Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Jono 1:1–51

1  Pradžioje buvo Žodis. Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo dievas*.  Jis pradžioje buvo pas Dievą.  Visa atsirado per jį, ir be jo neatsirado ničnieko. Kas atsirado  per jį, buvo gyvybė; ir gyvybė buvo žmonių šviesa.  Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.  Atėjo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.  Jis atėjo kaip liudytojas — paliudyti apie šviesą, kad visi per jį įtikėtų.  Jis nebuvo ta šviesa, bet turėjo apie šviesą paliudyti.  Tikroji šviesa, apšviečianti kiekvieną žmogų, buvo jau beateinanti į pasaulį. 10  Jis buvo pasaulyje ir pasaulis per jį atsirado, bet pasaulis jo nepažino. 11  Į savo kraštą atėjo, bet savieji jo nepriėmė. 12  O kas tik jį priėmė, tiems jis suteikė teisę tapti Dievo vaikais, nes jie tikėjo jo vardą. 13  Jie gimę ne iš kraujo ir ne iš kūniškų norų ar vyro norų, bet iš Dievo. 14  Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Mes regėjome jo šlovę — šlovę, kokią viengimis sūnus gauna iš tėvo. Jis buvo pilnas malonės ir tiesos. 15  (Jonas apie jį liudijo, tiesiog šaukė, — jis buvo tas, kuris pasakė: „Tas, kuris įkandin manęs ateina, pranoksta mane, nes jis jau buvo pirma manęs.“) 16  Iš tos jo pilnybės mes visi gavome malonę po malonės, 17  nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų. 18  Dievo joks žmogus niekada nėra matęs; viengimis dievas, Tėvui prie krūtinės esantis, — tai jis apie jį papasakojo. 19  Štai koks buvo Jono liudijimas, kai žydai atsiuntė iš Jeruzalės kunigų ir levitų jo pasiteirauti: „Kas tu esi?“ 20  Jis pripažino, pripažino nesigindamas: „Aš nesu Kristus.“ 21  Jie paklausė jo: „Tuomet kas? Gal esi Elijas?“ Šis atsakė: „Nesu.“ — „Tai gal Pranašas?“ Jis atsakė: „Ne.“ 22  Tad jie tarė Jonui: „Tai kas gi tu? Mes turime duoti atsakymą mus atsiuntusiems. Ką sakai apie save?“ 23  Jis atsakė: „Aš esu balsas šaukiančio tyruose: ‘Ištiesinkite Jehovai* kelią’, kaip pranašo Izaijo pasakyta.“ 24  Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25  Taigi jie dar klausė Joną: „Kodėl tada krikštiji, jeigu nesi nei Kristus, nei Elijas, nei Pranašas?“ 26  Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandenyje. Tarp jūsų yra* tas, kurio jūs nepažįstate, 27  kuris įkandin manęs ateina. Aš nevertas jam sandalo dirželio atrišti.“ 28  Tai atsitiko Betanijoje kitapus Jordano, kur Jonas krikštijo. 29  Kitą dieną, pamatęs Jėzų ateinantį pas jį, Jonas pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30  Tai tas, apie kurį sakiau: įkandin manęs ateina vyras, kuris mane pranoksta, nes jis jau buvo pirma manęs. 31  Aš ir pats jo nepažinojau, bet krikštyti vandenyje atėjau tam, kad jis būtų parodytas Izraeliui.“ 32  Jonas dar paliudijo: „Mačiau dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko ant jo. 33  Aš ir pats jo nepažinojau, bet Tas, kuris siuntė mane krikštyti vandenyje, man pasakė: ‘Ant kurio pamatysi nusileidžiant dvasią ir pasiliekant, tai ir yra tas, kuris krikštys šventojoje dvasioje.’ 34  Aš tai pamačiau ir paliudijau, kad šitas yra Dievo Sūnus.“ 35  Ir vėl kitą dieną stovėdamas su dviem iš savo mokinių Jonas 36  išvydo einant Jėzų ir tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37  Išgirdę jo žodžius, tie du mokiniai nusekė paskui Jėzų. 38  Jėzus atsigręžė ir, pamatęs juos einančius iš paskos, paklausė: „Ko ieškote?“ Tie atsakė: „Rabi (išvertus reiškia „Mokytojau“), kur esi apsistojęs?“ 39  Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite.“ Taigi jie nuėję pamatė, kur jis apsistojęs, ir tą dieną prabuvo pas jį. Tai atsitiko apie dešimtą valandą. 40  Vienas iš anų dviejų, girdėjusių Jono žodžius ir nuėjusių paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41  Pirmiausia jis susirado savo brolį Simoną ir jam pasakė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“). 42  Tada nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus į jį pažvelgęs tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus; tu būsi vadinamas Kefu“ (išvertus — „Petru“*). 43  Kitą dieną Jėzus norėjo iškeliauti į Galilėją. Suradęs Pilypą, jam tarė: „Sek paskui* mane.“ 44  O Pilypas buvo iš Betsaidos — Andriejaus ir Petro miesto. 45  Pilypas susiieškojo Natanaelį ir jam pasakė: „Radome tą, apie kurį Mozė Įstatyme rašė ir Pranašai. Tai Jėzus, Juozapo sūnus, iš Nazareto.“ 46  Natanaelis jam atsakė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Pilypas tarė: „Ateik ir pažiūrėk.“ 47  Jėzus, pamatęs pas jį ateinantį Natanaelį, apie jį pasakė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ 48  Natanaelis paklausė: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus jam atsakė: „Prieš Pilypui tave pakviečiant, mačiau tave, kai buvai po figmedžiu.“ 49  Natanaelis tarė: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50  Jėzus atsakė: „Ar tiki dėl to, kad pasakiau matęs tave po figmedžiu? Pamatysi didesnių dalykų.“ 51  Ir pridūrė jam: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, pakylančius ir nusileidžiančius pas Žmogaus Sūnų.“

Išnašos

Arba „dieviška esybė“. Žr. 3 priedą.
Žr. 1 priedą.
Pažod. „stovi“.
Kefas (aram.) ir Petras (gr.) reiškia „uolos luitas“.
Žr. Mt 4:20 išnašą.