Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Hebrajams 10:1–39

10  Kadangi Įstatymas yra būsimųjų gėrybių šešėlis, o ne pati esmė, jie niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos, ištobulinti tų, kurie artinasi.  Argi tie aukojimai nesiliautų, jeigu einančių dievatarnystę, kartą apvalytų, daugiau nebekamuotų nuodėmių suvokimas?  Bet šitos aukos metai iš metų primena nuodėmes,  nes neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas nuodėmes panaikintų.  Tad ateidamas į pasaulį jis sako: „Aukos ir atnašos tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.  Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę.  Tada pasakiau: ‘Štai atėjau — knygos ritinyje apie mane parašyta — vykdyti tavo, o Dieve, valios.’“  Pirma taręs: „Tu nenorėjai, tau nepatiko aukos, atnašos, deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę“ — aukos, aukojamos pagal Įstatymą, —  paskui sako: „Štai atėjau vykdyti tavo valios.“ Jis panaikina pirmąjį, kad įtvirtintų antrąjį. 10  Dėl tos valios esame pašventinti Jėzaus Kristaus kūno paaukojimu kartą visiems laikams. 11  Be to, kiekvienas kunigas stoja eiti tarnybos kasdien ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali pašalinti nuodėmių. 12  O šis, visam laikui paaukojęs vieną auką už nuodėmes, atsisėdo Dievo dešinėje 13  ir nuo tada laukia, kol jo priešai bus padėti tarsi suolelis jam po kojomis. 14  Vienintele auka jis visam laikui padarė šventinamuosius tobulus. 15  Mums liudija ir šventoji dvasia. Iš pradžių tarusi: 16  „‘Štai kokia yra sandora, kurią sudarysiu su jais anoms dienoms praėjus, — sako Jehova: — aš įdėsiu savo įstatymus jiems į širdis ir įrašysiu jiems į protus’“, 17  toliau ji sako: „Jų nuodėmių ir jų nusikaltimų daugiau nė neprisiminsiu.“ 18  O kai visa tai atleista, aukoti už nuodėmę nebereikia. 19  Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo turėdami drąsos įžengti į šventąją vietą pro įeigą, 20  kurią jis mums atvėrė kaip naują ir gyvą kelią pro uždangą, tai yra savo kūną, 21  ir turėdami didį kunigą, vadovaujantį Dievo namams, 22  artinkimės su gryna širdimi ir pačiu tikriausiu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nedoros sąžinės ir nuplovę kūną tyru vandeniu. 23  Nesvyruodami laikykimės savo vilties išpažinimo, nes ištikimas tas, kuris pažadėjo. 24  Būkime vienas kitam dėmesingi — skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus. 25  Neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus — juo labiau, kad regite besiartinančią dieną. 26  Mat jeigu įgiję aiškų tiesos pažinimą mes sąmoningai nuodėmiaujame, tada aukos už nuodėmes nebelieka — 27  lieka tik kažkoks baisus teismo laukimas ir liepsnojantis pyktis, prarysiantis priešininkus. 28  Kiekvienas, kas atmeta Mozės įstatymą, turi be pasigailėjimo mirti, dviem ar trim liudininkams paliudijus. 29  Tad pagalvokite, kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris pamynė po kojomis Dievo Sūnų, nuvertino sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir paniekinamai įžeidė malonės dvasią! 30  Mes juk pažįstame tą, kuris pasakė: „Kerštas mano, aš atmokėsiu“, ir dar: „Jehova teis savo tautą.“ 31  Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas! 32  Atminkite ankstesnes dienas, kai apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą — 33  tiek būdami patys išstatyti viešai paniekai ir skriaudimui, tiek būdami bendražygiai tų, kurie tokius dalykus patyrė. 34  Juk jūs atjautėte kalinius ir džiugiai sutikote savo turto išplėšimą žinodami, kad turite geresnę, nenykstančią nuosavybę. 35  Tad nepameskite savo drąsos, už kurią bus dosniai atlyginta. 36  Juk reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta. 37  Dar „trumpa trumpa valandėlė“ ir „ateinantis ateis, nevėluos“. 38  „O mano teisusis bus gyvas dėl tikėjimo“ ir, „jeigu jis atsitrauktų, mano sielai nebebus mielas“. 39  Bet mes nesame iš tų, kurie atsitraukia savo pražūčiai, o iš tų, kurie tiki, kad išsaugotų sielą.

Išnašos