Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Romiečiams 11:1–36

11  Tad aš klausiu: negi Dievas atstūmė savo tautą? Anaiptol! Juk ir pats esu izraelitas, Abraomo palikuonis iš Benjamino giminės.  Dievas neatstūmė savo tautos, kurią pripažino pirmiausia. Ar nežinote, ką Raštas sako apie Eliją — kaip jis skundėsi Dievui dėl Izraelio?  „Jehova, tavo pranašus jie išžudė, tavo aukurus išvartė. Aš vienas likau ir dabar jie mano sielos ieško.“  O koks buvo Dievo atsakymas jam? „Aš pasilikau sau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalą.“  Taip ir dabartiniu metu radosi likutis, išrinktas dėl malonės.  O jeigu dėl malonės, tai nebe dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.  Ir kas tada? Ko Izraelis labai siekia, to jis negavo, o išrinktieji gavo. Kiti buvo užkietinti,  kaip ir parašyta: „Dievas siuntė jiems įmygio dvasią, akis nematančias ir ausis negirdinčias — iki pat šios dienos.“  Ir Dovydas sako: „Jų stalas tetampa jiems žabangais, pinklėmis, suklupimo kliuviniu ir atpildu. 10  Teaptemsta jiems akys, kad nematytų, ir jų nugaras nuolat laikyk sulenktas.“ 11  Tad klausiu: negi suklupę jie visai parpuolė? Anaiptol! Vis dėlto dėl jų nuklydimo atsivėrė išgelbėjimas kitataučiams, — kad jie imtų pavyduliauti. 12  O jeigu jų nuklydimas suteikė turtus pasauliui, jų sumenkėjimas — turtus kitataučiams, kaip daug daugiau suteiks jų visuma! 13  Dabar kalbu jums, kitataučiams. Jei jau esu kitataučių apaštalas, teikiu šlovę savo tarnystei, 14  kad kaip nors paskatinčiau savo tautiečius pavyduliauti ir kai kuriuos iš jų išgelbėčiau. 15  Juk jeigu jų atmetimas reiškia sutaikymą pasauliui, ką reikš jų priėmimas, jei ne gyvenimą mirusiems? 16  Jeigu pirmkepė tešla — pirmavaisiai — šventa, tai šventas ir visas maišymas. Ir jeigu šaknis šventa, tai ir šakos. 17  Jeigu jau kai kurios šakos buvo nulaužtos, ir tu, būdamas laukinis alyvmedis, buvai tarp jų įskiepytas ir tapai alyvmedžio šaknies syvų dalininku, 18  tai nesipuikuok prieš tas šakas. Jeigu puikuojiesi, prisimink, kad ne tu išlaikai šaknį, o šaknis tave. 19  Tu sakysi: „Šakos buvo nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas.“ 20  Puiku, — dėl savo netikėjimo jos buvo nulaužtos, o tu laikaisi dėl tikėjimo. Nesikelk į aukštybes, verčiau bijok! 21  Juk jeigu Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, nepagailės ir tavęs. 22  Tad pasvarstyk apie Dievo maloningumą ir griežtumą. Nupuolusiems griežtumas, o tau Dievo maloningumas, jei nuo to maloningumo neatsitolinsi, — antraip ir pats būsi iškirstas. 23  Net ir anie, jeigu išsivaduos iš netikėjimo, bus įskiepyti, nes Dievas turi galią juos ir vėl įskiepyti. 24  Mat jei tu buvai iškirstas iš alyvmedžio, kuris iš prigimties laukinis, ir buvai ne pagal prigimtį įskiepytas sodo alyvmedyje, tai juo labiau tos prigimtinės šakos bus vėl įskiepytos savajame alyvmedyje! 25  Nenoriu, broliai, palikti jūsų nežinioje dėl šito slėpinio, kad nelaikytumėte savęs išmintingais: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis kitataučių visuma, 26  ir šitaip bus išgelbėtas visas Izraelis. Taip ir parašyta: „Iš Siono ateis išvaduotojas ir nutolins bedievystes nuo Jokūbo. 27  Ir tokia bus mano sandora su jais, kai pašalinsiu jų nuodėmes.“ 28  Tiesa, žiūrint gerosios naujienos, jie yra priešai — jūsų labui, tačiau, žiūrint dieviškojo išrinkimo, jie numylėtiniai dėl protėvių. 29  Juk dėl savo dovanų ir dėl pašaukimo Dievas nesigailės. 30  Kaip jūs kadaise Dievo neklausėte, o dabar dėl jų neklusnumo patyrėte gailestingumą, 31  taip ir jie dabar nepaklūsta — dėl to jūs patiriate gailestingumą, — kad ir jų pačių dabar būtų pasigailėta. 32  Mat Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų. 33  Dievo turtai, išmintis, žinojimas — kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! 34  „Kas gi yra pažinęs Jehovos mąstyseną, kas yra tapęs jo patarėju?“ 35  Arba: „Kas yra jam ką davęs pirmas, kad nusipelnytų atlygio?“ 36  Juk visa yra iš jo, per jį ir jam. Jam šlovė per amžius! Amen.

Išnašos