Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Romiečiams 7:1–25

7  O gal nežinote, broliai (kalbu išmanantiems įstatymą), kad įstatymas saisto žmogų tol, kol šis gyvas?  Antai ištekėjusi moteris įstatymu susieta su vyru tol, kol šis gyvas, tačiau jei vyras miršta, ji nebėra vyro įstatymu susaistyta.  Taigi, jei vyrui gyvam esant ji taptų kito vyro žmona, būtų laikytina svetimautoja, bet jeigu jos vyras miršta, ji laisva nuo jo įstatymo ir tapusi kito vyro žmona nebūtų svetimautoja.  Taip ir jūs, mano broliai, buvote numarinti įstatymui per Kristaus kūną, kad priklausytumėte kitam — tam, kuris buvo prikeltas iš mirusiųjų, — ir kad mes duotume vaisių Dievui.  Juk kai gyvenome kūniškai, mūsų nariuose veikė įstatymo sužadintos nuodėmingos aistros, kad duotume vaisių mirčiai.  O dabar esame išlaisvinti nuo įstatymo — mirę tam, kuo buvome suvaržyti, kad būtume vergai nauja prasme, tai yra pagal dvasią, o ne kaip seniau, pagal surašytą teisyną.  Tai ką pasakysime? Kad įstatymas yra nuodėmė? Anaiptol! Vis dėlto aš nebūčiau supratęs, kas yra nuodėmė, jei nebūtų įstatymo. Tarkim, nebūčiau supratęs, kas yra gobšumas, jei įstatymas nebūtų pasakęs: „Negeisk svetimo.“  Pasinaudodama to įsakymo suteikta galimybe, nuodėmė sukėlė manyje visokį gobšumą, o be įstatymo nuodėmė negyva.  Mat kadaise, nesant įstatymo, buvau gyvas, bet, įsakymui atėjus, nuodėmė atgijo ir aš numiriau. 10  Man paaiškėjo, kad įsakymas, turėjęs vesti į gyvenimą, veda į mirtį. 11  Pasinaudodama to įsakymo suteikta galimybe, nuodėmė mane suvedžiojo ir per jį nužudė. 12  Taigi įstatymas yra šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras. 13  Tai negi mane į mirtį nuvedė geras dalykas? Anaiptol! Tai padarė nuodėmė, kad ir pasirodytų esanti nuodėmė — ji užtraukė man mirtį per tai, kas gera, — ir kad per įsakymą nuodėmė pasidarytų daug nuodėmingesnė. 14  Mes juk žinome, kad įstatymas yra dvasiškas. O aš esu kūniškas, parduotas nuodėmės valdžion, 15  mat nesuprantu, ką darau: ko noriu — nedarau, o ko nekenčiu, tą darau. 16  Ir jeigu darau, ko nenoriu, vadinasi, sutinku, kad įstatymas puikus. 17  Bet dabar nebe aš tai darau, o manyje gyvenanti nuodėmė. 18  Juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena joks gėris; troškimą daryti gera turiu, bet padaryti nesugebu. 19  Aš nedarau gera — ko noriu, bet vis darau bloga — ko nenoriu. 20  O jeigu darau tai, ko nenoriu, vadinasi, nebe aš tai darau, o manyje gyvenanti nuodėmė. 21  Taigi randu tokį įstatymą: noriu daryti gera, bet manęs tyko bloga. 22  Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu, 23  tačiau savo kūno nariuose matau kitą įstatymą: jis kariauja su mano proto įstatymu ir daro mane belaisviu nuodėmės įstatymo, veikiančio mano nariuose. 24  Vargšas aš žmogus! Kas išvaduos mane iš šitai mirčiai pasmerkto kūno? 25  Dėkui Dievui — per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį! Taigi, aš pats protu vergauju Dievo įstatymui, o kūnu — nuodėmės įstatymui.

Išnašos