Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Mato 27:1–66

27  Išaušus rytui visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji surengė pasitarimą, kad atiduotų Jėzų mirčiai.  Jie surišo jį ir nuvedę perdavė valdytojui Pilotui.  Tada jo išdavėjas Judas, matydamas, kad Jėzus pasmerktas, ėmė graužtis ir grąžino trisdešimt sidabrinių aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems  sakydamas: „Nusidėjau išduodamas teisų kraują.“ Tie atsakė: „O koks mūsų reikalas? Tu pats žinokis!“  Tada, nusviedęs šventykloje sidabrinius, jis pasišalino ir nuėjęs pasikorė.  Bet aukštieji kunigai paėmę sidabrinius sakė: „Jų nevalia mesti į šventyklos iždinę, nes tai kraujo kaina.“  Pasitarę jie nupirko už juos puodžiaus sklypą atvykėliams laidoti.  Todėl tas sklypas iki pat šios dienos vadinamas Kraujo sklypu.  Tuomet išsipildė, kas pasakyta per pranašą Jeremiją: „Jie paėmė trisdešimt sidabrinių — kainą to, kuris buvo įkainotas, kurio kainą nustatė kai kurie iš Izraelio sūnų, — 10  ir atidavė juos už puodžiaus sklypą, kaip Jehova buvo man įsakęs.“ 11  O Jėzus stovėjo priešais valdytoją. Valdytojas jo paklausė: „Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pats tai sakai.“ 12  Tačiau aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas jis nieko neatsakė. 13  Tada Pilotas jam tarė: „Ar negirdi, kiek daug parodymų jie prieš tave turi?“ 14  Bet jis neatsakė jam nė žodžio, ir valdytojas tuo labai stebėjosi. 15  Kaskart per šventę valdytojas savo papročiu paleisdavo miniai vieną kalinį, kurio ši pageidaudavo. 16  Kaip tik tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vadinamą Barabu. 17  Todėl žmonėms susirinkus Pilotas paklausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau — Barabą ar Jėzų, Kristumi vadinamą?“ 18  Mat jis žinojo, kad jie atvesdino jį iš pavydo. 19  Be to, jam sėdint teismo pakyloje, jo žmona siuntė pas jį pasakyti: „Nieko nedaryk šiam teisiajam, nes šiandien sapne labai dėl jo kentėjau.“ 20  Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų nužudyti. 21  Valdytojas atsiliepdamas klausė jų: „Tai kurį iš tų dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Jie sakė: „Barabą.“ 22  Pilotas jiems tarė: „Ką man tada daryti su Jėzumi, vadinamuoju Kristumi?“ Tie visi šaukė: „Ant stulpo jį!“ 23  Jis klausė: „Bet ką bloga jis padarė?“ Tačiau jie vis labiau šaukė: „Ant stulpo jį!“ 24  Matydamas, kad nieko nelaimi, tik kyla sąmyšis, Pilotas paėmė vandens ir, minios akivaizdoje nusiplovęs rankas, pasakė: „Aš nekaltas dėl šio žmogaus kraujo. O jūs žinokitės!“ 25  Visi žmonės į tai atsiliepė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“ 26  Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė prikalti prie stulpo. 27  Tada valdytojo kareiviai nuvedė Jėzų į pretorijų* ir surinko prie jo visą dalinį. 28  Išrengę apsiautė jį ryškiai raudona skraiste 29  ir nupynę iš dygių šakelių vainiką uždėjo jam ant galvos, o į dešinę ranką įspraudė nendrę. Jie klūpčiojo priešais jį ir tyčiojosi sakydami: „Sveikas, žydų karaliau!“ 30  Jie spjaudė ant jo ir stvėrę nendrę čaižė jam per galvą. 31  Galiausiai, išsityčioję, jie nusiautė nuo jo skraistę, užvilko jo paties drabužius ir išvedė prikalti prie stulpo. 32  Išeidami jie sutiko vieną kirėnietį, vardu Simonas, ir uždėjo šiam prievolę nešti jo kančių stulpą. 33  Kai atėjo į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta“), 34  jie davė jam gerti vyno, sumaišyto su kartėle, bet jis tik paragavo ir nepanorėjo gerti. 