Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Morkaus 2:1–28

2  Tačiau po kelių dienų jis vėl atėjo į Kafarnaumą, ir pasklido žinia, kad jis namuose.  Tad susirinko tiek daug žmonių, kad nebeliko vietos, netgi prie durų, ir jis pradėjo skelbti jiems žodį.  Tuomet pas jį atnešė paralyžiuotą žmogų. Jį nešė keturiese.  Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie virš tos vietos nuardė stogą, atkasę padarė skylę ir nuleido neštuvus su paralyžiuotuoju.  Matydamas jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Vaike, tavo nuodėmės atleistos.“  Ten buvo ir keletas Raštų žinovų. Jie sėdėjo ir svarstė širdyje:  „Kodėl šitas taip kalba? Jis piktžodžiauja! Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“  O Jėzus, tuojau savo dvasia perpratęs, kad jie šitaip sau svarsto, pasakė jiems: „Kodėl širdyje taip svarstote?  Kas gi lengviau: ar pasakyti paralyžiuotajam ‘tavo nuodėmės atleidžiamos’, ar — ‘kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok’? 10  Tačiau kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi galią žemėje atleisti nuodėmes — jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, — 11  sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo.“ 12  Šis atsikėlė, tuojau pasiėmė neštuvus ir visiems žiūrint išėjo. Visi buvo apstulbę iš nuostabos ir šlovino Dievą sakydami: „Nieko panašaus niekad nesame matę!“ 13  Jėzus vėl nuėjo prie ežero. Pas jį rinkosi ištisa minia, ir jis ėmė juos mokyti. 14  Eidamas pro šalį, jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį mokesčių rinkykloje, ir tarė jam: „Sek paskui* mane.“ Šis pakilęs nusekė paskui jį. 15  Vėliau, Jėzui sėdint Levio namuose prie stalo, kartu su juo ir jo mokiniais sėdėjo daug mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių, mat daugelis jų sekė juo. 16  Raštų žinovai iš fariziejų, pamatę jį valgant su nusidėjėliais ir mokesčių rinkėjais, jo mokiniams sakė: „Jis valgo su mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais?!“ 17  Tai išgirdęs, Jėzus jiems tarė: „Ne stipriesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Aš atėjau kviesti ne teisiųjų, o nusidėjėlių.“ 18  Jono mokiniai ir fariziejai laikėsi pasninko. Jie atėjo ir paklausė jo: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai laikosi pasninko, o tavo mokiniai nepasninkauja?“ 19  Jėzus atsakė: „Negi gali jaunikio draugai pasninkauti, kol jaunikis yra su jais? Kol jaunikis su jais, jie negali pasninkauti. 20  Tačiau ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus. 21  Seno apsiausto niekas nelopo naujo audinio* lopu, antraip naujas audinys susitraukęs išplėštų senajame dar didesnę skylę. 22  Ir niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, antraip vynas juos suplėšytų ir pražūtų tiek vynas, tiek vynmaišiai. Jauną vyną pila į naujus vynmaišius.“ 23  Kartą šabo dieną jis ėjo per javų laukus ir jo mokiniai pakeliui ėmė skabyti varpas. 24  Tad fariziejai jam sakė: „Žiūrėk! Kodėl jie per šabą daro, kas neleistina?“ 25  Bet Jėzus jiems tarė: „Ar niekada neskaitėte, ką pristigęs maisto darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę? 26  Kad jis, anot pasakojimo apie vyriausiąjį kunigą Abjatarą, įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, kurios niekam nebuvo leistina valgyti, tik kunigams, ir kad davė buvusiems su juo?“ 27  Ir jis jiems pasakė: „Šabas padarytas žmogui, o ne žmogus šabui. 28  Taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“

Išnašos

Žr. Mt 4:20 išnašą.
Žr. Mt 9:16 išnašą.