnui? b) Ką dar gavo Sūnus, kad galėtų įvykdyti kūrybinius Tėvo sumanymus?

4 Pagalvokime, kokią galią Jėzus turėjo prieš gimdamas žmogumi. Kurdamas viengimį Sūnų, žinomą Jėzaus Kristaus vardu, Jehova panaudojo savo „amžinąją galybę“. (Romiečiams 1:20; Kolosiečiams 1:15) Beje, Dievas ir jam suteikė milžinišką galią bei valdžią, pavesdamas įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus. Apie Dievo Sūnų Biblijoje rašoma: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.“ (Jono 1:3)

5 Vargu ar pajėgiame suvokti, kokia didinga tai buvo užduotis. Įsivaizduok, kokios galios reikėjo sukurti milijonus galingų angelų, visatą su milijardais galaktikų ir žemę, kurioje knibždėte knibžda gyvybė. Kad viengimis Sūnus galėtų visa tai padaryti, Tėvas jam davė galingiausios jėgos — šventosios dvasios. Sūnui buvo malonu talkininkauti savo Tėvui — padėti visa sukurti. (Patarlių 8:22-31)

6. Kokią galią ir valdžią gavo prikeltas Jėzus?

6 Ar galėjo viengimis Sūnus gauti dar daugiau galios ir valdžios? Prikeltas Jėzus pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ (Mato 28:18) Taip, Jėzui duotas gebėjimas ir teisė valdyti visatą. Jam, „karalių Karaliui ir viešpačių Viešpačiui“, buvo pavesta ‘sunaikinti visas valdžias, galybes ir pajėgas’ — tiek regimas, tiek neregimas, — kurios nepaklūsta jo Tėvui. (Apreiškimo 19:16;  1 Korintiečiams 15:24-26) Dievas „nepaliko nieko, kas nebūtų pajungta“ Jėzui, žinoma, išskyrus save patį. (Hebrajams 2:8; 1 Korintiečiams 15:27)

7. Kodėl galime neabejoti, kad Jėzus niekuomet nepiktnaudžiaus Jehovos duota galia?

7 Ar turėtume bijoti, kad Jėzus pradės piktnaudžiauti savo galia? Ne! Jėzus labai myli savo Tėvą ir tikrai niekada nepasielgs prieš jo valią. (Jono 8:29; 14:31) Jis puikiai žino, kad Jehova niekada nenaudoja savo beribės galios piktam. Jėzus pats matė, kaip Jehova ieško galimybių ‘parodyti savo galią dėl tų, kurių širdis yra tobula prieš Jį’. (2 Metraščių 16:9, Brb) Jėzus taip pat myli žmoniją, tad galime neabejoti, jog visuomet naudos savo galią geram. (Jono 13:1) Jis tai aiškiai įrodė. Pažiūrėkime, kokią galią Jėzus turėjo būdamas žemėje ir kaip ja naudojosi.

„Galingas... žodžiais“

8. Ką pateptas Jėzus buvo įgalintas daryti ir kaip jis naudojo savo galią?

8 Augdamas Nazarete Jėzus, matyt, stebuklų nedarė. Tačiau viskas pasikeitė po krikšto 29 m. e. m., kai jam buvo apie 30. (Luko 3:21-23) Biblijoje rašoma: „Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius.“ (Apaštalų darbų 10:38, Brb) Argi žodžiai „darydamas gera“ nenurodo, kad Jėzus galią naudojo geriems tikslams? Pateptas Jėzus tapo „pranašu, galingu darbais ir žodžiais“. (Luko 24:19)

9—11. a) Kur dažniausiai mokydavo Jėzus ir kokią nelengvą užduotį jis turėjo? b) Kodėl minios stebėjosi Jėzaus mokymu?

9 Kokia prasme Jėzus buvo ‘galingas žodžiais’? Jis dažnai mokydavo atvirose vietose — ant ežero kranto,  kalvų, gatvėse ir turgavietėse. (Morkaus 6:53-56, Jr; Luko 5:1-3; 13:26) Klausytojai galėdavo bet kada pasitraukti, jeigu Jėzaus kalba nesudomindavo. Tais laikais knygų nespausdino, tad dėkingiems žmonėms jo žodžius reikėjo dėtis į protą ir širdį. Vadinasi, Jėzaus mokymai turėjo būti labai patrauklūs, aiškūs ir lengvai įsimenami. O taip kalbėti Jėzus tikrai mokėjo. Pavyzdžiui, pamąstykime apie Kalno pamokslą.

