Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Jono 3:1–36

3  Buvo toks žmogus iš fariziejų, vardu Nikodemas, žydų vyresnybės narys.  Jis atėjo pas Jėzų nakčia ir pasakė: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes nė vienas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.“  Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims* iš naujo*, negalės matyti Dievo karalystės.“  Nikodemas jam tarė: „Kaip žmogus gali gimti senas būdamas? Argi gali jis antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir būti pagimdytas?“  Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.  Kas gimęs iš kūno, yra kūnas, o kas gimęs iš dvasios, yra dvasia.  Nesistebėk, kad tau pasakiau: jums būtina gimti iš naujo.  Kur vėjas* nori, ten ir pučia; jo garsą girdi, bet nežinai, iš kur jis ateina ir kur nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš dvasios.“  Tada Nikodemas jam tarė: „Kaip tai gali įvykti?“ 10  Jėzus atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nežinai? 11  Iš tiesų, iš tiesų tau sakau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, bet jūs mūsų liudijimo nepriimate. 12  Jeigu netikite, kai kalbu apie žemiškus dalykus, kaip tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškus? 13  Be to, joks žmogus nėra pakilęs į dangų, kaip tik tas, kuris nusileido iš dangaus, — Žmogaus Sūnus. 14  Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip ir Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas, 15  kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžiną gyvenimą. 16  Mat Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą. 17  Juk Dievas ne tam siuntė į pasaulį savo Sūnų, kad šis pasaulį nuteistų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. 18  Kas jį tiki, tas neteisiamas. O kas netiki, tas jau nuteistas, — dėl to, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo. 19  Nuosprendžio pagrindas yra tas, kad šviesa yra atėjusi į pasaulį; bet žmonės mylėjo tamsą, o ne šviesą, nes jų darbai buvo pikti. 20  Mat kiekvienas, kuris užsiima bjaurystėmis, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai neišaiškėtų. 21  O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad būtų matoma, jog jo darbai nuveikti Dieve.“ 22  Paskui Jėzus nukeliavo su savo mokiniais į Judėjos kraštą. Ten jis buvo su jais kurį laiką ir krikštijo. 23  Enone, netoli Salimo, krikštijo ir Jonas, mat ten buvo daug vandens; žmonės ateidavo ir buvo krikštijami. 24  Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą. 25  Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo. 26  Taigi jie nuėjo pas Joną ir jam pasakė: „Rabi, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano ir apie kurį tu paliudijai, jis štai krikštija ir visi eina pas jį.“ 27  Jonas atsakė: „Negali žmogus nieko gauti, jeigu jam nėra duota iš dangaus. 28  Jūs patys man liudijate, kad sakiau: aš nesu Kristus, bet esu siųstas pirma jo. 29  Kas turi nuotaką, tas yra jaunikis. O jaunikio draugas, stovėdamas ir jį girdėdamas, jaunikio balsu džiaugte džiaugiasi. Šitas mano džiaugsmas jau yra tobulas. 30  Anas turi didėti, o aš — mažėti.“ 31  Tas, kuris ateina iš aukštybių, yra už visus viršesnis. Kas iš žemės, tas iš žemės ir apie žemiškus dalykus kalba. Tas, kuris ateina iš dangaus, yra už visus viršesnis. 32  Ką matė ir girdėjo, tą jis ir liudija, bet niekas jo liudijimo nepriima. 33  Kas jo liudijimą priėmė, tas patvirtino*, kad Dievas yra tiesakalbis. 34  Juk tas, kurį Dievas siuntė, kalba Dievo žodžius, nes Dievas duoda dvasios saiku nematuodamas. 35  Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. 36  Kas tiki Sūnų, turi amžiną gyvenimą, o kas Sūnui nepaklūsta, gyvenimo nematys — ant jo pasilieka Dievo rūstybė.

Išnašos

Arba „nebus pagimdytas“.
Pažod. „iš aukštybės“.
Gr. pneuma. Toliau šioje eilutėje šitas žodis verčiamas „dvasia“.
Pažod. „užantspaudavo“.