Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Apreiškimas 5:1–14

5  Soste Sėdinčiojo dešinėje rankoje regėjau ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš išorės, užantspauduotą septyniais antspaudais.  Ir išvydau galingą angelą, garsiu balsu skelbiantį: „Kas yra vertas atvynioti ritinį, atplėšti jo antspaudus?“  Tačiau nei danguje, nei žemėje, nei po žeme nebuvo nė vieno, kuris galėtų atvynioti ritinį ir į jį pažvelgti.  Aš graudžiai pravirkau, nes nebuvo rasta nė vieno verto atvynioti ritinį ir į jį pažvelgti.  Bet vienas iš vyresniųjų man tarė: „Neverk. Štai nugalėjo Liūtas iš Judo giminės, Dovydo šaknis. Tad jis ir atvynios ritinį, atplėš septynis jo antspaudus.“  Ir išvydau sosto, keturių būtybių ir vyresniųjų viduryje stovintį avinėlį, tarsi papjautą, turintį septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo dvasios, išsiųstos į visą žemę.  Nuėjęs jis tuojau paėmė ritinį iš soste Sėdinčiojo dešinės rankos.  Kai Avinėlis paėmė ritinį, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji priešais jį parpuolė. Kiekvienas iš jų turėjo lyrą, taip pat auksinius dubenis, pilnus smilkalų — tie smilkalai yra šventųjų maldos, —  ir giedojo naują giesmę: „Esi vertas paimti ritinį ir atplėšti jo antspaudus, nes buvai nužudytas ir savo krauju nupirkai Dievui žmones iš visų giminių, kalbų, genčių bei tautų 10  ir padarei iš jų mūsų Dievui karalystę bei kunigus. Jie — karaliai ir valdys žemę.“ 11  Aš regėjau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplink sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai. 12  Jie sakė garsiu balsu: „Avinėlis, kuris buvo nužudytas, yra vertas priimti galią, turtus, išmintį, stiprybę, pagarbą, šlovę ir palaiminimą.“ 13  Ir visus kūrinius danguje, žemėje, po žeme ir jūroje — visus, kas juose, girdėjau sakant: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūna palaiminimas, pagarba, šlovė ir galybė per amžių amžius.“ 14  Keturios būtybės sakė „amen!“, o vyresnieji parpuolę pagarbino.

Išnašos