10 Vieną rytą 31 m. e. m. pradžioje ant kalvos prie Galilėjos ežero susirinko minios žmonių. Kai kurie buvo atkeliavę iš Jeruzalės ir kitų Judėjos vietų — tai reiškia, sukorę 100—110 kilometrų. Kiti atėjo iš Tyro ir Sidono, esančių prie jūros šiaurėje. Daug ligonių brovėsi prie Jėzaus stengdamiesi jį paliesti ir jis visus juos išgydė. Kai visi sunkūs ligoniai buvo pagydyti, Jėzus pradėjo mokyti. (Luko 6:17-19) Jam baigus kalbėti, minios buvo didžiai paveiktos jo žodžių. Kodėl?

11 Po daugelio metų vienas tos kalbos klausytojas rašė: „Minios stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.“ (Mato 7:28, 29) Tikrai, klausytojai pajuto Jėzaus žodžių galią. Jis kalbėjo Dievo vardu ir savo mokymus grindė Dievo Žodžiu. (Jono 7:16) Jėzaus teiginiai buvo aiškūs, pamokymai įtikinami, argumentai nenuneigiami. Jis gebėjo ne tik išdėstyti dalyko esmę, bet ir pasiekti klausytojų širdis. Jėzus mokė, kaip rasti laimę, kaip melstis, kaip ieškoti Dievo Karalystės ir kaip užsitikrinti saugią ateitį. (Mato 5:3—7:27) Jo žodžiai sujaudino tiesos ir teisingumo ištroškusius žmones. Tokie žmonės noriai ‘išsižadėdavo savęs’ ir  atsisakydavo visko, kad tik galėtų sekti Kristumi. (Mato 16:24; Luko 5:10, 11) Kokie paveikūs buvo Jėzaus žodžiai!

„Galingas darbais“

12, 13. Kas rodo, kad Jėzus buvo „galingas darbais“, ir kokius stebuklus jis darė?

12 Taip pat Jėzus buvo „galingas darbais“. (Luko 24:19) Evangelijose minima per 30 stebuklų, jo padarytų „Jehovos galia“. * (Luko 5:17, NW) Jėzaus stebuklai paveikė tūkstančių gyvenimus. Pavyzdžiui, tik dviejų Jėzaus stebuklų liudininkais, kartu paėmus, buvo gal apie 20 000 žmonių: sykį jis pamaitino 5000, o kitą — 4000 vyrų, „be moterų ir vaikų“! (Mato 14:13-21; 15:32-38)

„Jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi“

13 Jėzaus stebuklai buvo įvairūs. Jam pakluso demonai. (Luko 9:37-43) Jėzus valdė gamtos procesus, pavyzdžiui, vandenį pavertė vynu. (Jono 2:1-11) O kitą sykį jis apstulbino mokinius eidamas banguojančiu Galilėjos ežero paviršiumi. (Jono 6:18, 19) Jėzus lengvai išgydydavo ligas: organų sutrikimus, chroniškas bei mirtinas negalias. (Morkaus 3:1-5; Jono 4:46-54) Tai darydavo irgi įvairiai: vienus žmones jis išgydydavo per atstumą, kiti pasveikdavo vien jam prisilietus. (Mato 8:2, 3, 5-13) Vieni pagydavo akimirksniu, kiti — pamažu. (Morkaus 8:22-25; Luko 8:43, 44)

14. Kaip Jėzus parodė, kad turi galią prikelti mirusiuosius?

14 Tačiau didžiausią nuostabą kelia Jėzaus galia prikelti iš mirties. Rašte pasakojami trys atvejai, kai jis  prikėlė mirusius žmones: tėvams grąžino 12 metų dukrelę, našlei — vienturtį sūnų, o seserims — mylimą brolį. (Luko 7:11-15; 8:49-56; Jono 11:38-44) Jėzui nebuvo neįveikiamų kliūčių. Jis atgaivino tik ką mirusią 12 metų mergaitę. Kitą sykį iš laidojimo neštuvų pakėlė našlės sūnų, tikriausiai praėjus ne daugiau kaip dienai nuo jo mirties. Lozorių Jėzus prikėlė kape išgulėjusį keturias dienas.

