Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Artinkimės prie Jehovos

 8 SKYRIUS

Atkuriamoji galia: Jehova ‘visa daro nauja’

Atkuriamoji galia: Jehova ‘visa daro nauja’

1, 2. Kokias netektis šiandien patiria žmonija ir kokį skausmą jos mums atneša?

PAMETĘS arba sulaužęs mėgstamą žaislą vaikas graudžiai pravirksta. Jo rauda tiesiog drasko širdį! Tačiau ar esi matęs, kaip nušvinta mažylio veidukas tėtei suradus arba pataisius žaislą? Jam tai padaryti gal buvo vieni niekai, bet vaikas tiesiog švyti iš džiaugsmo. Žaislas, rodės, prarastas visam laikui, vėl sveikas!

2 Jehova, neprilygstamas Tėvas, turi galią atkurti viską, kas jo žemiškiesiems vaikams atrodo nepataisomai sugadinta. Žinoma, kalbame ne apie žaislus. Šiais „sunkiais laikais“ netektys kur kas skaudesnės. (2 Timotiejui 3:1-5) Žmonės gali lengvai prarasti tai, kas jiems brangu: namus, turtą, darbą ar sveikatą. Nerimą kelia ir aplinkos tarša, dėl kurios nepaliaujamai nyksta gyvybės rūšys. Tačiau niekas nesukelia tiek sielvarto, kiek mylimo žmogaus mirtis. Netekties skausmas ir bejėgiškumas gali būti nepakeliamas. (2 Samuelio 19:1, Jr [18:33, Brb])

3. Koks džiugus Jehovos sumanymas atskleistas Apaštalų darbų 3:21 (Jr) ir per ką jis bus įgyvendintas?

3 Kokia paguoda žinoti, kad Jehova turi galią atkurti viską! Toliau pamatysime, kiek daug dalykų savo žemiškiesiems vaikams Dievas gali atkurti ir tikrai tai padarys. Kaip rašoma Biblijoje, Jehova ketina ‘atkurti visus dalykus’. (Apaštalų darbų 3:21, Jr, kursyvas  mūsų) Tai jis padarys per Mesijo Karalystę, kurią valdo jo Sūnus Jėzus Kristus. Įrodymai liudija, kad 1914 metais ši Karalystė gavo valdžią danguje. * (Mato 24:3-14) Kas bus atkurta? Patyrinėkime, ką Jehova jau yra didingai atkūręs. Vienu iš tokių dalykų džiaugiamės dabar, kitus jis atkurs ateityje.

Atkuriamas tyras Dievo garbinimas

4, 5. Kokia nelaimė Dievo tautą ištiko 607 m. p. m. e. ir kokią viltį davė Jehova?

4 Viena, ką Jehova atkūrė, yra tyras jo garbinimas. Kad suvoktume šio įvykio reikšmę, patyrinėkime Judo karalystės istoriją. Tai gerai parodys, kaip Jehova panaudoja savo atkuriamąją galią. (Romiečiams 15:4)

5 Įsivaizduok, kaip jautėsi ištikimi žydai, kai 607 m. p. m. e. buvo sunaikinta Jeruzalė ir iš jų mylimo miesto teliko griuvėsiai. Maža to, buvo sugriauta ir šlovingoji Saliamono pastatyta šventykla — vienintelis Jehovos tyro garbinimo centras žemėje. (Psalmyno 79:1) Gyvi likę žmonės pakliuvo į Babilono nelaisvę, o jų tėvynė virto namais žvėrims. (Jeremijo 9:10 [9:11, Brb]) Atrodė, viskas prarasta. (Psalmyno 137:1) Bet Jehova, seniai pranašavęs šį sunaikinimą, patikino, kad ateityje viskas bus atkurta.

6—8. a) Apie ką ne sykį rašė hebrajų pranašai ir kaip jų žodžiai išsipildė pirmiausia? b) Kaip kai kurios atkūrimo pranašystės išsipildė Dievo tautai mūsų laikais?

