Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Mato 8:1–34

8  Kai jis nusileido nuo kalno, didelės minios nusekė pãskui.  Ir štai priėjo vienas sergantis raupsais, nusilenkė jam ir tarė: „Viešpatie, jei tik norėtum, galėtum padaryti mane švarų.“  Jėzus ištiesęs ranką palietė jį ir pasakė: „Noriu. Tapk švarus.“ Ir iš karto jis tapo švarus, raupsų neliko.  Tada Jėzus jam prisakė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet nueik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės nurodytą dovaną, kad jiems paliudytum.“  Kai jis įžengė į Kafarnaumą, prie jo priėjo vienas šimtininkas* ir ėmė maldauti:  „Gerbiamasis, mano tarnas guli namuose paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“  Jėzus jam tarė: „Nueisiu ir išgydysiu jį.“  Šimtininkas atsakė: „Gerbiamasis, nesu tinkamas priimti tave po savo stogu. Tiesiog tark žodį ir mano tarnas pasveiks.  Juk ir aš, pats būdamas pavaldinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Vienam sakau ‘eik!’, ir jis eina, kitam — ‘ateik!’, ir jis ateina, o savo vergui — ‘daryk tai!’, ir jis daro.“ 10  Tai išgirdęs, Jėzus nustebo ir tarė einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: Izraelyje neradau nė vieno, kurio tikėjimas būtų toks didelis. 11  Tad aš jums sakau, kad daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu dangaus karalystėje, 12  o karalystės sūnūs bus išmesti laukan į tamsą. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ 13  Tada šimtininkui Jėzus pasakė: „Eik ir tebūna tau, kaip tiki.“ Tą pačią valandą tarnas pasveiko. 14  Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 15  Jis palietė jos ranką ir karštis atslūgo. Tada ji atsikėlė ir ėmėsi jam patarnauti. 16  O atėjus vakarui žmonės atgabeno pas jį daug demonų apsėstųjų, ir jis išvarė dvasias žodžiu, taip pat išgydė visus sergančius, 17  kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą Izaiją: „Jis pasiėmė mūsų negales ir nusinešė mūsų ligas.“ 18  Matydamas aplink save minią, Jėzus paliepė irtis į kitą krantą. 19  Vienas Raštų žinovas priėjęs prie jo tarė: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi.“ 20  Bet Jėzus jam pasakė: „Lapės turi urvus ir dangaus paukščiai buveines, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“ 21  Kitas mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirma eiti savo tėvo palaidoti.“ 22  Jėzus jam atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo mirusiuosius.“ 23  Jėzus įlipo į valtį ir mokiniai paskui jį. 24  Staiga ežeras smarkiai įsišėlo ir bangos ėmė semti valtį. O Jėzus miegojo. 25  Prišokę jie pažadino jį šaukdami: „Viešpatie, gelbėk mus, tuoj žūsime!“ 26  Jis jiems tarė: „Kodėl jūs tokie baikštūs, mažatikiai?“ Tada atsikėlęs sudraudė vėjus bei ežerą ir pasidarė visiškai tyku. 27  Jie buvo apstulbę ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras jo klauso?“ 28  Kai persikėlęs į kitą krantą jis išlipo gadariečių krašte, jam priešais iš kapų išėjo du žmonės, apsėsti demonų. Šitie buvo tokie nuožmūs, kad niekas nedrįsdavo eiti tuo keliu. 29  Juodu ėmė šaukti: „Kas tau darbo dėl mūsų, Dievo Sūnau? Ar atėjai čia kankinti mūsų pirma laiko?“ 30  Gerokai toliau nuo jų ganėsi didelė kiaulių banda. 31  Tada demonai ėmė jį prašyti: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk į tą kiaulių bandą.“ 32  Jis pasakė jiems: „Eikite!“ Jie išėjo ir apsėdo kiaules. Tai pasileido visa banda nuo skardžio į ežerą ir vandenyje prigėrė. 33  O kiauliaganiai pabėgo ir pasiekę miestą viską papasakojo, — taip pat, kas nutiko su apsėstaisiais. 34  Ir štai visas miestas išėjo pasitikti Jėzaus. Jį pamatę, labai prašė, kad pasišalintų iš jų krašto.

Išnašos

T. y. centurionas — šimto kareivių vadas romėnų kariuomenėje.