Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 26:1–32

26  Agripa tarė Pauliui: „Tau leidžiama kalbėti apie savo bylą.“ Tada Paulius ištiesęs ranką pradėjo gynimosi kalbą:  „Jaučiuosi laimingas, karaliau Agripa, kad būtent tavo akivaizdoje galėsiu šiandien gintis nuo viso to, kuo mane žydai kaltina, —  juolab, kad esi visų žydų papročių ir ginčijamų klausimų žinovas. Todėl meldžiu kantriai mane išklausyti.  Tai štai. Kaip aš nuo jaunumės gyvenau tarp savo tautiečių ir Jeruzalėje, gerai žinoma visiems žydams,  kurie anksčiau mane pažinojo. Jei norėtų, jie galėtų paliudyti, kad aš, būdamas fariziejus, gyvenau laikydamasis griežčiausios mūsų tikybos pakraipos.  O dabar stoviu čia ir esu teisiamas už tai, kad viliuosi pažadu, kurį Dievas davė mūsų protėviams  ir kurio išsipildymo vildamosi sulaukti mūsų dvylika giminių naktį ir dieną nenuilstamai eina dievatarnystę. Tai dėl šios vilties, karaliau, esu žydų kaltinamas.  Kodėl jums atrodo neįtikima, kad Dievas prikelia mirusiuosius?  Tiesa, aš maniau, kad turiu visaip priešintis Jėzaus Nazariečio vardui. 10  Tą ir dariau Jeruzalėje. Gavęs iš aukštųjų kunigų įgaliojimus, daug šventųjų uždariau į kalėjimus, o kai jie buvo smerkiami myriop, savo balsą* atidaviau prieš juos. 11  Daugel kartų visose sinagogose juos baudžiau, taip versdamas atsižadėti tikėjimo. Buvau smarkiai ant jų įtūžęs — persekiojau net atokiuose miestuose. 12  Kai tuo tikslu keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir pavedimą, 13  vidurdienį kelyje, karaliau, išvydau šviesą iš dangaus, skaistesnę už saulę. Ji apgaubė mane ir mano bendrakeleivius. 14  Visi kritome ant žemės ir aš išgirdau balsą, hebrajų kalba man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną*.’ 15  Aš paklausiau: ‘Kas tu, Viešpatie?’ Ir Viešpats atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. 16  Bet kelkis, stokis ant kojų. Aš pasirodžiau tau, kad paskirčiau tave tarnu ir liudytoju dalykų, kuriuos matei ir kuriuos apie save tau dar parodysiu, 17  kai vaduosiu tave nuo tautiečių ir nuo kitataučių. Siunčiu tave pas juos, 18  kad atvertum jiems akis, atgręžtum iš tamsos į šviesą, nuo Šėtono valdžios — į Dievą, ir kad jie gautų nuodėmių atleidimą ir paveldą tarp pašventintųjų dėl tikėjimo manimi.’ 19  Taigi, karaliau Agripa, negalėjau nepaklusti dangiškajam regėjimui, 20  ir skelbiau pirmiausia Damasko, paskui Jeruzalės gyventojams, visame Judėjos krašte ir kitose tautose, kad reikia atgailauti ir gręžtis į Dievą — daryti darbus, priderančius atgailai. 21  Štai dėl ko žydai, sugriebę mane šventykloje, mėgino užmušti. 22  Tačiau susilaukęs pagalbos, kokią teikia Dievas, aš iki šios dienos tebeliudiju ir mažam, ir dideliam, nekalbėdamas nieko, išskyrus tai, ką sakė įvyksiant Pranašai ir Mozė, 23  tai yra kad Kristus kentės ir, pirmasis prikeltas iš mirusiųjų, skelbs šviesą tiek šiai tautai, tiek kitoms tautoms.“ 24  Kai jis gindamasis taip kalbėjo, Festas garsiu balsu tarė: „Pauliau, tu iš proto kraustaisi! Dideli mokslai veda tave iš proto!“ 25  Paulius atsakė: „Aš nesikraustau iš proto, prakilnusis Festai. Sakau tiesos ir sveiko proto žodžius. 26  Juk ir karalius, kuriam aš atvirai kalbu, tuos dalykus gerai žino. Esu įsitikinęs, kad niekas iš jų neliko jo nepastebėta, nes tai dėjosi ne kokiame užkampyje. 27  Karaliau Agripa, ar tiki Pranašais? Žinau, kad tiki.“ 28  Agripa Pauliui tarė: „Tuojau, žiūrėk, įtikinsi mane krikščioniu tapti.“ 29  Paulius atsakė: „Duok Dieve, kad anksčiau ar vėliau ne tik tu, bet ir visi, kurie manęs šiandien klausosi, taptumėte tokie kaip aš, tik be šitų pančių.“ 30  Tada karalius, valdytojas, Berenikė ir kiti su jais sėdintys pakilo. 31  Išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: „Šis žmogus nedaro nieko baustino mirtimi ar kalėjimo pančiais.“ 32  O Agripa Festui pasakė: „Būtų buvę galima šį žmogų paleisti, jeigu nebūtų šaukęsis Cezario.“

Išnašos

Pažod. „[balsavimo] akmenėlį“. Plg. Apr 2:17.
Smaili lazdelė gyvuliams varyti.