Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apreiškimo 1:1–20

1  Jėzaus Kristaus apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad parodytų savo vergams, kas turi įvykti netrukus. Jis pasiuntė savo angelą ir per jį parodė tai ženklais jo* vergui Jonui,  ir šis paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą — visa, ką regėjo.  Laimingas, kuris balsu skaito šios pranašystės žodžius ir kurie klausosi ir laikosi to, kas joje parašyta, nes skirtas laikas arti.  Jonas septynioms bendruomenėms Azijoje*: Malonė jums ir ramybė nuo „To, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina“, nuo septynių dvasių, esančių priešais jo sostą,  ir nuo Jėzaus Kristaus — „Ištikimojo Liudytojo“, „mirusiųjų Pirmagimio“ ir „žemės karalių Valdovo“. Tam, kuris mus myli ir išvadavo mus iš mūsų nuodėmių savuoju krauju  ir padarė iš mūsų karalystę, kunigus savo Dievui ir Tėvui, — jam šlovė ir galybė amžinai. Amen.  Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, taip pat tie, kurie jį perdūrė; ir visos žemės giminės dėl jo mušis į krūtinę iš sielvarto. Taip, amen.  „Aš esu Alfa ir Omega*, — sako Jehova* Dievas, — Tas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.“  Aš, Jonas, jūsų brolis ir kartu su jumis suspaudimo, karalystės bei ištvermės dalininkas Jėzuje, atsidūriau saloje, vardu Patmas, už tai, kad kalbėjau apie Dievą ir liudijau apie Jėzų. 10  Dvasios įkvėpimu buvau perkeltas į Viešpaties dieną ir išgirdau už nugaros galingą lyg trimito balsą, 11  sakantį: „Ką matai, surašyk ritinyje ir nusiųsk septynioms bendruomenėms: į Efezą, Smirną, Pergamą, Tiatyrus, Sardus, Filadelfus ir Laodikėją.“ 12  Aš atsigręžiau pažiūrėti, kieno balsas man kalbėjo, ir atsigręžęs pamačiau septynis aukso žibintuvus, 13  o tarp žibintuvų — panašų į žmogaus sūnų, apsivilkusį drabužiu, siekiančiu pėdas, ir apsijuosusį krūtinę aukso juosta. 14  Jo galva ir plaukai buvo balti — kaip balta vilna, kaip sniegas, o akys — tarsi ugnies liepsna. 15  Jo kojos buvo tarsi gryniausias varis, žėrintis krosnyje, o jo balsas — kaip gausių vandenų šniokštimas. 16  Dešinėje rankoje jis laikė septynias žvaigždes, jam iš burnos ėjo ilgas, aštrus dviašmenis kalavijas, o jo veidas buvo lyg saulė, spindinti visu savo skaistumu. 17  Jį pamatęs, kritau tarsi negyvas prie jo kojų. O jis, uždėjęs dešinę ranką ant manęs, pasakė: „Nebijok. Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, 18  ir gyvasis. Buvau miręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties bei hado* raktus. 19  Todėl surašyk, ką regėjai, kas vyksta ir kas vyks paskui. 20  O septynių žvaigždžių, kurias regėjai mano dešinėje rankoje, ir septynių aukso žibintuvų slėpinys yra toks: septynios žvaigždės — tai septynių bendruomenių angelai, o septyni žibintuvai — septynios bendruomenės.

Išnašos

Arba „savo“.
Žr. Apd 2:9 išnašą.
Alfa ir omega — pirmoji ir paskutinė graikų abėcėlės raidės.
Žr. 1 priedą.
Žr. 8 priedą.