Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Luko 18:1–43

18  Jėzus palyginimu kalbėjo jiems apie tai, kad jie turi visuomet melstis ir nenuleisti rankų:  „Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesiskaitė su žmogumi.  Tame mieste buvo ir našlė, kuri vis ateidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’  Kurį laiką jis nesileido į kalbas, bet paskui tarė sau: ‘Nors aš nei Dievo bijau, nei su žmogumi skaitausi,  vis dėlto, kadangi šita našlė nuo manęs neatstoja, apginsiu ją, kad daugiau čia neitų ir visai manęs nepribaigtų.’“  Tada Viešpats tarė: „Įsiklausykite, ką pasakė tas neteisus teisėjas!  Tad nejau Dievas neįvykdys teisingumo dėl savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi dieną naktį, nors kol kas yra dėl jų kantrus?  Sakau jums: teisingumą jų labui jis įvykdys greitai. Tačiau ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tokį tikėjimą?“  Tiems, kurie manėsi esą teisūs, o visus kitus niekino, jis papasakojo tokį palyginimą: 10  „Du žmonės atėjo į šventyklą pasimelsti. Vienas buvo fariziejus, o kitas — mokesčių rinkėjas. 11  Fariziejus atsistojęs pats sau šitaip meldėsi: ‘Dieve, dėkoju tau, kad nesu toks kaip kiti žmonės: grobikai, neteisybės darytojai, svetimautojai arba kaip va šitas mokesčių rinkėjas. 12  Aš pasninkauju dukart per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ 13  O mokesčių rinkėjas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę ir sakė: ‘Dieve, būk maloningas man, nusidėjėliui.’ 14  Sakau jums: šitas grįžo į namus teisesnis už aną, nes kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris nusižemina, bus išaukštintas.“ 15  Žmonės nešė pas Jėzų ir kūdikius, kad juos paliestų, tačiau mokiniai tai matydami juos barė. 16  O Jėzus paprašė kūdikius atnešti pas jį ir pasakė: „Leiskite vaikeliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė. 17  Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikelis, tikrai į ją neįeis.“ 18  Vienas iš vyresnybės jį paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką man daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“ 19  Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 20  Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, neliudyk melagingai, gerbk savo tėvą ir motiną.’“ 21  Tas atsakė: „Viso to aš laikausi nuo jaunumės.“ 22  Jėzus tai išgirdęs jam tarė: „Dar vieno dalyko tau trūksta: parduok viską, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui* mane.“ 23  Tai išgirdęs, tas labai nuliūdo, mat buvo itin turtingas. 24  Jėzus į jį pažvelgęs pasakė: „Kaip sunku bus pinigingiesiems patekti į Dievo karalystę! 25  Lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ 26  Tie, kurie tai girdėjo, paklausė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?“ 27  Jis atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui.“ 28  Tada Petras prabilo: „Štai mes palikome, kas mūsų, ir pasekėme tavimi.“ 29  Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad nėra nė vieno, kuris, palikęs ar namus, ar žmoną, ar brolius, ar tėvus, ar vaikus dėl Dievo karalystės, 30  negautų nepalyginti daugiau jau šiuo laiku, o būsimojoje santvarkoje — amžino gyvenimo.“ 31  Jis pasivedė dvylika į šalį ir pasakė jiems: „Štai mes kylame į Jeruzalę, ir visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų, bus iki galo atlikta. 32  Mat jį atiduos svetimtaučiams, išjuoks, užgaulios, apspjaudys 33  ir nuplakę nužudys. Bet trečią dieną jis prisikels.“ 34  Tačiau jie iš viso šito nieko nesuprato. Tų žodžių prasmė liko nuo jų paslėpta — jie nesuprato, apie ką jis kalba. 35  Jam artinantis prie Jericho, vienas neregys sėdėdamas pakelėje prašė išmaldos. 36  Išgirdęs praeinančią minią, jis ėmė klausinėti, kas čia vyksta. 37  Jam atsakė: „Tai Jėzus Nazarietis eina!“ 38  Tada jis sušuko: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“ 39  Einantys priekyje jį griežtai tildė, bet tas dar labiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pagailėk manęs!“ 40  Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Kai tas priėjo, Jėzus paklausė: 41  „Ko nori, kad dėl tavęs padaryčiau?“ Jis atsakė: „Kad vėl regėčiau, Viešpatie.“ 42  Jėzus jam tarė: „Praregėk, tavo tikėjimas tave išgydė.“ 43  Šis iškart praregėjo ir, šlovindamas Dievą, nusekė jam iš paskos. Ir visi žmonės tai matydami liaupsino Dievą.

Išnašos

Žr. Mt 4:20 išnašą.