Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Morkaus 10:1–52

10  Jėzus pakilo ir iš ten atėjo iki Judėjos, kitapus Jordano. Prie jo ir tąkart susirinko minios žmonių, ir jis vėl, kaip buvo pratęs, ėmė juos mokyti.  Tada atėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė, ar leistina vyrui išsiskirti su žmona.  Jėzus jiems tarė: „Ką jums įsakė Mozė?“  Tie atsakė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir išsiskirti.“  Tada Jėzus jiems tarė: „Dėl jūsų širdies kietumo jis užrašė jums šį nuostatą.  Tačiau iš pradžių, kai atsirado kūrinija, ‘Jis padarė juos kaip vyrą ir moterį.  Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną,  ir juodu bus vienas kūnas’. Vadinasi, jie — nebe du, o vienas kūnas.  Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ 10  Jiems vėl esant namuose, mokiniai ėmė jį apie tai klausinėti. 11  Jėzus jiems paaiškino: „Tas, kuris išsiskiria su žmona* ir veda kitą, nusikalsta pirmajai svetimavimu, 12  ir moteris, jei išsiskyrusi su vyru* išteka už kito, svetimauja.“ 13  Žmonės vedė pas Jėzų vaikelius, kad juos paliestų, tačiau mokiniai juos barė. 14  Jėzus tai matydamas pasipiktino ir tarė jiems: „Leiskite vaikeliams ateiti pas mane, netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė. 15  Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikelis, tikrai į ją neįeis.“ 16  Ir jis ėmė vaikus į glėbį ir laimino dėdamas ant jų rankas. 17  Kai jis leidosi eiti savo keliu, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“ 18  Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 19  Žinai įsakymus: ‘Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neliudyk melagingai, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną.’“ 20  Tas jam atsakė: „Mokytojau, viso to aš laikausi nuo pat jaunumės.“ 21  Pažvelgęs į jį, Jėzus pajautė jam meilę ir pasakė: „Tau trūksta vieno: eik, parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui* mane.“ 22  Tasai dėl šių žodžių nusiminė ir liūdnas pasitraukė, nes turėjo daug nuosavybės. 23  Apsidairęs Jėzus tarė savo mokiniams: „Kaip sunku bus pinigingiesiems įeiti į Dievo karalystę!“ 24  Mokiniai labai stebėjosi jo žodžiais. Tad Jėzus dar kartą jiems pasakė: „Vaikai, kaip sunku įeiti į Dievo karalystę! 25  Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ 26  Jie dar labiau nustebo ir paklausė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?“ 27  Jėzus pažvelgė į juos ir pasakė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma.“ 28  Tada Petras prabilo: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave.“ 29  Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris, palikęs ar namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl gerosios naujienos, 30  negautų dabar, šiuo laiku, šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų, kartu su persekiojimais, o būsimojoje santvarkoje — amžino gyvenimo. 31  Tačiau daugelis pirmų bus paskutiniai, o paskutinių — pirmi.“ 32  Jiems kylant keliu į Jeruzalę, Jėzus ėjo priešakyje. Jie labai stebėjosi, o tie, kurie sekė iš paskos, ėmė baimintis. Jis vėl pasivedė dvylika į šalį ir ėmė jiems kalbėti, kas jam turės nutikti: 33  „Štai mes kylame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams ir Raštų žinovams. Jie pasmerks jį mirti ir atiduos svetimtaučiams, 34  o tie iš jo tyčiosis, spjaudys ant jo, nuplaks ir nužudys. Bet po trijų dienų jis prisikels.“ 35  Prie Jėzaus priėjo Jokūbas ir Jonas, abu Zebediejaus sūnūs, ir tarė jam: „Mokytojau, norime, kad mums padarytum, ko tavęs paprašysime.“ 36  Jis paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ 37  Jie tarė: „Leisk tavo šlovėje vienam iš mudviejų atsisėsti tau iš dešinės, kitam — iš kairės.“ 38  Bet Jėzus jiems atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš geriu, ar būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš krikštijamas?“ 39  Šie tarė: „Galime.“ Tada Jėzus pasakė: „Taurę, kurią geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš krikštijamas, būsite pakrikštyti. 40  Bet ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ar kairėje. Tai bus tiems, kuriems yra paruošta.“ 41  Išgirdę tai, kiti dešimt pasipiktino Jokūbu ir Jonu. 42  Bet Jėzus pasikvietęs juos tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, joms viešpatauja, ir jų didžiūnai laiko jas savo valdžioje. 43  Tarp jūsų taip neturi būti. Kas tarp jūsų norėtų tapti didis, tebūna jūsų tarnas, 44  ir kas tarp jūsų norėtų būti pirmas, tebūna visų vergas. 45  Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo sielos atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ 46  Jie atėjo į Jerichą. Jėzui su savo mokiniais ir nemaža minia beeinant iš Jericho, pakelėje sėdėjo aklas elgeta Bartimiejus („Timiejaus sūnus“). 47  Išgirdęs, kad čia Jėzus Nazarėnas, jis ėmė šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pagailėk manęs!“ 48  Daugelis jį griežtai tildė, bet tas dar labiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“ 49  Jėzus sustojo ir tarė: „Pakvieskite jį.“ Jie pakvietė neregį sakydami: „Drąsiau, kelkis, jis tave kviečia.“ 50  Nusimetęs apsiaustą, šis pašoko ir nuėjo prie Jėzaus. 51  Tada Jėzus jo paklausė: „Ko nori, kad dėl tavęs padaryčiau?“ Neregys pasakė: „Rabuni*, kad vėl regėčiau.“ 52  Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas tave išgydė.“ Šis iškart praregėjo ir nusekė keliu jam iš paskos.

Išnašos

Arba „atleidžia savo žmoną“.
Arba „atleidusi savo vyrą“.
Žr. Mt 4:20 išnašą.