Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 22:1–30

22  „Vyrai, broliai ir tėvai! Paklausykite dabar, ką jums pasakysiu sau apginti.“  Išgirdę jį prabilus į juos hebrajų kalba, jie dar labiau aptilo. Paulius tęsė:  „Aš esu žydas, gimęs Kilikijos Tarse, bet mokslą išėjęs šitame mieste, prie Gamalielio kojų, išauklėtas griežtai pagal protėvių Įstatymą, uolus dėl Dievo, kaip ir visi jūs šiandien esate.  Aš persekiojau šį Kelią — net užtraukdamas mirtį, — pančiojau ir perdavinėjau į kalėjimus tiek vyrus, tiek moteris,   kaip apie mane gali paliudyti ir vyriausiasis kunigas, ir visas vyresniųjų susirinkimas. Netgi gavau iš jų laiškus broliams Damaske ir ėjau ten norėdamas tuos žmones atvesdinti surištus į Jeruzalę, kad būtų nubausti.  Bet, man bekeliaujant ir jau esant netoli Damasko, maždaug vidurdienį netikėtai aplink mane sušvito ryški šviesa iš dangaus.  Kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?’  Atsakiau: ‘Kas tu, Viešpatie?’ Jis man tarė: ‘Aš esu Jėzus Nazarietis, kurį tu persekioji.’  Su manimi esantys matė šviesą, bet balso to, kuris man kalbėjo, jie negirdėjo. 10  Tada aš pasakiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ Viešpats man atsakė: ‘Kelkis, eik į Damaską, ir ten tau bus pasakyta visa, kas tau paskirta padaryti.’ 11  Kadangi dėl tos šviesos spindesio nieko nebemačiau, į Damaską atėjau savo palydovų už rankos vedamas. 12  Vienas vyras — dievobaimingas, kaip ir dera pagal Įstatymą, — toks Ananijas, apie kurį visi ten gyvenantys žydai gerai liudijo, 13  atėjo pas mane ir atsistojęs greta tarė: ‘Broli Sauliau, praregėk!’ Ir aš tą pačią akimirką jį pamačiau. 14  O jis pasakė: ‘Mūsų protėvių Dievas pasirinko tave, kad pažintum jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum balsą iš jo lūpų, 15  nes tu būsi jo liudytojas visiems žmonėms — liudysi, ką matei ir girdėjai. 16  Tad ko dabar delsi? Kelkis, pasikrikštyk ir nuplauk savo nuodėmes šaukdamasis jo vardo.’ 17  Kai sugrįžęs į Jeruzalę šventykloje meldžiausi, patyriau nežemišką būseną 18  ir išvydau jį. Jis man sakė: ‘Pasiskubink, eik kuo greičiau iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane.’ 19  Aš tariau: ‘Viešpatie, jie gerai žino, kad, vykdamas iš sinagogos į sinagogą, aš sodinau į kalėjimą ir plakiau tave tikinčius, 20  o kai buvo liejamas tavo liudytojo Stepono kraujas, tam pritariau ir šalimais stovėdamas saugojau jį žudančių apsiaustus.’ 21  Vis dėlto jis man pasakė: ‘Eik, nes aš siųsiu tave toli, pas kitas tautas.’“ 22  Jie klausėsi Pauliaus iki šitų žodžių, o tada ėmė šaukti: „Nušluoti nuo žemės tokį! Jam nevalia gyventi!“ 23  Jiems rėkaujant, metant šalin savo apsiaustus ir svaidant į orą žemes, 24  tribūnas įsakė nuvesti jį į kareivines ir, norėdamas išsiaiškinti, kodėl jie šitaip ant jo šaukia, liepė tardyti plakant. 25  Bet kai jie Paulių ištiesė, ruošdamiesi plakti, šis kreipėsi į greta stovintį šimtininką: „Ar jums leistina plakti Romos pilietį, ir dar nenuteistą?“ 26  Tai išgirdęs, šimtininkas nuėjo pas tribūną ir pranešė: „Ką ketini daryti? Tas žmogus yra Romos pilietis.“  27  Tribūnas priėjo prie Pauliaus ir paklausė: „Sakyk man, ar tu Romos pilietis?“ Šis atsakė: „Taip.“ 28  Tada tribūnas tarė: „Aš įsigijau šią pilietybę už didelius pinigus.“ Paulius atsakė: „O aš turiu ją nuo gimimo.“ 29  Todėl tie, kurie turėjo jį tardyti, tuoj pat nuo jo pasitraukė. Tribūnas pabūgo supratęs, kad Paulius yra Romos pilietis, ir todėl, kad buvo sukaustęs jį grandinėmis. 30  Kitą dieną, norėdamas sužinoti iš esmės, kodėl žydai Paulių kaltina, tribūnas jį išleido ir įsakė susirinkti aukštiesiems kunigams bei visam sinedrionui. Tada atvedė Paulių žemyn ir pastatė priešais juos.

Išnašos