Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Morkaus 8:1–38

8  Anomis dienomis, vėl susirinkus didelei žmonių miniai ir jiems neturint ko valgyti, Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė:  „Gaila man žmonių, nes jie jau trys dienos su manimi ir neturi ko valgyti.  Jei paleisiu juos namo alkanus, kelyje nusilps. Kai kurie juk atėję iš toli.“  Bet mokiniai atsakė jam: „Kurgi tokioje dykynėje galėtų kas gauti duonos šiems žmonėms pasotinti?“  Jėzus jų paklausė: „O kiek papločių turite?“ Tie atsakė: „Septynis.“  Paliepęs žmonėms susėsti ant žemės, jis paėmė tuos septynis papločius, padėkojęs laužė juos, davė mokiniams, kad išdalytų, ir šie išdalijo žmonėms.  Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus jas palaiminęs irgi liepė išdalyti.  Jie pavalgė iki soties ir buvo surinkta septyni krepšiai atlikusių gabaliukų.  O buvo ten apie keturi tūkstančiai. Paskui Jėzus juos paleido. 10  Jis su savo mokiniais tuojau pat sėdo į valtį ir atplaukė į Dalmanutos sritį. 11  Čia fariziejai priėję ėmė su juo ginčytis ir reikalauti ženklo iš dangaus, norėdami jį išmėginti. 12  Jis atsiduso iš pačių dvasios gelmių ir pasakė: „Kodėl ši karta ieško ženklo? Iš tiesų sakau: nebus šiai kartai duota jokio ženklo.“ 13  Palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą. 14  O mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos — valtyje turėjo tik vieną paplotį. 15  Jėzus jiems griežtai prisakė: „Žiūrėkite, sergėkitės fariziejų raugo ir Erodo raugo.“ 16  Tad jie ėmė tarp savęs aiškintis, kaip čia yra, kad jie neturi duonos. 17  Jis tai pastebėjo ir tarė: „Kam aiškinatės neturį duonos? Negi vis dar nesuvokiate ir nesuprantate? Ar jūsų širdys neimlios? 18  ‘Turite akis, bet nematote? Turite ausis, bet negirdite?’ Ar neprisimenate: 19  kai sulaužiau penkis papločius penkiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių gabaliukų pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika.“ — 20  „O kai sulaužiau septynis keturiems tūkstančiams, kiek pilnų krepšių gabaliukų pririnkote?“ Jie atsakė: „Septynis.“ 21  Tada jis jiems tarė: „Ir vis dar nesuprantate?“ 22  Jie atvyko į Betsaidą. Žmonės jam atvedė neregį ir maldavo, kad jį paliestų. 23  Jėzus paėmė neregį už rankos ir išsivedė už kaimo. Paspjovęs jam ant akių ir uždėjęs ant jo rankas paklausė: „Ar matai ką nors?“ 24  Šis pakėlęs akis pasakė: „Matau žmones — regiu tarsi medžius, bet jie vaikšto.“ 25  Jėzus dar kartą uždėjo rankas jam ant akių ir jis, visiškai praregėjęs ir pasveikęs, ėmė viską matyti ryškiai. 26  Tada išsiuntė jį namo sakydamas: „Bet į kaimą neik.“ 27  Jėzus su savo mokiniais leidosi į Pilypo Cezarėjos kaimus. Pakeliui jis mokinių klausė: „Kuo žmonės mane laiko?“ 28  Šie atsakė: „Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, dar kiti — vienu iš pranašų.“ 29  Jis dar jų paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Tu esi Kristus.“ 30  Tada jis griežtai jiems prisakė niekam apie jį nesakyti. 31  Taip pat ėmė juos mokyti, kad Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti atmestas vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Raštų žinovų, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti. 32  Jis apie tai kalbėjo atvirai. Tada Petras pasivedė jį į šalį ir ėmė drausti. 33  Jėzus apsigręžė ir pažvelgęs į mokinius sudraudė Petrą: „Traukis už manęs, šėtone, — tu mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“ 34  Jis pasišaukė minią kartu su mokiniais ir jiems pasakė: „Jeigu kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kančių stulpą ir tegul seka manimi. 35  Kas nori išgelbėti savo sielą, tas ją praras, o kas praranda savo sielą dėl manęs ir gerosios naujienos, tas ją išgelbės. 36  Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį ir netekti savo sielos? 37  Ir ką gi žmogus duotų mainais už savo sielą? 38  Kas gėdytųsi manęs ir mano žodžių šioje svetimaujančioje ir nuodėmingoje kartoje, to ir Žmogaus Sūnus gėdysis, kai ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“

Išnašos