 6 Hebrajų pranašų raštuose apie atkūrimą kalbama ne kartą. * Per pranašus Jehova žadėjo atkurti ir vėl apgyvendinti kraštą, padaryti jį derlingą, apsaugoti nuo žvėrių ir priešų. Trumpai tariant, paversti tikru rojumi! (Izaijo 65:25; Ezechielio 34:25; 36:35) O svarbiausia, turėjo būti atnaujintas tyras Dievo garbinimas ir atstatyta šventykla. (Michėjo 4:1-5) Tos viltingos pranašystės padėjo žydų tremtiniams ištverti Babilono nelaisvėje 70 metų.

7 Pagaliau atėjo ilgai lauktas išvadavimas. Išėję iš Babilono žydai grįžo į Jeruzalę ir atstatė Jehovos šventyklą. (Ezros 1:1, 2) Kol izraelitai garbino Jehovą tyrai, jis juos laimino ir kraštas klestėjo. Dievas saugojo juos nuo priešų ir per dešimtmečius ten privisusių žvėrių. Kaip džiaugėsi žydai regėdami tokią Jehovos galią! Tačiau šie įvykiai tebuvo dalinis atkūrimo pranašysčių išsipildymas. Didesniu mastu jos turėjo išsipildyti „paskutinėmis dienomis“ — mūsų laikais, kai į sostą sės seniai žadėtasis karaliaus Dovydo Įpėdinis. (Izaijo 2:2-4; Brb; 9:5, 6 [9:6, 7, Brb])

8 Jėzus, 1914 metais atsisėdęs į dangiškosios Karalystės sostą, ėmė rūpintis Dievui ištikimų žmonių dvasiniais poreikiais. Kaip Babiloną užkariavęs persas Kyras 537 m. p. m. e. išlaisvino žydų likutį, taip Jėzus išvadavo dvasinių žydų — savo sekėjų — likutį iš šių laikų Babilono, pasaulinės klaidingos religijos imperijos,  įtakos. (Romiečiams 2:29; Apreiškimo 18:1-5) Nuo 1919 metų tyras Dievo garbinimas vėl užima deramą vietą tikrųjų krikščionių gyvenime. (Malachijo 3:1-5) Nuo tada Jehovos tauta šlovina jį apvalytoje dvasinėje šventykloje — taip galima pavadinti tyrą Dievo garbinimą. Kodėl mums tai svarbu?

Dvasinio atkūrimo reikšmė

9. Ką po apaštalų mirties atskalūniškosios krikščionijos bažnyčios padarė su Dievo garbinimu, tačiau ko Jehova ėmėsi mūsų dienomis?

9 Prisiminkime istoriją. Pirmojo amžiaus krikščionys džiaugėsi gausiomis dvasinėmis palaimomis. Tačiau Jėzus bei apaštalai išpranašavo, jog teisingas Dievo garbinimas bus suterštas ir užgniaužtas. (Mato 13:24-30; Apaštalų darbų 20:29, 30) Po apaštalų mirties atsirado atskalūniškoji krikščionija. Jos dvasininkai perėmė pagoniškus mokymus ir papročius. Dievas žmonėms tapo nesuvokiamas, nes dvasininkai jį vaizdavo kaip paslaptingą Trejybę, mokė tikinčiuosius išpažinti nuodėmes kunigams, melstis Marijai bei įvairiems „šventiesiems“, o ne Jehovai. Taip Dievo garbinimas buvo teršiamas daugelį šimtmečių. Bet ką mūsų dienomis padarė Jehova? Jis atkreipė dėmesį į dabartinį pasaulį, paskendusį religinėse melagystėse, bedieviškuose papročiuose, ir vėl atkūrė tyrą garbinimą. Neklysime pasakę, kad šis atkūrimas yra vienas svarbiausių mūsų laikų įvykių.

