Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Hebrajams 11:1–40

11  Tikėjimas yra pagrįstas įsitikinimas tuo, ko viliamasi, neregimų tikrenybių nenuneigiamas įrodymas.  Juk dėl tikėjimo protėviai gavo palankų liudijimą.  Tikėjimu suvokiame, kad santvarkos buvo sutvarkytos Dievo žodžiu, — iš neregimybės atsirado regima.  Tikėjimu Abelis aukojo Dievui vertesnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, mat Dievas paliudijo pripažįstąs jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.  Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad neišvystų mirties; jo neberado, nes Dievas jį perkėlė. O prieš perkeliamas jis gavo liudijimą, kad Dievui patiko.  Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tas turi tikėti, kad jis yra ir kad uoliai jo ieškantiems atsilygina.  Tikėjimu Nojus, gavęs perspėjimą nuo Dievo apie dar nematomus dalykus, būdamas dievobaimingas pastatė laivą savo šeimynai išgelbėti. Tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir tapo iš tikėjimo kylančio teisumo paveldėtoju.  Tikėjimu Abraomas pakluso kviečiamas ir išėjo į vietą, kurią turėjo gauti kaip veldinį. Jis išėjo, nors nežinojo, kur einąs.  Tikėjimu jis apsigyveno pažado krašte tarsi svetimame ir gyveno palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendraveldžiais. 10  Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio sumanytojas ir statytojas yra Dievas. 11  Tikėjimu ir pati Sara, nors buvo jau nebe to amžiaus, įgijo galios pradėti palikuonį, mat ji laikė ištikimu tą, kuris buvo davęs pažadą. 12  Taip iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys — gausūs kaip žvaigždės danguje ir nesuskaičiuojami kaip smiltys jūros pakrantėje. 13  Visi jie mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami ir sveikindami, ir išpažindami esą toje žemėje ateiviai ir laikini gyventojai. 14  Tie, kurie taip kalba, parodo ieškantys tėviškės. 15  Ir tikrai, jeigu jie būtų ilgėjęsi tos, iš kurios išvyko, būtų turėję progą sugrįžti. 16  Bet dabar jie trokšta geresnės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas jų nesigėdija, kai jo šaukiamasi kaip jų Dievo, nes jis paruošė jiems miestą. 17  Tikėjimu Abraomas mėginamas, galima sakyti, išties paaukojo Izaoką — tas, kuris buvo nudžiugintas pažadais, aukojo savo viengimį sūnų, 18  nors jam buvo pasakyta: „Tavo palikuonimis* vadins tuos, kurie bus iš Izaoko.“ 19  Jis išsamprotavo, kad Dievas gali net iš mirties jį prikelti; iš ten ir atgavo jį kaip įvaizdį. 20  Tikėjimu ir Izaokas, žvelgdamas į ateitį, palaimino Jokūbą ir Ezavą. 21  Tikėjimu Jokūbas prieš mirtį palaimino abu iš Juozapo sūnų ir pagarbino Dievą, pasirėmęs ant savo lazdos drūtgalio. 22  Tikėjimu Juozapas gyvenimo pabaigoje paminėjo apie Izraelio sūnų išėjimą ir davė paliepimą dėl savo palaikų. 23  Tikėjimu tėvai slėpė Mozę tris mėnesius nuo gimimo, nes matė, kad vaikelis gražus; karaliaus įsakymo jie nepabūgo. 24  Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi 25  ir pasirinko verčiau kęsti skriaudas drauge su Dievo tauta, negu laikinai mėgautis nuodėme. 26  Pateptojo* paniekinimą jis laikė didesniu turtu už Egipto lobius, nes sutelkė žvilgsnį į atlygį. 27  Tikėjimu jis paliko Egiptą nepabūgęs karaliaus pykčio, nes buvo tvirtas, tarytum regėtų Neregimąjį. 28  Tikėjimu jis suruošė Paschą ir šlakstymą krauju, kad naikintojas neliestų jų pirmagimių. 29  Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą kaip per sausumą, o mėginę tai padaryti egiptiečiai buvo paskandinti. 30  Tikėjimu Jericho sienos griuvo po septynių dienų žygiavimo aplinkui. 31  Tikėjimu paleistuvė* Rahaba, taikingai priėmusi žvalgus, nepražuvo su neklusniaisiais. 32  Ką dar galiu pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gideoną, Baraką, Samsoną, Iftachą, Dovydą, taip pat Samuelį ir kitus pranašus. 33  Dėl tikėjimo jie nugalėjo karalystes, įvykdė teisingumą, gavo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, 34  nuslopino ugnies šėlsmą, išvengė kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kare, privertė bėgti svetimšalių kariuomenes. 35  Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo nukankinti, mat nesutiko išsipirkti laisvės, — kad gautų geresnį prisikėlimą. 36  Kitiems tekęs išbandymas buvo patyčios ir plakimai, dar ir pančiai, ir kalėjimai. 37  Jie buvo užmėtomi akmenimis, mėginami, pjūklais pjaustomi, kalaviju žudomi, vaikščiojo prisidengę avikailiais ir ožkenomis, kentė nepriteklių, priespaudą ir skriaudimą. 38  Tie, kurių pasaulis nebuvo vertas, klajojo dykumose, kalnuose, po olas ir žemės plyšius. 39  Vis dėlto jie visi — tie, kurie dėl tikėjimo gavo palankų liudijimą, nesulaukė to, kas buvo pažadėta, 40  nes Dievas kai ką geresnio numatė mums, kad jie nebūtų ištobulinti be mūsų.

Išnašos

Pažod. „sėkla“.
„Pateptasis“ — gr. christos (Kristus).
T. y. prostitutė.