Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Romiečiams 3:1–31

3  Koks tada žydo pranašumas, arba kokia nauda iš apipjaustymo?  Visais atžvilgiais didelis. Pirmiausia, jiems buvo patikėti Dievo apreikštieji žodžiai.  Ir ką gi? Jei kai kurie netikėjo, negi jų netikėjimas pavers nieku Dievo ištikimybę?  Anaiptol! Tepaaiškėja, kad Dievas tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis, kaip ir parašyta: „Kad pagal savo žodžius būtum pripažintas teisiu ir kad laimėtum, kai esi teisiamas.“  O jeigu mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisus išliedamas rūstybę? Šneku kaip žmogus.  Anaiptol! Antraip kaipgi Dievas teis pasaulį?  Taigi jei dėl mano melo Dievo tiesa dar labiau išryškėjo jo šlovei, kodėl tada esu teisiamas kaip nusidėjėlis?  Ir kodėl nesakyti, kaip kai kurie šmeižikiškai tvirtina mus sakant: „Darykime bloga, kad išeitų į gera“? Tokiems skirtas nuosprendis yra teisingas.  Tai ką? Ar mūsų padėtis geresnė? Visai ne! Juk žydus, kaip ir graikus, ką tik apkaltinome: visi yra nuodėmės valdžioje, 10  kaip ir parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno, 11  nėra kas įžvalgos turėtų, nėra kas Dievo ieškotų. 12  Visi nuklydo, visi kaip vienas pasidarė niekam tikę, nėra kas rodytų maloningumą, nėra nė vieno.“ 13  „Jų gerklė — atviras kapas, savo liežuviais jie apgaudinėjo.“ „Jų lūpos slepia angių nuodus.“ 14  „Jų burna pilna prakeiksmo ir kartėlio.“ 15  „Jų kojos greitos kraują lieti.“ 16  „Griovimas ir vargas jų keliuose, 17  taikos* kelio jie nepažino.“ 18  „Nėra Dievo baimės jiems prieš akis.“ 19  Mes žinome: visa, ką įstatymas sako, jis sako tiems, kurie įstatymui pavaldūs, kad būtų užčiaupta kiekviena burna ir kad visas pasaulis Dievo akyse taptų baustinas. 20  Taigi, dėl įstatymo darbų nebus jo akivaizdoje pripažintas teisiu nė vienas žmogus, nes iš įstatymo tik perprantama, kas yra nuodėmė. 21  O dabar be įstatymo yra apreikštas Dievo teisumas, apie kurį Įstatymas ir Pranašai liudija. 22  Tai Dievo teisumas per tikėjimą Jėzumi Kristumi, jis skirtas visiems, kurie tiki. Mat nėra skirtumo — 23  visi yra nusidėję ir stokoja Dievo šlovės, 24  ir tai, kad jie iš jo malonės Kristaus Jėzaus atliktu išpirkimu pripažįstami teisiais, yra dovana. 25  Dievas davė jį kaip permaldavimo auką, galiojančią dėl tikėjimo jo krauju, kad parodytų esąs teisus, mat buvo pakantus ir atleisdavo nuodėmes praeityje. 26  Taigi Dievas norėjo dabartiniu metu parodyti savo teisumą, — kad būtų teisus pats ir pripažintų teisiu tą, kuris tiki Jėzų. 27  Tai kur pagrindas girtis? Jis panaikintas. Kokiu įstatymu? Ar darbų? Tikrai ne — tikėjimo įstatymu. 28  Juk mes manome, kad žmogus teisiu pripažįstamas dėl tikėjimo, be įstatymo darbų. 29  Ar Dievas yra tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir kitataučių? Taip, ir kitataučių, 30  nes vienas yra Dievas, kuris apipjaustytuosius pripažins teisiais dėl tikėjimo ir neapipjaustytuosius — per jų tikėjimą. 31  Ar tada tikėjimu mes įstatymą panaikiname? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą patvirtiname.

Išnašos

Arba „ramybės“.