10, 11. a) Kokia prasme žmonės gyvena dvasiniame rojuje ir kaip tu pats tai patiri? b) Kokius žmones Jehova atveda į dvasinį rojų ir kokią galimybę jie turės ateityje?

10 Taigi tikrieji krikščionys šiandien gyvena dvasiniame rojuje. Kokia prasme? Dvejopa. Pirma, mes tarnaujame tikrajam Dievui, Jehovai, kuris išmokė mus  garbinti jį tyrai, teisingai ir aprūpino dvasiniu maistu. Todėl galime geriau pažinti savo dangiškąjį Tėvą, įtikti jam ir artintis prie jo. (Jono 4:24) Antra, kad gyvename dvasiniame rojuje, liudija mus supantys žmonės. Izaijas pranašavo, kad Jehova „paskutinėmis dienomis“ išmokys savo garbintojus gyventi taikiai. Mes nebekariaujame. Nors esame netobuli, Dievas padeda mums apsivilkti „nauju žmogumi“. Jis laimina mūsų pastangas duodamas šventosios dvasios, kuri mumyse lyg vaisius brandina puikias savybes. (Efeziečiams 4:22-24; Galatams 5:22, 23) Jei leidiesi veikiamas Dievo dvasios, iš tiesų gyveni dvasiniame rojuje.

11 Į šį rojų Jehova atveda jam brangius žmones, kurie myli jį, taiką bei „suvokia savo dvasinius poreikius“. (Mato 5:3, NW) Jie galės matyti dar įspūdingesnį — visos žmonijos ir žemės atkūrimą.

„Štai aš visa darau nauja!“

12, 13. a) Kodėl atkūrimo pranašystės dar nėra išsipildžiusios iki galo? b) Kokią ateitį Jehova yra numatęs žemei, kaip pats atskleidė Edene, ir kodėl tai mums teikia viltį?

12 Akivaizdu, kad daugelyje pranašysčių kalbama ne vien apie dvasinį atkūrimą. Pavyzdžiui, Izaijas rašė apie laiką, kai nebebus ligų, bus išgydyti raiši, akli ir kurti žmonės, kai net mirtis bus sunaikinta amžiams. (Izaijo 25:8; 35:1-7) Senovės Izraelyje šie pažadai neišsipildė. Ir nors šiandien mes regime, kaip jie pildosi dvasine prasme, galime būti tikri, kad ateityje visame pasaulyje išsipildys ir tiesiogiai. Iš kur tai žinome?

13 Jau Edene Jehova atskleidė savo tikslą: žemėje turi gyventi laiminga, sveika ir vieninga žmonių šeima. Vyrui ir moteriai buvo pavesta rūpintis visa žemės  kūrinija ir paversti planetą rojumi. (Pradžios 1:28) Dabar toli gražu nėra rojaus. Bet neabejok, Dievui įgyvendinti savo sumanymus niekas nesukliudys. (Izaijo 55:10, 11) Jėzus, Jehovos paskirtas Mesijas Karalius, visą žemę pavers Rojumi. (Luko 23:43, NW)

14, 15. a) Kaip Jehova padarys ‘visa nauja’? b) Koks gyvenimas bus Rojuje ir kas tave traukia labiausiai?

14 Įsivaizduok: visa žemė — Rojus! Apie tą metą Jehova kalba: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apreiškimo 21:5) Pamąstyk, ką reiškia jo žodžiai. Kai Jehova sunaikins šią seną nedorą sistemą, liks „naujas dangus ir nauja žemė“. Vadinasi, nauja vyriausybė iš dangaus valdys naują visuomenę, kurią sudarys Jehovą mylintys ir jo valią vykdantys žmonės. (2 Petro 3:13) Šėtonas ir demonai bus surakinti. (Apreiškimo 20:3) Po tiek tūkstančių metų žmonija pagaliau nebejaus pražūtingos, žlugdančios jų įtakos. Visi lengviau atsikvėps.

