Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo?

Kas sukūrė tai pirma?

Kas sukūrė tai pirma?

Pastaruoju metu mokslininkai ir inžinieriai išties mokosi iš augalų ir gyvūnų (Jobo 12:7, 8). Jie tiria įvairių organizmų struktūros ir veiklos principus ir juos taiko kurdami bei tobulindami techniką, įvairias medžiagas. Šis mokslas vadinamas bionika. Skaitydami apie kai kuriuos atradimus pamąstykite: kas iš tikrųjų vertas už tai garbės?

 Banginio plaukmenys

Ko gali pasimokyti lėktuvų konstruktoriai tyrinėdami kuprotojo banginio plaukmenų sandarą? Ogi kai ko vertingo. Suaugęs kupročius sveria apie 30 tonų — kiek ir pakrautas sunkvežimis — ir atrodo nerangus. Tačiau šis dvylikos metrų gyvūnas, turintis didelius, į sparnus panašius plaukmenis, vandenyje nuostabiai vikrus.

Mokslininkus labiausiai domino, kaip šis iš pažiūros nepaslankus gigantas geba judėti neįtikimai mažo spindulio spiraline trajektorija. Nustatyta, kad tai lemia plaukmenų sandara. Jų kraštai priekyje nėra glotnūs kaip, pavyzdžiui, lėktuvo sparnų, o gumburėti.

Kai banginis skrodžia gelmes, gumburai stiprina keliamąją jėgą ir mažina vandens pasipriešinimą. Kaip? Žurnale Natural History aiškinama, jog gumburai skaido vandens masę, todėl net banginiui kylant stačiu kampu srautas aplink plaukmenis juda tolygiai, tvarkingai.10

Kam priklauso gamtos patentai?

Kaip šį atradimą taikyti praktikoje? Panašiu veikimo principu sukonstruotiems lėktuvo sparnams reikėtų mažiau užsparnių bei kitų mechaninių įrengimų oro srauto pasipriešinimui įveikti. Tokie sparnai būtų saugesni, paprastesni eksploatuoti. Biomechanikos specialistas Džonas Longas prognozuoja, jog artėja laikas, kai „visų lėktuvų sparnai bus gumburėti kaip kuprotojo banginio plaukmenys“.11

Kiro sparnai

Lėktuvo sparnai, žinia, padaryti nusižiūrėjus į paukščio sparnus. Bet neseniai inžinieriai ėmėsi dar tiksliau kopijuoti originalą. Žurnalas New Scientist praneša: „Floridos universiteto mokslininkai sukonstravo skraidantį nuotolinio valdymo modelį, kuris panašiai kaip kiras gali sklęsti, staigiai smigti žemyn ir šauti į viršų.“12

Kirai puikiai manevruoja ore lanksčiai mosuodami sparnais per alkūnės ir peties sąnarius. Bandydami imituoti tokius  lanksčius sparnus, konstruktoriai, kaip rašoma minėtame žurnale, „[61 centimetro] modelyje įtaisė varikliuką, valdantį eilę sparnus judinančių metalinių strypelių“. Dėl tokios išradingos sparnų konstrukcijos nedidelis lėktuvėlis galėtų sklandyti ir laviruoti tarp aukštų pastatų. Kai kurie karo aviacijos specialistai nori sukurti panašų manevringą lėktuvą cheminio ir biologinio ginklo paieškai didmiesčiuose.

Kiro koja

Kiras, stovėdamas net ant ledo, nesušąla. Kaip paukštis išsaugo kūne šilumą? Ogi iš dalies todėl, kad daugelio šaltųjų regionų gyvūnų organizme veikia viena puikiai suprojektuota sistema — priešpriešinė šilumokaita.

Šiluma perduodama ir sykiu išsaugoma kūne. Šaltis iš pėdų neperduodamas kūnui

Kaip tai vyksta, galima pailiustruoti pavyzdžiu. Tarkim, dviem susiliečiančiais vamzdžiais teka vanduo: vienu — karštas, kitu — šaltas. Jei abu srautai vienos krypties, iš karšto vandens vamzdžio į antrąjį perduodama maždaug pusė šilumos, bet jeigu tekėjimo kryptys priešingos — beveik visas šilumos kiekis.

