1, 2. Kokie pavojai tykojo izraelitų, 1513 m. p. m. e. įžengusių į Sinajaus sritį, ir kaip Jehova juos padrąsino?

IZRAELITŲ, 1513 m. p. m. e. pradžioje įžengusių į Sinajaus sritį, tykojo pavojai. Jų laukė alinanti kelionė „per didelę ir baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų“. (Pakartoto Įstatymo 8:15, Brb) Be to, juos galėjo užpulti priešiškos tautos. Į šią dykynę izraelitus atvedė pats Jehova. Bet ar sugebės jis juos apsaugoti?

2 Jehova padrąsino: „Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus ant erelių sparnų ir pas save atsivedžiau.“ (Išėjimo 19:4) Jis priminė savo tautai, kad išgelbėjo ją nuo egiptiečių ir tarsi ant erelio sparnų nunešė į saugią vietą. Pažiūrėkime, kodėl dar „erelių sparnai“ tinkamai vaizduoja Dievo apsaugą.

3. Kodėl „erelių sparnai“ puikiai vaizduoja Dievo apsaugą?

3 Plačiais, galingais, net iki poros metrų ilgio sparnais erelis ne tik sklando padangėje. Po jais lyg po skėčiu erelio patelė slepia savo gležnus jauniklius nuo vidurdienio saulės. Kartais sparnais ji pridengia ereliukus ir nuo žvarbaus vėjo. Kaip šie paukščiai saugo savo jauniklius, taip Jehova globojo ir gynė jauną Izraelio tautą. Tad ir dykumoje Dievo tauta galėjo slėptis po jo galingais „sparnais“, kol buvo ištikima. (Pakartoto Įstatymo 32:9-11; Psalmyno 36:8 [36:7, Brb]) Ar mes irgi galime tikėtis Dievo apsaugos mūsų dienomis?

 Dievas laiduoja apsaugą

4, 5. Kodėl galime visiškai pasitikėti Jehovos pažadu mus apginti?

4 Apsaugoti savo tarnus Jehova tikrai pajėgia, juk jis yra „Dievas Visagalis“. Šis titulas nurodo jį turint beribę galią. (Pradžios 17:1) Kaip neįmanoma sustabdyti potvynio, taip niekas nesugebės sulaikyti Jehovos, kai jis ko nors imasi. Kadangi Jehova pajėgus įgyvendinti visus savo sumanymus, kyla klausimas: „Ar jis pasinaudos galia savo tautai apsaugoti?“

5 Taip! Jehova žada tai padaryti. „Dievas — mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose“, — rašoma Psalmyno 46:2 (46:1, Brb). Kadangi Dievas nemeluoja, galime visiškai pasikliauti jo pažadu apginti mus. (Titui 1:2, Brb) Panagrinėkime kelias iškalbingas iliustracijas, kuriomis Jehova nori parodyti, kaip mumis rūpinasi.

6, 7. a) Kaip bibliniais laikais piemuo rūpindavosi avimis? b) Kokia Biblijos iliustracija parodo nuoširdų Jehovos troškimą ginti ir saugoti savo avis?

6 Jehova yra Ganytojas, o „mes — jo tauta ir jo kaimenės avys“. (Psalmyno 23:1; 100:3) Avys yra vieni bejėgiškiausių gyvūnų. Bibliniais laikais piemuo turėjo būti itin drąsus, kad galėtų apginti jas nuo liūtų, vilkų, lokių bei vagių. (1 Samuelio 17:34, 35; Jono 10:12, 13) Bet jo darbas reikalavo ir švelnumo. Aviai ėriuojantis toli nuo aptvaro, rūpestingas piemuo ją saugodavo, paskui paimdavo silpnutį jauniklį ir nunešdavo į aptvarą.

„Savo antyje juos nešioja“

7 Lygindamas save su piemeniu Jehova patikina, kad nuoširdžiai trokšta mus saugoti. (Ezechielio 34:11-16)  Prisimink 2-ame šios knygos skyriuje aptartus Izaijo 40:11 žodžius, kuriais apibūdintas Jehova: „Kaip piemuo jis gano savo bandą: savo ranka surenka ėriukus, savo antyje juos nešioja.“ (Jr) Kaip ėrytis atsiduria piemens antyje — už jo drabužių? Jis gali prie jo prieiti ir net bakstelėti į koją. Tačiau pats piemuo pasilenkia, paima ėriuką ir švelniai įsideda į antį. Koks jaudinantis mūsų Didžiojo Ganytojo troškimas mus saugoti ir ginti!