15 Tuomet galėsime rūpintis šia nuostabia planeta, kaip ir buvo numatyta iš pradžių. Žemė geba atsigauti pati. Užteršti ežerai ir upės išsivalo, jei pašalinamas taršos šaltinis; karams nuslopus nuniokotas kraštas irgi atgyja. Kaip smagu bus puoselėti žemę, paversti ją pasauliniu parku — Edeno sodu su didžiule augalų ir gyvūnų įvairove! Užuot be atodairos naikinęs gyvūnus ir augalus, žmogus taikiai sugyvens su visa žemės kūrinija. Net vaikams nereikės bijoti žvėrių. (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; 11:1-9)

16. Kaip Dievo atkuriamąją galią Rojuje patirs kiekvienas jam ištikimas žmogus?

16 Be to, atsigausime ir patys. Armagedoną pergyvenę žmonės bus stebuklingai pagydyti nuo negalių. Jėzus Dievo duota galia išgydys akluosius, kurčiuosius,  raišuosius ir luošuosius, kaip darė gyvendamas žemėje. (Mato 15:30) Senukai atgaus jaunystės jėgas, sveikatą ir energiją. (Jobo 33:25) Raukšlės išsilygins, galūnės išsitiesins, suglebę raumenys sutvirtės. Visa ištikima žmonija pajus, kad nuodėmės ir netobulumo gniaužtai pamažu atsileidžia, dingsta. Kokie dėkingi būsime Jehovai Dievui, gebančiam viską atkurti! O dabar atkreipkime dėmesį į vieną ypač mus džiuginantį Dievo ketinimą.

Prikėlimas

17, 18. a) Kodėl Jėzus išpeikė sadukiejus? b) Kodėl Elijas meldė Jehovą prikelti vaiką?

17 Pirmajame amžiuje religiniai vadai, vadinami sadukiejais, netikėjo prikėlimu. Jėzus išpeikė juos sakydamas: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės.“ (Mato 22:29) Taip, Raštas atskleidžia, kad Jehova turi galią grąžinti žmonėms gyvybę. Kaip?

18 Apsvarstyk vieną Elijo dienų įvykį. Našlė laiko rankose suglebusį savo vienintelio sūnaus kūną. Berniukas miręs. Pranašas Elijas, jau kurį laiką besisvečiuojantis našlės namuose, tikriausiai sutrikęs. Jis jau kartą išgelbėjo šį vaiką nuo bado ir turbūt labai prie jo prisirišo. Motinos širdis plyšta iš skausmo. Berniukas jai buvo vienintelė paguoda po vyro mirties. Turbūt moteris tikėjosi, jog sūnus pasirūpins ja senatvėje. Prislėgta našlė tikriausiai mano, kad Dievas baudžia ją už kokią nors nuodėmę. Elijas negali ramiai žiūrėti į šią tragediją. Jis švelniai paima kūną iš motinos glėbio, užsineša jį į savo kambarį ir meldžia Dievo Jehovos grąžinti vaikui sielą, tai yra gyvastį. (1 Karalių 17:8-21)

19, 20. a) Kaip Abraomas parodė tikįs Jehovos atkuriamąja galia ir kuo paremtas buvo jo tikėjimas? b) Kaip Jehova atlygino Elijui už tikėjimą?