35  Prikalę jį prie stulpo, jie pasidalijo jo drabužius mesdami burtą 36  ir susėdę jį tenai saugojo. 37  Jam virš galvos pakabino užrašą su kaltinimu: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius.“ 38  Tada šalia jo pakabinti ant stulpų buvo ir du plėšikai — vienas iš dešinės, kitas iš kairės. 39  Praeiviai jį užgauliojo kraipydami galvas 40  ir sakydami: „Ei tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai, gelbėk save! Jeigu tu Dievo sūnus, nuženk nuo stulpo!“ 41  Aukštieji kunigai su Raštų žinovais ir vyresniaisiais taip pat tyčiojosi iš jo ir kalbėjo: 42  „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti! Jis Izraelio karalius, tad tenužengia dabar nuo stulpo ir mes juo tikėsime. 43  Jis pasitikėjo Dievu, tai tegul dabar Dievas išgelbsti jį, jeigu Dievui jis brangus, nes jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus.’“ 44  Šitaip jį įžeidinėjo net ir plėšikai, kybantys šalia ant stulpų. 45  Šeštą* valandą visą žemę apgaubė tamsa; ji laikėsi iki devintos valandos. 46  Apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli, Eli, lemà sabachtãni?!“, tai yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ 47  Tai išgirdę, kai kurie ten stovintys sakė: „Jis šaukiasi Elijo.“ 48  Vienas iš jų tuojau nubėgęs paėmė kempinę, pamirkė ją rūgščiame vyne ir užmovęs ant nendrės davė jam gerti. 49  Bet kiti sakė: „Palik jį! Pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo išgelbėti.“ [Kitas paėmęs ietį perdūrė jam šoną, ir ištekėjo kraujo ir vandens.]* 50  Jėzus vėl garsiai sušuko ir atidavė dvasią. 51  Ir štai šventovės uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, žemė ėmė drebėti ir uolos skeldėti. 52  Atsivėrė kapai ir daugelio užmigusių šventųjų kūnai buvo išmesti į paviršių 53  ir tapo matomi daugeliui (žmonės, kurie po jo prisikėlimo išėjo iš kapinių, atėjo į šventąjį miestą). 54  O šimtininkas ir tie, kurie su juo saugojo Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus.“ 55  Ten buvo ir daug moterų, jos žiūrėjo iš tolo. Tos moterys atlydėjo Jėzų iš Galilėjos jam patarnaudamos. 56  Tarp jų buvo Marija Magdalietė, taip pat Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina. 57  Vakarop atėjo vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu. 58  Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno, ir Pilotas įsakė atiduoti. 59  Paėmęs kūną, Juozapas įsupo jį į švarią gero lino drobę 60  ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikirsdinęs uoloje. Paskui užrito kapo angą dideliu akmeniu ir nuėjo. 61  O Marija Magdalietė ir kita Marija liko sėdėti priešais kapą. 62  Kitą dieną, tai yra po Pasirengimo dienos, aukštieji kunigai ir fariziejai susirinko pas Pilotą 63  ir sakė: „Gerbiamasis, mes prisiminėme, kad tas apsišaukėlis dar gyvas būdamas kalbėjo: ‘Po trijų dienų aš būsiu prikeltas.’ 64  Todėl įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais jo mokiniai atėję jo nepavogtų ir nesakytų žmonėms: ‘Jis buvo prikeltas iš mirusiųjų!’ Ši apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ 65  Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba. Eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ 66  Taigi tie nuėjo ir kapui apsaugoti užantspaudavo akmenį bei pastatė sargybą.

Išnašos

Romėnų valdytojo būstinė.
T. y. skaičiuojant nuo saulėtekio. Mūsų laiku — maždaug 12 valanda dienos.
Suskliaustas tekstas yra ne visuose senuosiuose rankraščiuose.