8. a) Ką Dievas žada apsaugoti ir kaip tai parodyta Patarlių 18:10? b) Ką reikia daryti, kad Dievo vardas taptų apsauga?

8 Bet Jehova saugo ne visus, o tik tuos, kurie prie jo artinasi. Patarlių 18:10 rašoma: „Viešpaties vardas — tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.“ Bibliniais laikais dykumose kartais statydavo bokštus, kuriuose žmonės galėdavo prisiglausti. Vis dėlto žmogus galėdavo ten ir nesislėpti, jei nenorėdavo. Panašiai yra ir su Jehovos apsauga. Nepakanka vien kartoti Dievo vardą — jis nėra stebuklingas žodis. Turime pažinti patį Jehovą, pasitikėti juo bei gyventi pagal jo teisingas normas. Kaip gera žinoti, kad jei gręšimės į Jehovą, jis taps mums saugiu bokštu!

„Mūsų Dievas... gali mus išgelbėti“

9. Ar Jehova tik pažadėjo apsaugoti?

9 Jehova ne tik pažadėjo apsaugą. Bibliniais laikais jis daug kartų stebuklingai įrodė gebąs apsaugoti savo tautą. Per visą Izraelio istoriją Jehovos galinga ranka dažnai sulaikydavo stiprius priešus. (Išėjimo 7:4) Be to, Jehova apsaugodavo ir pavienius asmenis.

10, 11. Kokių Biblijoje yra pavyzdžių, kaip Jehova apsaugojo pavienius asmenis?

 10 Trys jauni hebrajai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas nesutiko nusilenkti karaliaus Nebukadnecaro pastatytai auksinei statulai. Įsiutęs karalius pagrasino įmesti juos į liepsnojančią krosnį. „Koks dievas gali išgelbėti jus iš mano rankų?“ — tyčiojosi Nebukadnecaras, galingiausias valdovas žemėje. (Danieliaus 3:15) Jaunuoliai visiškai pasikliovė Jehovos galia juos išgelbėti, tačiau netvirtino, kad jis tai padarys. Taigi jie atsakė: „Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus.“ (Danieliaus 3:17, Brb) Taip ir buvo — net septyniskart karščiau nei paprastai iškūrenta krosnis visagaliam Dievui nesutrukdė apsaugoti jaunuolių, ir karalius buvo priverstas pripažinti: „Nėra jokio kito Dievo, kuris galėtų taip išgelbėti.“ (Danieliaus 3:29)

11 Ypač gerai gebėjimą apsaugoti Jehova parodė, kai perkėlė savo viengimio Sūnaus gyvybę į žydaitės, vardu Marija, įsčias. Angelas pasakė Marijai, kad ji „pradės įsčiose ir pagimdys sūnų“, bei paaiškino: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu.“ (Luko 1:31, 35) Dar niekad Dievo Sūnus nebuvo toks bejėgis. Ar nuodėmė bei motinos netobulumas pakenks vaisiui? O gal Šėtonui pavyks sužaloti ar net nužudyti dar negimusį Sūnų? Jokiu būdu! Jehova Mariją nuo pat pastojimo momento tarsi apjuosė apsaugine siena, kad niekas — nei netobulumas, nei kokia žalinga jėga, nei žmogžudys, nei demonai — nepakenktų augančiam vaisiui. Jehova globojo Jėzų ir kūdikystėje.  (Mato 2:1-15) Iki nustatyto laiko Dievas savo brangų Sūnų saugojo nuo bet kokios žalos.

12. Kodėl Jehova bibliniais laikais stebuklingai saugodavo kai kuriuos žmones?

12 Kodėl Dievas taip stebuklingai apsaugojo kai kuriuos žmones? Daugeliu atvejų tam tikrus žmones jis saugojo dėl labai svarbios priežasties — kad įgyvendintų savo sumanymus. Pavyzdžiui, kūdikis Jėzus turėjo išlikti, kad būtų įvykdyta tai, ką Dievas numatė visos žmonijos gerovei. Tokie pavyzdžiai aprašyti jo įkvėptame Žodyje, o šis buvo „mums pamokyti parašytas, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“. (Romiečiams 15:4) Taip, šie Biblijos pasakojimai stiprina mūsų tikėjimą visagaliu Dievu. Tačiau kokios apsaugos galime laukti iš Dievo šiandien?