 19 Elijas nebuvo pirmas, tikėjęs prikėlimu. Prieš kelis šimtmečius gyvenęs Abraomas irgi tikėjo Jehovą turint tokią galią — ir ne be pagrindo. Kai Abraomui buvo 100 metų, o Sarai — 90, Jehova stebuklingai grąžino jiems dauginimosi pajėgumą ir Sara pagimdė sūnų. (Pradžios 17:17; 21:2, 3) Berniukui užaugus Jehova paprašė Abraomo jį paaukoti. Abraomas žinojo, kad Jehova gali prikelti jo mylimą Izaoką. (Hebrajams 11:17-19) Kaip tvirtai Abraomas tikėjo prikėlimu, galima spręsti ir iš to, kad prieš kopdamas į kalną paaukoti sūnaus jis patikino tarnus grįšiąs drauge su Izaoku. (Pradžios 22:5)

„Žiūrėk, tavo sūnus gyvas“

20 Jehova apsaugojo vaikiną, todėl jo prikelti neprireikė. O štai našlės sūnus iš tikrųjų buvo miręs, — bet neilgai. Jehova neapvylė pranašo Elijo ir prikėlė vaiką! Elijas grąžino berniuką motinai tardamas: „Žiūrėk, tavo sūnus gyvas“! (1 Karalių 17:22-24)

21, 22. a) Kodėl Rašte aprašyti prikėlimo atvejai? b) Kiek žmonių bus prikelta Rojuje ir kas juos prikels?

21 Tai pirmas Biblijoje aprašytas atvejis, kai Jehova grąžino žmogui gyvybę. Vėliau galią prikelti Jehova dar davė Eliziejui, Jėzui, Pauliui ir Petrui. Žinoma, jų prikelti žmonės laikui bėgant vis tiek mirė, bet tie Biblijos įvykiai nušviečia nuostabią perspektyvą.

22 Rojuje Jėzus tesės savo žodžius: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ (Jono 11:25) Jis atgaivins milijonus žmonių ir duos jiems galimybę amžinai gyventi Rojumi paverstoje žemėje. (Jono 5:28, 29) Įsivaizduok:  susitinka ir džiaugsmingi glėbesčiuojasi draugai ir artimieji, kuriuos ilgą laiką skyrė mirties miegas! Visa žmonija šlovins Jehovą už jo atkuriamąją galią.

23. Kas geriausiai liudija apie Jehovos galią prikelti ir kaip tai sustiprina mūsų ateities viltį?

23 Jehova užtikrino, jog šios viltys tikros, prikeldamas Jėzų kaip galingą dvasinę esybę, už kurią viršesnis tik jis pats. Prikeltas Jėzus pasirodė šimtams liudininkų. (1 Korintiečiams 15:5, 6) Šis faktas turėtų įtikinti net skeptikus. Jehova išties gali grąžinti gyvybę.

24. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova prikels mirusiuosius, ir kokią viltį turime puoselėti?

24 Jehova ne tik gali, bet ir trokšta prikelti mirusiuosius. Ištikimas vyras, vardu Jobas, buvo įkvėptas pasakyti, kad Jehova tiesiog ilgisi mirusių žmonių. (Jobo 14:15) Argi tavęs netraukia Dievas, trokštantis taip meilingai naudoti savo atkuriamąją galią? Bet nepamiršk, kad prikėlimas tėra vienas iš būsimų didžių atnaujinimo darbų. Artinkis prie Jehovos ir nepaliauk puoselėti viltį išvysti, kaip jis ‘visa darys nauja’. (Apreiškimo 21:5)

^ pstr. 3 „Laikas, kai bus atkurti visi dalykai“, prasidėjo įkūrus Mesijo Karalystę ir jos valdovu paskyrus ištikimojo karaliaus Dovydo palikuonį. Jehova buvo pažadėjęs Dovydui, kad jo įpėdinis karaliaus per amžius. (Psalmyno 89:36-38 [89:35-37, Brb]) Tačiau 607 m. p. m. e. Babilonui sunaikinus Jeruzalę, nė vienas Dovydo palikuonis Dievo soste nesėdėjo. Jėzus gimė Dovydo linijoje, tad tapo seniai žadėtuoju Karaliumi, kai atsisėdo į sostą danguje.

^ pstr. 6 Apie tai kalbėjo Mozė, Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Ozėjas, Joelis, Amosas, Abdijas, Michėjas ir Sofonijas.