Galią naudoja nesavanaudiškai, atsakingai ir meilingai

15, 16. Kas rodo, kad Jėzus naudojo savo galią nesavanaudiškai?

15 Ar įsivaizduoji, kas nutiktų, jei tokią galią turėtų netobulas valdovas? Tačiau Jėzus buvo be nuodėmės. (1 Petro 2:22) Jis nepuoselėjo jokio savanaudiškumo, ambicijų ar pavydo — jausmų, kurie skatina netobulus žmones piktnaudžiauti savo galia.

16 Jėzus niekada nenaudojo galios savanaudiškiems tikslams. Kad ir labai buvo alkanas, jis nesusigundė akmenis paversti duona. (Mato 4:1-4) Jėzaus neturtas liudijo, jog jis iš savo galios nesipelnė. (Mato 8:20) Kad galingus darbus Jėzus darė iš nesavanaudiškų motyvų, rodo dar vienas dalykas: dėl stebuklų tekdavo nemažai aukotis. Gydant ligonius, iš jo išeidavo jėga. Tai jis pajusdavo išgydęs net ir vieną žmogų. (Morkaus 5:25-34) Vis dėlto Jėzus leisdavo minioms žmonių liesti jį ir taip pagyti. (Luko 6:19) Kokia pasiaukojama dvasia!

17. Kaip Jėzus parodė, kad galią naudoja atsakingai?

17 Jėzus naudojo savo galią atsakingai. Jis niekad jos nedemonstravo norėdamas pasipuikuoti. (Mato 4:5-7)  Pavyzdžiui, jis atsisakė stebuklais tenkinti Erodo smalsumą. (Luko 23:8, 9) Užuot garsinęsis galia, Jėzus neretai liepdavo išgydytiems žmonėms niekam apie tai nepasakoti. (Morkaus 5:43; 7:36) Jis nenorėjo, kad žmonių nuomonę apie jį formuotų sensacinga informacija. (Mato 12:15-19)

18—20. a) Ko skatinamas Jėzus panaudodavo savo galią? b) Ką manai apie tai, kaip Jėzus išgydė vieną kurčią vyrą?

18 Nors Jėzus buvo galingas žmogus, jis nė nepanėšėjo į pasaulio valdovus, kurie nepaiso kitų žmonių interesų ir skausmų. Jis rūpinosi žmonėmis. Vien pamatęs kenčiančiuosius Jėzus taip susijaudindavo, jog negalėdavo nepalengvinti jų kančių. (Mato 14:14) Jėzus atsižvelgdavo į žmonių jausmus ir poreikius, ir tas nuoširdus rūpinimasis skatino jį tinkamai naudotis galia. Vienas jaudinantis įvykis aprašytas Morkaus 7:31-37.

19 Šį kartą Jėzų susirado didžiulės minios žmonių. Jie atgabeno ligonių ir Jėzus juos išgydė. (Mato 15:29, 30) Tačiau vienam ligoniui jis skyrė ypatingą dėmesį. Tas vyras buvo kurčias ir sunkiai kalbėjo. Jėzus tikriausiai pastebėjo, kad žmogus labai jaudinasi ir varžosi, todėl pasivedė jį nuošaliau. Tada ženklais parodė, ką ruošiasi daryti. Jis „įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį“. * (Morkaus 7:33) Paskui pažvelgė į dangų ir maldingai atsiduso. Tokiu iškalbingu gestu Jėzus norėjo pasakyti: ‘Viską,  ką ruošiuosi daryti dėl tavęs, yra Dievo duota galia.’ Galiausiai Jėzus tarė: „Atsiverk!“ (Morkaus 7:34) Tuojau tam vyrui grįžo klausa ir kalba.

