Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Galatams 4:1–31

4  Štai ką pasakysiu: kol paveldėtojas mažametis, jis niekuo nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas.  Iki tėvo iš anksto nustatytos dienos jis yra patikėtinių ir prievaizdų žinioje.  Taip ir mes: kai buvome vaikai, vergavome pasaulio pradmenims,  bet laikui pribrendus Dievas siuntė savo Sūnų, gimusį iš moters ir pavaldų įstatymui,  kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir gautume įsūnystę.  Kadangi esate sūnūs, Dievas siuntė į mūsų širdis savo Sūnaus dvasią, kuri šaukia: „Aba*, Tėve!“  Taigi nebesi vergas — esi sūnus, o jeigu sūnus, tai Dievo valia ir paveldėtojas.  Tačiau tada, kai Dievo dar nepažinojote, jūs vergavote dievams, kurie iš esmės ne dievai.  Kodėl gi dabar, pažinę Dievą, ar veikiau Dievo pažinti, vėl grįžtate prie menkų bei vargingų pradmenų ir trokštate iš naujo jiems vergauti?! 10  Jūs skrupulingai laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų. 11  Bijau dėl jūsų, — kad kartais nebūčiau stengęsis dėl jūsų veltui. 12  Broliai, meldžiu jus, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš buvau toks kaip jūs. Jūs man nieko blogo nepadarėte. 13  Juk žinote, kad pirmąkart paskelbti jums gerąją naujieną progą man davė mano kūno negalavimas. 14  Ir nors mano kūno silpnumas tapo jums išbandymu, jūs manęs neniekinote ir nesispjaudėte, bet priėmėte mane tarsi Dievo angelą, tarsi Kristų Jėzų. 15  Tai kur šita jūsų laimė? Juk galiu paliudyti: jei tik būtumėte galėję, būtumėte akis išsilupę ir atidavę man. 16  Tad nejau sakydamas jums tiesą tapau jūsų priešu? 17  Ne iš kilnių paskatų jie uoliai stengiasi dėl jūsų, o iš noro atitraukti jus nuo manęs, kad būtumėte uolūs dėl jų. 18  Būtų puiku, jei kas uoliai stengtųsi dėl jūsų iš kilnių paskatų, — visuomet, o ne tik tada, kai aš esu su jumis, 19  vaikeliai mano. Dėl jūsų aš ir vėl kenčiu gimdymo skausmus, kol jumyse išryškės Kristaus pavidalas. 20  Norėčiau jau dabar būti su jumis ir prabilti kitaip, nes esu dėl jūsų sutrikęs. 21  Jūs, norintys būti pavaldūs Įstatymui, sakykite man: ar negirdite, ką Įstatymas byloja? 22  Antai parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš tarnaitės, o kitą iš laisvosios. 23  Tačiau tas, kuris iš tarnaitės, gimė kaip įprasta*, o tas, kuris iš laisvosios, — per pažadą. 24  Tie dalykai turi ir perkeltinę prasmę, mat šios moterys yra dvi sandoros. Viena — nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei. Tai Hagara. 25  Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje ir atitinka šiandieninę Jeruzalę, mat ši su savo vaikais vergauja. 26  O aukštybėse esanti Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina. 27  Juk parašyta: „Džiaukis, nevaisingoji, kuri negimdei, pratrūk džiaugsmo šūksniais, kuri gimdymo skausmų nepatyrei, nes apleistosios vaikų daugiau negu turinčiosios vyrą.“ 28  Mes, broliai, esame pažado vaikai, kaip Izaokas. 29  Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. 30  Vis dėlto Raštas ką sako? „Išvaryk tarnaitę ir jos sūnų, nes tarnaitės sūnus tikrai nebus paveldėtojas su laisvosios sūnumi.“ 31  Taigi, broliai, mes ne tarnaitės vaikai, o laisvosios.

Išnašos

Žr. Mk 14:36 išnašą.
Pažod. „pagal kūną“.