Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Apreiškimas 4:1–11

4  Paskui regėjau — štai danguje atviros durys. Ir išgirdau pirmąjį balsą, gaudžiantį tarsi trimitas ir sakantį man: „Užženk čia ir aš parodysiu tau, kas turi įvykti.“  Paskui mane iš karto pagavo dvasia, ir štai danguje buvo sostas, o tas, kuris soste sėdėjo,  atrodė kaip jaspio akmuo ir kaip sardis*; sostą juosė panaši į smaragdą vaivorykštė.  Aplink tą sostą buvo dvidešimt keturi sostai ir juose sėdėjo dvidešimt keturi vyresnieji, apsirengę baltais drabužiais, su aukso vainikais ant galvų.  Iš sosto žaibavo, aidėjo balsai ir griaustiniai, o priešais jį liepsnojo septyni deglai, tai yra septynios Dievo dvasios.  Dar priešais sostą buvo tarsi kokia stiklo jūra, panaši į krištolą. Sosto viduryje ir aplink sostą regėjau: keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio.  Pirmoji būtybė panaši į liūtą, antroji — į veršį, trečiosios veidas — tarsi žmogaus, o ketvirtoji panaši į skrendantį erelį.  Kiekviena iš tų keturių būtybių turi po šešis sparnus, kurie aplinkui ir iš vidinės pusės pilni akių. Jos dieną naktį be atvangos sako: „Šventas, šventas, šventas Jehova Dievas, Visagalis, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina.“  Ir kaskart, kai tos būtybės išreiškia šlovę, pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius, 10  dvidešimt keturi vyresnieji parpuola priešais Sėdintįjį soste, pagarbina Gyvąjį per amžių amžius ir meta savo vainikus priešais sostą sakydami: 11  „Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei, tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta.“

Išnašos

Sardis — raudonos spalvos brangakmenis.