Kokios Dievo apsaugos neturėtume tikėtis

13. Ar Jehova įsipareigojo stebuklingai mumis rūpintis? Paaiškink.

13 Nors Dievas žadėjo apsaugą, tai nereiškia, kad jis įsipareigojo stebuklingai mus globoti. Dievas nežada lengvo gyvenimo, kol tebėra senoji sistema. Daugelį ištikimų Jehovos tarnų ištinka didelės bėdos: skurdas, karas, ligos ar mirtis. Jėzus savo mokiniams paaiškino, kad bet kuriam iš jų gali tekti mirti dėl tikėjimo. Todėl jis pabrėžė būtinybę ištverti iki galo. (Mato 24:9, 13) Jeigu Jehova stebuklingai gelbėtų nuo visų nelaimių, Šėtonas turėtų dingstį iš jo šaipytis ir neigti, kad esame nuoširdžiai atsidavę Dievui. (Jobo 1:9, 10)

14. Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jehova ne visus savo tarnus apsaugodavo vienodai?

14 Ir bibliniais laikais Jehova neapsaugodavo visų savo tarnų nuo pirmalaikės mirties. Pavyzdžiui, 44  m. e. m. Erodas nukirsdino apaštalą Jokūbą, tačiau kiek vėliau Jehova „iš Erodo rankų“ išvadavo Petrą. (Apaštalų darbų 12:1-11) O Jonas, Jokūbo brolis, pergyveno ir Petrą, ir Jokūbą. Aišku, negalime tikėtis, kad Dievas apsaugos kiekvieną savo tarną. Be to, mus kaip ir kitus žmones ištinka „laikas ir atsitiktinumas“. (Mokytojo 9:11, Brb) Tad kaip Jehova saugo šiandien?

Jehova rūpinasi mūsų fizine gerove

15, 16. a) Kas įrodo, kad Jehova saugo savo garbintojus kaip grupę? b) Kodėl galime būti tikri, kad Jehova apsaugos savo tarnus dabar ir per „didį sielvartą“?

15 Pirmiausia apsvarstykime, kaip Dievas mus saugoja fiziškai. Mes, Jehovos garbintojai, kaip grupė galime tikėtis tokios Dievo apsaugos. Antraip taptume lengvu Šėtono grobiu. Juk „šio pasaulio kunigaikštis“ Šėtonas labiau už viską trokšta sužlugdyti teisingą Dievo garbinimą. (Jono 12:31; Apreiškimo 12:17) Kai kurios galingos valdžios draudė liudytojams skelbti ir mėgino juos išnaikinti. Vis dėlto Jehovos tauta liko tvirta ir skelbti nepaliovė! Kodėl galingoms tautoms nepavyko sustabdyti tos palyginti mažos ir beginklės krikščionių grupės veiklos? Todėl, kad Jehova laikė apglėbęs ją savo saugančiais sparnais! (Psalmyno 17:7, 8)

16 O kaip Dievas apsaugos mus per artėjantį „didį sielvartą“? Nereikia bijoti Dievo teismo nuosprendžių. Juk Jehova „žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei“. (Apreiškimo 7:14; 2 Petro 2:9) Ramūs galime būti dėl dviejų dalykų. Pirma, Jehova niekada neleis, kad jo ištikimi tarnai būtų  nušluoti nuo žemės paviršiaus. Antra, dorumo sergėtojams jis dovanos amžinąjį gyvenimą teisingame naujame pasaulyje — jei reikės, net prikels iš mirties. O mirusiesiems nėra saugesnės vietos už Dievo atmintį. (Jono 5:28, 29, NW)

17. Kaip Jehova saugo mus per savo Žodį?

17 Jau dabar Jehova sergsti mus per savo gyvąjį „žodį“, kuris turi galios išgydyti širdis ir pakeisti gyvenimus. (Hebrajams 4:12) Laikydamiesi jo principų išvengsime ir kai kurių sveikatos problemų. „Aš, Viešpats, ... mokau tave, kas tau naudinga“, — rašoma Izaijo 48:17. Be abejonės, jei vadovaujamės Dievo Žodžiu, galime gyventi sveikiau ir ilgiau. Pavyzdžiui, laikydamiesi Biblijos patarimo susilaikyti nuo ištvirkavimo ir nesusiteršti, vengsime netyro elgesio ir žalingų įpročių, griaunančių daugelio bedievių gyvenimą. (Apaštalų darbų 15:29; 2 Korintiečiams 7:1) Kokie mes dėkingi už apsaugą, gaunamą iš Dievo Žodžio!

