Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apreiškimo 11:1–19

11  Man buvo duota nendrė, nelyginant lazda, ir buvo pasakyta: „Kelkis ir išmatuok Dievo šventyklos šventovę, aukurą ir tuos, kurie joje garbina.  O kiemą aplink šventovę palik ir nematuok jo, nes jis atiduotas tautoms; jos tryps šventąjį miestą keturiasdešimt du mėnesius.  Aš pasiųsiu savo du liudytojus, kad apsivilkę ašutinėmis pranašautų tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.  Jie yra du alyvmedžiai ir du žibintuvai, stovintys žemės Viešpaties akivaizdoje.  Jeigu kas nori jiems pakenkti, jiems iš burnos pliūpteli ugnis ir tuos priešus praryja; ir jeigu tuodviem norėtų kas pakenkti, bus šitaip nužudytas.  Juodu turi galią užrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų, taip pat jie turi galią paversti vandenis krauju ir ištikti žemę visokiomis negandomis, kai tik panori.  Kai jie baigs liudyti, žvėris — tas, kuris lipa iš bedugnės, — kariaus su jais, nugalės juos ir nužudys.  Jų lavonai gulės pagrindinėje gatvėje didžiojo miesto, dvasine prasme vadinamo Sodoma ir Egiptu, kur ir jų Viešpats buvo prikaltas prie stulpo.  O žmonės iš genčių, giminių, kalbų ir tautų žiūrės į jų lavonus tris su puse dienos ir neleis jų paguldyti kape. 10  Žemės gyventojai džiūgaus dėl jų, linksminsis ir siųs vieni kitiems dovanas, nes tuodu pranašai kankino žemės gyventojus. 11  Bet po trijų su puse dienos į juos įėjo gyvybės dvasia nuo Dievo. Jie atsistojo ant kojų ir didelė baimė apėmė tuos, kurie juos matė. 12  Jie išgirdo iš dangaus garsų balsą jiems sakantį: „Užženkite čionai!“ Juodu pakilo debesyje į dangų, ir jų priešai juos matė. 13  Tą valandą kilo didelis žemės drebėjimas ir dešimtadalis miesto sugriuvo. Per žemės drebėjimą žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o visi kiti išsigando ir atidavė šlovę dangaus Dievui. 14  Antroji nelaimė praėjo. Štai sparčiai artinasi trečioji nelaimė. 15  Sutrimitavo septintasis angelas. Ir danguje pasigirdo garsūs balsai, sakantys: „Pasaulio karalystė nuo šiol priklauso mūsų Viešpačiui ir jo Kristui, ir jis karaliaus per amžių amžius.“ 16  O dvidešimt keturi vyresnieji, sėdintys savo sostuose Dievo akivaizdoje, parpuolė veidu į žemę ir pagarbino Dievą 17  sakydami: „Dėkojame tau, Jehova Dieve, Visagali, kuris esi ir kuris buvai, kad pasiėmei savo didžią galybę ir pradėjai karaliauti. 18  Tautos įniršo, bet atėjo ir tavo rūstybė, metas teisti mirusius, atsilyginti savo vergams pranašams, šventiesiems ir bijantiems tavojo vardo — mažiems ir dideliems — ir sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę.“ 19  Dievo šventyklos šventovė danguje atsivėrė ir šventovėje buvo matyti jo sandoros skrynia. Ėmė žaibuoti, pasigirdo balsai, griaustiniai, kilo žemės drebėjimas ir smarki kruša.

Išnašos