Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Romiečiams 2:1–29

2  Taigi esi nepateisinamas, o žmogau, kad ir kas būtum, jeigu teisi. Mat dėl ko teisi kitą, dėl to pasmerki save, nes tu, kuris teisi, darai tuos pačius dalykus.  Mes gi žinome, jog tų, kurie tokius dalykus daro, laukia Dievo teismas; ir tai yra teisinga.  Negi manai, o žmogau, kad teisdamas tuos, kurie daro tokius dalykus, ir pats juos darydamas išvengsi Dievo teismo?  O gal niekini jo maloningumo, pakantumo ir kantrybės turtus nesuvokdamas, kad Dievo maloningumas skatina tave atgailauti?  Savo užkietėjimu ir neatgailaujančia širdimi kaupi sau rūstybę, kol ateis rūstybės ir Dievo teisingo teismo apreiškimo diena.  Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:  tiems, kurie ištvermingai darydami gera siekia šlovės, garbės ir negendamybės, — amžinu gyvenimu,  o tiems, kurie vaidingi, nepaklūsta tiesai, bet paklūsta neteisumui, — rūstybe ir pykčiu.  Suspaudimas ir vargas sielai kiekvieno bloga darančio žmogaus — pirma žydo, paskui graiko, 10  ir šlovė, garbė ir ramybė* kiekvienam, darančiam gera, — pirma žydui, paskui graikui. 11  Juk Dievas nėra šališkas. 12  Visi, kurie nusidėjo neturėdami įstatymo, ir pražus neturėdami įstatymo, o visi, kurie nusidėjo būdami pavaldūs įstatymui, bus teisiami pagal įstatymą. 13  Dievo akyse juk teisūs yra ne įstatymo klausytojai — teisiais bus pripažinti įstatymo vykdytojai. 14  Mat kai įstatymo neturintys kitataučiai prigimties skatinami vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie, nors ir neturi įstatymo, patys sau yra įstatymas. 15  Tokie ir parodo, kad įstatymo esmė įrašyta jų širdyse, — kai jų sąžinė liudija drauge su jais ir jų pačių mintys juos kaltina ar netgi teisina. 16  Tai štai kaip bus tą dieną, kai Dievas per Kristų Jėzų teis žmonių paslaptis, kaip sako mano skelbiama geroji naujiena. 17  O jei tu vadiniesi žydas ir kliaujiesi įstatymu, jei didžiuojiesi Dievu, 18  žinai jo valią ir moki atskirti, kas išties vertinga, būdamas išmokytas pagal įstatymą, 19  jei neabejoji esąs aklųjų vedlys, tamsoje tūnančių šviesa, 20  neprotingųjų auklėtojas, mažų vaikų mokytojas, per įstatymą įgijęs pažinimo ir tiesos pagrindus, 21  tai kodėl gi, mokydamas kitą, nepamokai savęs? Skelbi: „Nevok“, o pats vagi? 22  Sakai: „Nesvetimauk“, o pats svetimauji? Bjauriesi stabais, o apiplėšinėji šventyklas? 23  Tu, kuris didžiuojiesi įstatymu, peržengdamas įstatymą niekini Dievą? 24  Dėl jūsų juk piktžodžiaujama Dievo vardui tarp kitataučių, — kaip yra ir parašyta. 25  Apipjaustymas naudingas tik jeigu vykdai įstatymą, bet jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas yra tapęs neapipjaustymu. 26  Jei tad neapipjaustytasis laikysis teisingų įstatymo reikalavimų, negi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu? 27  Ir tas, kuris nuo gimimo neapipjaustytas, įvykdydamas įstatymą nuteis tave, įstatymo laužytoją, nors ir turintį surašytą teisyną ir apipjaustymą. 28  Mat ne tas yra žydas, kuris žydas iš išorės, ir ne tas yra apipjaustymas, kuris atliktas išoriškai, kūne. 29  Žydas yra tas, kuris žydas viduje ir kuris apipjaustytos širdies — dvasios veikimu, o ne pagal surašytą teisyną. Tokiam pagyrimas ne iš žmonių, o iš Dievo.

Išnašos

Arba „taika“.