Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Jono 7:1–53

7  Po tų įvykių Jėzus ir toliau vaikščiojo po Galilėją. Po Judėją vaikščioti jis nenorėjo, nes žydai ketino jį nužudyti.  Buvo arti žydų Palapinių šventė.  Jėzaus broliai jam tarė: „Eik iš čia ir keliauk į Judėją, kad tavo mokiniai irgi matytų darbus, kuriuos darai.  Juk nė vienas, kuris siekia viešumo, nedaro nieko slaptà. Jei darai tokius dalykus, parodyk save pasauliui.“  Mat net ir jo broliai juo netikėjo.  Jėzus jiems pasakė: „Mano metas dar nėra atėjęs, o jums bet koks metas tinka.  Pasauliui nėra dėl ko jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju apie jį, — kad jo darbai pikti.  Jūs eikite į šventę. Aš kol kas į šventę neisiu, nes mano metas dar nepribrendo.“  Jiems tai pasakęs, Jėzus pasiliko Galilėjoje. 10  Tačiau, jo broliams nuvykus į šventę, ten nukeliavo ir jis pats, tik ne atvirai, o slapta. 11  Žydai per šventę jo ieškojo ir kalbėjo: „Kur anas?“ 12  Miniose buvo daug apie jį šnabždamasi. Vieni sakė: „Jis geras.“ Kiti kalbėjo: „Visai ne. Jis klaidina žmones.“ 13  Tačiau nė vienas nekalbėjo apie jį viešai, nes bijojo žydų*. 14  Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 15  Žydai stebėdamiesi kalbėjo: „Iš kur šitas toks apsiskaitęs, jeigu nesimokė mokyklose?“ 16  O Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas — ne mano, o to, kuris mane siuntė. 17  Kas nori vykdyti jo valią, žinos, ar šis mokslas iš Dievo, ar aš kalbu iš savęs. 18  Kas kalba iš savęs, ieško sau šlovės, o kas ieško šlovės savo siuntėjui, tas tiesakalbis ir neteisybės jame nėra. 19  Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Vis dėlto nė vienas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl norite mane nužudyti?“ 20  Minia atsiliepė: „Tu demono apsėstas! Kas gi nori tave nužudyti?“ 21  Jėzus jiems atsakė: „Vieną darbą padariau ir jūs visi stebitės. 22  Dėl to pagalvokite: Mozė davė jums apipjaustymą — tiesa, jis ne iš Mozės, o iš protėvių, — ir jūs apipjaustote žmogų per šabą. 23  Jeigu žmogus per šabą apipjaustomas, kad Mozės įstatymas nebūtų sulaužytas, kodėl nirštate ant manęs, kad per šabą išgydžiau visą žmogų? 24  Liaukitės teisę paviršutiniškai*. Teiskite teisingu teismu.“ 25  Kai kurie Jeruzalės gyventojai ėmė kalbėti: „Ar čia ne šitas, kurį nori nužudyti? 26  O jis štai kalba viešai, ir jie nieko jam nesako. Ar tik nebus vyresnybė įsitikinusi, kad jis Kristus? 27  Bet mes juk žinome, iš kur šitas yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur jis.“ 28  Jėzus mokydamas šventykloje sušuko: „Jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur esu! Aš atėjau ne savo valia, bet siųstas to, kuris tikras yra, ir jūs jo nepažįstate. 29  Aš jį pažįstu, nes nuo jo esu, jis mane siuntė.“ 30  Dėl to jie galvojo, kaip Jėzų suimti. Vis dėlto nė vienas nekišo prie jo rankų, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi. 31  Daug kas iš minios jį įtikėjo. Jie sakė: „Negi Kristus atėjęs padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?“ 32  Fariziejai išgirdo, kad minioje taip apie jį šnibždamasi, ir tada aukštieji kunigai su fariziejais pasiuntė pareigūnus jo suimti. 33  Jėzus pasakė: „Dar kiek laiko pabūsiu su jumis, o paskui eisiu pas tą, kuris mane siuntė. 34  Jūs ieškosite manęs, bet nerasite, ir ten, kur aš būsiu, jūs negalite nueiti.“ 35  Todėl žydai tarpusavyje svarstė: „Kur šitas ketina keliauti, kad mes jo nerasime? Negi jis ruošiasi vykti pas pasklidusius tarp graikų ir mokyti graikus? 36  Ką jis turi omenyje sakydamas: ‘Jūs ieškosite manęs, bet nerasite, ir ten, kur aš būsiu, jūs negalite nueiti’?“ 37  Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus atsistojęs šaukė: „Kas tik ištroškęs, teateina pas mane ir tegeria! 38  Tam, kuris mane tiki, tinka Rašto žodžiai: ‘Iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės.’“ 39  Jis tai kalbėjo apie dvasią, kurią turėjo gauti jį įtikėjusieji (tuomet dvasios dar nebuvo, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas). 40  Kai kurie iš minios, išgirdę tuos žodžius, ėmė kalbėti: „Jis išties yra Pranašas.“ 41  Kiti sakė: „Jis yra Kristus.“ Bet kai kurie kalbėjo: „Bene Kristus ateitų iš Galilėjos? 42  Argi Raštas nesako, kad Kristus kils iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus kaimo, kur Dovydas gyveno?“ 43  Taigi minia dėl jo pasidalijo. 44  Kai kurie iš jų norėjo jį suimti, bet nė vienas nekišo prie jo rankų. 45  Pareigūnai sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus. Tie jų paklausė: „Kodėl jo neatvedėte?“ 46  Pareigūnai atsakė: „Niekada žmogus nėra taip kalbėjęs.“ 47  Fariziejai atkirto: „Ar jau ir jūs suklaidinti? 48  Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 49  O šita minia, neišmananti Įstatymo, — prakeikti jie.“ 50  Tada prabilo Nikodemas, vienas iš jų, kuris anksčiau buvo pas jį atėjęs: 51  „Argi mūsų įstatymas leidžia nuteisti žmogų, jeigu jis dar nėra išklausytas ir nėra žinoma, ką jis daro?“ 52  Tie jam atšovė: „Bene ir pats iš Galilėjos būsi? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nekildinamas iš Galilėjos!“ Toliau pateikiamas 7:53—8:11 tekstas (vertimuose ir graikiškuosiuose tekstuose kiek įvairuojantis), kurio senuosiuose Sinajaus, Vatikano ir Sinajaus siriškajame kodeksuose nėra. 53  Ir jie nuėjo kiekvienas į savo namus.

Išnašos

„Žydais“ šioje eilutėje tikriausiai vadinami tautos religiniai vadovai.
Arba „pagal išorę“.