20 Kaip gera žinoti, kad net naudodamasis Dievo duota galia gydyti Jėzus atsižvelgia į ligonių jausmus! Argi nepaguodžia žinia, jog Jehova Mesijo Karalystės valdžią atidavė tokiam rūpestingam ir dėmesingam Valdovui?

Vaizdavo būsimus įvykius

21, 22. a) Ką liudijo Jėzaus stebuklai? b) Kadangi Jėzui pavaldžios gamtos jėgos, ko galime tikėtis iš jo Karalystės valdžios?

21 Tie galingi Jėzaus darbai žemėje tik parodė, kokias palaimas atneš jo valdžia ateityje. Dievo naujajame pasaulyje Jėzus vėl darys stebuklus, tik dabar jau tai išvys visi! Apmąstykime kai kurias džiugias perspektyvas.

22 Jėzus atkurs tobulą darną gamtoje. Prisiminkime, kad nuramindamas audrą jis parodė galįs valdyti gamtos jėgas. Tad nėra abejonės, kad valdant Kristaus Karalystei žmonėms nebekels grėsmės taifūnai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai ir kitos stichinės nelaimės. Kadangi Jėzus yra Jehovos talkininkas, per kurį buvo sukurta žemė ir visa, kas gyva, jis gerai žino žemės sandarą. Jis išmano, kaip tinkamai naudoti jos išteklius. Jėzui valdant planeta virs Rojumi. (Luko 23:43)

23. Kaip Karalius Jėzus patenkins žmonijos poreikius?

23 O kaip žmonijos poreikiai? Jėzaus gebėjimas sočiai pamaitinti tūkstančius padauginus menkas maisto atsargas užtikrino, kad jam valdant niekas nebadaus.  Iš tiesų, maisto bus apstybė, jis bus sąžiningai paskirstomas ir badas bus pamirštas amžiams. (Psalmyno 72:16, Brb) Jėzaus galia išgydyti žmones liudija, kad ligoniai, aklieji, kurtieji, luošieji bei raišieji visiškai pasveiks visiems laikams. (Izaijo 33:24; 35:5, 6) Parodydamas galią prikelti mirusiuosius Jėzus laidavo, kad valdydamas iš dangaus pajėgs prikelti milijonus žmonių, kuriuos jo Tėvas norės prisiminti. (Jono 5:28, 29, NW)

24. Ką turime turėti omenyje mąstydami apie Jėzaus galią ir kodėl?

24 Mąstydami apie Jėzaus galią nepamirškime, jog jis tobulai atspindi savo Tėvą. (Jono 14:9) Suvokdami, kaip Jėzus naudoja savo galią, žinome, kaip tai daro pats Jehova. Pavyzdžiui, pagalvok, su kokiu švelnumu Jėzus išgydė vieną raupsuotąjį. Gailėdamas to vyro Jėzus jį palietė ir pasakė: „Noriu.“ (Morkaus 1:40-42) Taip Jehova tarsi sako: ‘Štai kaip aš panaudoju savo galią!’ Argi tai neskatina tavęs šlovinti Visagalį Dievą ir dėkoti, kad jis taip meilingai naudoja savo galią?

^ pstr. 1 Staigios audros — įprastas reiškinys Galilėjos ežere. Kadangi jis tyvuliuoja įduboje (maždaug 200 metrų žemiau jūros lygio), oras virš jo šiltesnis negu aplinkui, todėl atmosferos sąlygos labai nepastovios. Nuo šiaurėje dunksančio Hermono kalno į Jordano slėnį atūžia smarkūs vėjai. Tad ramus ežeras gali kaipmat įsisiautėti.

^ pstr. 12 Be to, Evangelijose kartais daug stebuklų paminima kaip vienas įvykis. Štai sykį „visas miestas“ susirinko pamatyti Jėzaus ir jis išgydė daug ligonių. (Morkaus 1:32-34)

^ pstr. 19 Seilės buvo gydymo priemonė arba ženklas, priimtinas tiek žydams, tiek kitataučiams. Net rabinų raštuose minima, kad seilės buvo naudojamos gydymui. Tikriausiai Jėzus spjovė norėdamas parodyti vyrui, jog ruošiasi jį išgydyti. Vis dėlto Jėzus nenaudojo seilių kaip vaisto.