Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Romiečiams 15:1–33

15  Tad mes, stiprieji, privalome pakelti silpnybes tų, kurie nestiprūs, o ne pataikauti sau.  Kiekvienas iš mūsų tesielgia su artimu maloniai dėl jo gerovės ir ugdybos.  Juk ir Kristus ne pataikavo sau, bet, kaip parašyta: „Tave įžeidinėjančių įžeidimai krito ant manęs.“  Mat visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta, kad dėl savo ištvermės ir Raštų paguodos turėtume viltį.  O ištvermės ir paguodos Dievas teįgalina jus turėti tarpusavyje tokią pačią nuostatą, kokią Kristus Jėzus turėjo,  kad visi sutartinai, vienu balsu šlovintumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievą ir Tėvą.  Tad mielai priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus mus mielai priėmė, — Dievo šlovei.  Juk sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnu, kad parodytų Dievą esant tiesakalbį, tai yra kad patvirtintų jų protėviams duotus pažadus  ir kad tautos šlovintų Dievą už gailestingumą. Kaip ir parašyta: „Todėl viešai kalbėsiu apie tave tautose ir tavo vardui giedosiu.“ 10  Ir dar sako: „Džiaukitės, tautos, kartu su jo tauta!“ 11  Ir dar: „Liaupsinkite Jehovą, visos tautos; teliaupsina jį visos gentys!“ 12  Ir dar Izaijas sako: „Bus Jesės šaknis, ir bus, kas pakils valdyti tautų, tautos juo vilsis.“ 13  Vilties Dievas tepripildo jus visokio džiaugsmo ir ramybės už tai, kad pasitikite juo, — kad šventosios dvasios galia būtumėte pertekę vilties. 14  Apskritai aš pats esu įsitikinęs, mano broliai, kad jūs patys esate kupini gerumo, pripildyti visokeriopo pažinimo ir galite vienas kitą paprotinti. 15  Tačiau apie kai kuriuos dalykus parašiau jums tiesmukiau, kaip ir norėdamas dar kartą apie tai jums priminti dėl Dievo man suteiktos malonės 16  būti Kristaus Jėzaus tarnautoju kitataučiams. Aš juk dirbu šventą Dievo gerosios naujienos darbą, kad kitataučiai taptų priimtina, šventąja dvasia pašventinta auka. 17  Taigi turiu pagrindą džiūgauti Kristuje Jėzuje dėl savo tarnystės Dievui. 18  Nedrįsiu kalbėti apie ką kita, išskyrus tai, ką Kristus kitataučių klusnumui laimėti nuveikė per mane, — mano žodžiu ir darbu, 19  ženklų bei stebuklų galia, šventosios dvasios galia; taip nuo Jeruzalės ir jos apylinkių iki Ilyrijos visur paskelbiau gerąją naujieną apie Kristų. 20  Aš nusprendžiau neskelbti gerosios naujienos ten, kur Kristaus vardas jau yra pagarsintas, kad nestatyčiau ant kito padėtų pamatų. 21  Verčiau, kaip parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį pranešta, supras tie, kurie nebuvo girdėję.“ 22  Štai kodėl man daugelį kartų vis iškildavo kliūčių atvykti pas jus. 23  Bet dabar, nebeturėdamas neliestos vietos tuose kraštuose ir jau kelerius metus trokšdamas pas jus atvykti, 24  viliuosi keliaudamas į Ispaniją pakeliui su jumis pasimatyti ir, pirmiausia kiek pasidžiaugęs jūsų draugija, būti jūsų ten išlydėtas. 25  O dabar vyksiu į Jeruzalę patarnauti šventiesiems. 26  Mat Makedonija ir Achaja mielai pasidalijo savo ištekliais aukodamos Jeruzalės šventųjų beturčiams. 27  Jos mielai nusprendė tai padaryti; ir išties jos yra jų skolininkės: juk jeigu kitataučiai tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai yra skolingi padėti jiems materialinėmis gėrybėmis. 28  Tad kai būsiu sutvarkęs šį reikalą ir jiems tas aukas saugiai pristatęs, keliausiu pro jus į Ispaniją. 29  Ir kai pas jus atvyksiu, žinau, kad atvyksiu su Kristaus palaimos pilnybe. 30  Dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir dėl dvasios meilės raginu jus, broliai: grumkitės drauge su manimi melsdamiesi Dievui už mane, 31  kad būčiau išgelbėtas iš netikinčiųjų Judėjoje ir kad šventieji mano patarnavimu Jeruzalei būtų patenkinti, 32  kad Dievo valia su džiaugsmu atvykęs pas jus drauge su jumis atsigaivinčiau. 33  Ramybės* Dievas tebūna su jumis visais! Amen.

Išnašos

Arba „taikos“.