Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apreiškimas 6:1–17

6  Aš pamačiau, kaip Avinėlis atplėšė vieną iš septynių antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tarsi griaustinio balsu sakant: „Atjok!“  Ir štai išvydau baltą žirgą ir ant jo — raitelį, turintį lanką. Jam buvo duotas vainikas ir jis pergalingai išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę.  Kai jis atplėšė antrąjį antspaudą, išgirdau antrąją būtybę sakant: „Atjok!“  Ir pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis. Ant jo sėdinčiam raiteliui buvo leista atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų. Jam buvo duotas didelis kalavijas.  Kai jis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: „Atjok!“ Ir štai išvydau juodą žirgą. Ant jo sėdintis raitelis laikė rankoje svarstykles.  Ir išgirdau tarsi keturių būtybių viduryje balsą, sakantį: „Stuopa kviečių už denarą, trys stuopos miežių už denarą, ir nedaryk nuostolio aliejui ir vynui.“*  Kai jis atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą: „Atjok!“  Ir štai išvydau palšą žirgą. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Mirtis, ir jam iš paskos sekė hadas*. Šiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės žudyti ilguoju kalaviju, badu, maru ir žemės žvėrimis.  Kai jis atplėšė penktąjį antspaudą, aukuro papėdėje pamačiau sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl jų liudijimo darbo. 10  Jie garsiu balsu šaukė: „Kiek ilgai, šventasis ir tikrasis* Visavaldi, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?“ 11  Kiekvienam iš jų buvo duotas baltas rūbas ir liepta dar šiek tiek pailsėti, kol susidarys visas skaičius jų bendravergių ir brolių, kurie, kaip ir jie, bus nužudyti. 12  Ir išvydau, kaip jis atplėšė šeštąjį antspaudą, ir kilo didžiulis žemės drebėjimas. Saulė tapo juoda kaip ašutinė, visas mėnulis pasidarė it kraujas, 13  dangaus žvaigždės krito žemėn tarsi neprinokusios figos nuo smarkaus vėjo draskomo figmedžio. 14  Dangus išnyko, susivyniojęs tarsi ritinys, ir kiekvienas kalnas, kiekviena sala buvo išjudinti iš savo vietos. 15  O žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galingieji, visi vergai ir laisvieji išsislapstė urvuose ir tarp kalnų uolų. 16  Jie sakė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, 17  nes atėjo didžioji jų rūstybės diena, — kas gali atsilaikyti?!“

Išnašos

„Stuopa“ (kiek daugiau negu litras) kviečių buvo kareivio dienos davinys. „Denaras“ — darbininko dienos uždarbis.
Žr. 8 priedą.
Arba „tiesakalbis“.