Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Hebrajams 9:1–28

9  Taigi, ankstesnioji sandora turėjo dievatarnystės nuostatus ir žemišką šventovę.  Buvo įrengta pirmoji palapinės patalpa, — ten buvo žibintuvas, stalas ir padėtinės duonos papločiai; ji vadinasi Šventoji.  O už antrosios uždangos buvo patalpa, kuri vadinasi Šventų švenčiausioji.  Ten buvo auksinis smilkytuvas ir iš visų pusių auksu apmušta sandoros skrynia, o joje — aukso ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir sandoros plokštės.  Ant skrynios buvo šlovės kerubai, savo šešėliu dengiantys permaldavimo dangtį. Bet dabar ne laikas smulkiau tai aptarinėti.  Nuo tada, kai viskas buvo taip įrengta, į pirmąją palapinės patalpą atlikti dievatarnystės apeigų kunigai eina nuolat,  o į antrąją patalpą kartą metuose įžengia tik vyriausiasis kunigas — ir ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.  Tuo šventoji dvasia parodo, kad kelias į šventąją vietą dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė.  Toji palapinė yra dabartinio laikmečio įvaizdis. Pagal šitą sutvarkymą aukojamos dovanos bei aukos negali atliekančio dievatarnystę padaryti sąžinėje tobulo 10  ir apima tik valgius, gėrimus bei visokius apiplovimus — kūniškas prievoles, uždėtas iki dalykų ištaisymo meto. 11  O Kristus, atėjęs kaip jau esamų gėrybių vyriausiasis kunigas, perėjo per didingesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, 12  ir kartą visiems laikams įžengė į šventąją vietą — ne su ožių ir veršių krauju, bet su savo krauju, — ir gavo mums amžiną išvadavimą. 13  Juk jeigu jau ožių ir jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suterštieji, pašventinimu apvalo kūną, 14  kaip juo labiau kraujas Kristaus, per amžinąją dvasią paaukojusio save Dievui kaip beydę auką, apvalys nuo negyvų darbų mūsų sąžines, kad eitume dievatarnystę gyvajam Dievui! 15  Todėl jis yra naujos sandoros tarpininkas, — kad, įvykus mirčiai dėlei išpirkimo iš ankstesnėje sandoroje padarytų nusižengimų, pašauktieji gautų amžinojo paveldo pažadą. 16  Juk jeigu yra sandora, būtina ir sandorininko mirtis. 17  Mat sandora pradeda veikti sulig aukų mirtimi; ji negalioja, kol sandorininkas gyvas. 18  Taip ir ankstesnioji sandora nebuvo įteisinta be kraujo. 19  Persakęs visai tautai visus Įstatymo įsakymus, Mozė paėmė veršių ir ožių kraujo su vandeniu, ryškiai raudonos vilnos, isopą* ir apšlakstė pačią knygą ir visą tautą 20  sakydamas: „Tai kraujas sandoros, kurios Dievas jums įsakė laikytis.“ 21  Taip pat apšlakstė krauju palapinę ir visus tarnybai skirtus indus. 22  Taip, pagal Įstatymą beveik viskas apvaloma krauju ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo. 23  Tad reikėjo, kad dangaus dalykų atvaizdai būtų apvalomi tokiomis aukomis, o patys dangiškieji dalykai — geresnėmis aukomis negu šitos. 24  Juk Kristus įžengė ne į rankų darbo šventąją vietą, tikrosios atitikmenį, o į patį dangų, kad dabar pasirodytų priešais Dievo veidą mūsų labui. 25  Ir ne tam, kad save aukotų daug kartų, kaip kad vyriausiasis kunigas į šventąją vietą įeina kasmet, su svetimu krauju. 26  Antraip jam būtų tekę kentėti daug kartų nuo pasaulio užgimimo*. O dabar jis kartą visiems laikams pasirodė santvarkų pabaigoje, kad pašalintų nuodėmę paaukodamas save. 27  Ir kaip žmonėms skirta mirti vienąkart, o paskui stoti į teismą, 28  taip ir Kristus, paaukotas vienąkart, kad nusineštų daugelio nuodėmes, antrą kartą jau ne dėl nuodėmės pasirodys tiems, kurie jo laukte laukia, idant būtų išgelbėti.

Išnašos

Gr. hyssōpos. Augalo rūšis tiksliai nežinoma.
Žr. 1Pt 1:20 išnašą.