Kirui stovint ant ledo, kojų kraujagyslės veikia tartum šilumokaičiai: kraujas, grįžtantis iš šaltų pėdų, perima šilumą iš kraujo, tekančio gretima kraujagysle žemyn. Taip „šilumokaičiai“ išsaugo paukščio kūne šilumą ir neleidžia jai eikvotis per pėdas. Ta konstrukcija, kaip sako mechanikos ir aeronautikos specialistas Artūras Frasas (Arthur P. Fraas), yra „vienas iš efektyviausių pasaulyje regeneracinių šilumokaičių“.13 Šis veikimo principas toks genialus, kad žmonės juo naudojasi inžinerijoje.

 Kas iš tiesų vertas šlovės?

Dėžiažuvė dėl nelankstaus, tvirto kūno ir formos, sudarančios itin mažą vandens pasipriešinimo koeficientą, yra pavyzdys automobilių konstruktoriams

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba dabar kuria daugiakojį robotą, galėsiantį žingsniuoti kaip skorpionas, o Suomijos inžinieriai jau sukonstravo šešiakojį traktorių — jis lyg koks milžiniškas vabalas perlipa per kliūtis. Kiti mokslininkai sukūrė pluoštą su mažyčiais vožtuvėliais, kurie kaip pušies kankorėžio žvynai gali prasiverti ir užsiverti. Drabužis iš tokio pluošto reaguoja į kūno temperatūrą ir prie jos prisitaiko. Viena automobilių kompanija konstruoja automobilį, primenantį dėžiažuvę, nes ji dėl savo formos patiria nepaprastai mažą vandens pasipriešinimą. Dar kiti tyrinėtojai, norėdami pagaminti lengvesnes ir tvirtesnes kūno apsaugas, tiria vieno moliusko — jūrinės ausinukės — kriauklės amortizacines ypatybes.

Delfinai savo akustine orientacija pranoksta žmogaus sukurtus sonarus

Iš gamtos galima semtis tiek daug gerų idėjų, kad mokslininkai įkūrė duomenų bazę ir ten jau sukaupė informaciją apie kelis tūkstančius įvairių biologinių sistemų. Mokslininkai gali naršyti po šiuos duomenis ir rasti, pasak žurnalo The Economist, „gamtoje esantį modelį, kaip įgyvendinti savo sumanymą“. Gyvosios sistemos, aprašytos toje duomenų bazėje, vadinamos „biologiniais patentais“. Paprastai patentą gauna asmuo arba kompanija, teisiškai įregistravusi savo išradimą. Apie duomenų bazėje suregistruotus biologinius patentus minėtas žurnalas rašo: „Bionikos naujoves vadindami „biologiniais patentais“ mokslininkai iš esmės pasako, jog patentas priklauso gamtai.“14

Mokslininkai tiria amortizacines jūrinės ausinukės kriauklės ypatybes

Iš kur gamtoje tiek genialių sprendimų? Daugelio mokslininkų nuomone, visi išradingi pavyzdžiai yra milijonus metų trukusios evoliucijos — tiek bandymų, tiek klaidų — rezultatas. Tačiau kai kurie tyrinėtojai mano kitaip. Štai mikrobiologas Maiklas Bihis (Michael J. Behe) laikraštyje The New York Times  rašė: „Matant tvarką ir darną [gamtoje], galima pateikti vieną paprastą, bet įtikinantį palyginimą: jeigu kas nors iš pažiūros atrodo, krypuoja, kvarksi kaip antis ir jei tvirtai to paneigti neįmanoma, vadinasi, čia tikrai antis.“ Kokia Bihio išvada? „Tokio akivaizdaus fakto, jog viskas buvo sukurta, ignoruoti nedera.“15

Gekonas pėdomis geba prilipti prie glotniausio paviršiaus dėl molekulinės sąveikos

Inžinierius, sukonstravęs saugesnį ir funkcionalesnį lėktuvo sparną, išties vertas pripažinimo. Naujo, praktiškesnio, tekstilės pluošto ar ekonomiškesnio automobilio kūrėjas irgi pelno pagarbą. Daug kur net laikoma nusikaltimu, jei gamintojas realizuoja svetimą išradimą ir tikrojo autoriaus nepripažįsta.

Pagalvokime: spręsdami sudėtingus inžinerijos uždavinius, aukštos kvalifikacijos specialistai tik apytikriai kopijuoja gamtos struktūras. Sykiu kai kurie iš jų teigia, jog genialus originalas — aklos evoliucijos produktas. Ar tai atrodo logiška? Jeigu kopiją kuria išmanus konstruktorius, iš kur originalas? Kas gi vertas didesnės garbės — gabus meistras ar jo darbus mėgdžiojantis mokinys?

Logiška išvada

Daugelis žmonių, matydami gamtoje tvarką ir darną, pritaria apaštalo Pauliaus žodžiams: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:19, 20).