Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Luko 21:1–38

21  Jėzus pažvelgęs pamatė turtinguosius metant savo dovanas į aukų rinktuves  ir tada pastebėjo, kaip ten pat viena varginga našlė įmetė du smulkius pinigėlius*.  Jis tarė: „Iš tikrųjų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiau už juos visus.  Jie mat visi metė dovanas iš savo pertekliaus, o ji, kad ir stokoja, įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui.“  Vėliau, kai kuriems kalbant apie šventyklą, kaip ji išpuošta gražiais akmenimis ir dovanotais daiktais,  Jėzus pasakė: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, čia neliks akmens ant akmens — visi bus išversti.“  Tada jie paklausė jį: „Mokytojau, kada gi tai bus, ir koks bus ženklas, kada tai turės įvykti?“  Jis tarė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti. Mat daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu tas’ ir: ‘Prisiartino metas’. Neikite paskui juos.  O kai girdėsite apie karus ir neramumus, nepasiduokite baimei, nes tai turi įvykti pirma; vis dėlto galas neateis tuoj pat.“ 10  Tada jis jiems kalbėjo: „Pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę, 11  bus didelių žemės drebėjimų, vietomis — marų ir maisto nepriteklių. Ir bus baisingų reginių ir didžių ženklų iš dangaus. 12  Bet pirma viso to jus suiminės, persekios, atidavinės į sinagogas ir kalėjimus, būsite tampomi pas karalius ir valdytojus dėl mano vardo. 13  Tai bus jums proga liudyti. 14  Tad įsidėkite sau į širdis nesiruošti iš anksto, kaip ginsitės, 15  nes aš duosiu jums iškalbos* ir išminties, kuriai net visi jūsų priešininkai nesugebės pasipriešinti ar paprieštarauti. 16  Jus išdavinės netgi tėvai, broliai, giminaičiai ir draugai; kai kuriuos iš jūsų nužudys. 17  Dėl mano vardo būsite visų nekenčiami. 18  Tačiau nė plaukas jums nuo galvos nenukris. 19  Savo ištverme laimėsite savo sielas. 20  O kai pamatysite Jeruzalę apsuptą karo stovyklų, žinokite, kad jos nuniokojimas prisiartino. 21  Tuomet tie, kurie bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kurie mieste, iš jo tepasitraukia, ir kurie apylinkėse, tegul į jį neina, 22  nes tai dienos teisingumui įvykdyti, kad išsipildytų visa, kas parašyta. 23  Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Mat kraštą užklups didžiulis vargas ir šią tautą — rūstybė. 24  Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvesti belaisviais į visas tautas, o Jeruzalę tautos tryps, kol baigsis skirtieji tautų laikai. 25  Ir bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos kamuosis, nežinodamos kur dėtis dėl jūros riaumojimo bei šėlsmo, 26  ir žmonės alps iš baimės, laukdami to, kas ištiks gyvenamą žemę; mat dangaus galybės bus sukrėstos. 27  Ir tada jie pamatys Žmogaus Sūnų ateinant debesyje su galia bei didžia šlove. 28  Kai ims dėtis tie dalykai, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų išvadavimas.“ 29  Jis pasakė jiems palyginimą: „Pasižiūrėkite į figmedį ir visus kitus medžius: 30  kai matote, kad jie jau išsprogę, jums savaime aišku, jog vasara jau arti. 31  Taip pat kai matysite tuos dalykus vykstant, žinokite, kad Dievo karalystė arti. 32  Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki viskas įvyks. 33  Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai tikrai nepraeis. 34  Žiūrėkite savęs, kad jūsų širdys niekada neapsunktų nuo persivalgymo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių*, kad ta diena neužkluptų jūsų netikėtai, 35  netaptų žabangais, nes ji užgrius visus gyventojus, visos žemės. 36  Taigi nemiegokite ir visą laiką karštai melskite pagalbos, kad pajėgtumėte išvengti visko, kas turi įvykti, ir galėtumėte stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdon.“ 37  Dienomis Jėzus mokydavo šventykloje, o išėjęs naktį apsistodavo ant kalno, vadinamo Alyvų kalnu. 38  Ir nuo ankstaus ryto visa liaudis eidavo į šventyklą jo pasiklausyti.

Išnašos

Pažod. „du leptonus“. Žr. 12 priedą.
Pažod. „burną“.
Arba „rūpesčių dėl pragyvenimo“.