Jehova rūpinasi mūsų dvasine gerove

18. Kokią dvasinę apsaugą mums teikia Jehova?

18 Svarbiausia, Jehova rūpinasi mūsų dvasiniu saugumu. Mylintis Dievas sergi mus nuo dvasinės žalos teikdamas reikalingą pagalbą išbandymams atlaikyti ir geriems santykiams su juo išsaugoti. Taip, Jehova nori, kad gyventume ne keletą metų, bet visą amžinybę. Pažiūrėkime, kuo pasirūpino Dievas mūsų dvasinei sveikatai apsaugoti.

19. Kaip Jehovos dvasia padeda įveikti bet kokias kliūtis?

19 Jehova yra „maldos klausytojas“. (Psalmyno 65:2, Jr) Kai sunkumų našta mums ima atrodyti nebepakeliama,  išlieję jam širdį pasijuntame lengviau. (Filipiečiams 4:6, 7) Galbūt Dievas stebuklingai nepašalins mūsų bėdų, bet į nuoširdžias maldas gali atsakyti duodamas išminties kovoti su jomis. (Jokūbo 1:5, 6) Be to, prašantiems jis duoda šventosios dvasios. (Luko 11:13) Ši galinga dvasia padeda įveikti bet kokias kliūtis ir bėdas. Taip pat ji duoda „visa viršijančios jėgos apstybės“ ištverti, kol Jehova pašalins visas skausmo priežastis naujajame pasaulyje, kuris jau tikrai nebe už kalnų. (2 Korintiečiams 4:7, Brb)

20. Kaip Jehova padeda mums per bendratikius?

20 Kartais saugančioji Jehovos galia gali pasireikšti per bendratikius. Jehova subūrė savo tarnus į pasaulinę broliją. (1 Petro 2:17, Brb; Jono 6:44) Ši meilinga brolija yra gyvas liudijimas, kad Dievo šventoji dvasia gali padėti žmonėms tapti geresniems. Dvasia brandina mumyse savo vaisius — patrauklias, vertingas savybes, pavyzdžiui, meilę, malonumą, gerumą.  (Galatams 5:22, 23) Kai esame prislėgti ir bendratikis išmintingai pataria ar padrąsina, galime padėkoti Jehovai už tokį rūpinimąsi.

21. a) Kaip Jehova per „ištikimą ir protingą vergą“ maitina mus deramu laiku? b) Kaip tu patyrei Jehovos teikiamų dvasinės apsaugos priemonių naudą?

21 Dar Jehova mus sergsti laiku aprūpindamas dvasiniu maistu. Kad galėtume semtis jėgų iš jo Žodžio, Jehova įgaliojo „ištikimą ir protingą vergą“ ruošti dvasinį maistą. Šis ištikimas vergas per spaudinius, pavyzdžiui, Sargybos bokštą ir Atsibuskite!, taip pat per sueigas, asamblėjas bei kongresus ‘duoda maisto reikiamu metu’ — kada reikia ir kiek reikia. (Mato 24:45, Jr) Gal ir tave ne kartą sustiprino ir padrąsino kokia nors mintis, kurią krikščionių sueigoje išgirdai kam nors komentuojant, sakant kalbą ar net meldžiantis? O gal tavo gyvenimą paveikė koks nors straipsnis, išspausdintas viename iš mūsų žurnalų? Prisimink, visa tai Jehova duoda todėl, kad rūpinasi mūsų dvasine gerove.

22. Kam Jehova visada pasitelkia savo galią ir kodėl tai yra tik mūsų labui?

22 Jehova tikrai globoja „visus, ieškančius pas jį pastogės“. (Psalmyno 18:31 [18:30, Brb]) Aišku, dabar jis nenaudoja savo galios apsaugoti mūsų nuo visų nelaimių, bet visuomet pasitelkia ją savo tikslui pasiekti. Galiausiai tai jo tautai išeis tik į gera. Jeigu artinsimės prie Jehovos ir stengsimės neprarasti jo malonės, jis apdovanos mus amžinu tobulu gyvenimu. Turint tai omenyje, visos dabartinės kančios atrodys ‘trumpalaikės ir lengvos’. (2 Korintiečiams 4:17, Brb)