Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 2:1–47

2  Atėjus Sekminių dienai, visi drauge buvo vienoje vietoje.  Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, lyg pučiančio smarkaus vėjo. Jo prisipildė visas namas, kur jie sėdėjo.  Jie išvydo tarsi ugnies liežuvius ir tie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.  Visi tapo kupini šventosios dvasios ir ėmė kalbėti kitomis kalbomis, kaip dvasia jiems davė prabilti.  Jeruzalėje buvo apsigyvenę žydų iš visų tautų po dangumi, dievobaimingų vyrų.  Tam garsui pasigirdus, susirinko daugybė žmonių. Jie buvo suglumę, nes girdėjo juos kalbant kiekvienas savo kalba.  Apstulbinti ir stebėdamiesi, jie sakė: „Argi štai visi šitie, kurie kalba, nėra galilėjiečiai?  Tai kaipgi mes girdime juos kiekvienas savo gimtąja kalba?  Partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos, Kapadokijos, Ponto, Azijos*, 10  Frygijos, Pamfilijos, Egipto, Libijos sričių ties Kirėne gyventojai, atvykėliai iš Romos, tiek žydai, tiek prozelitai*, 11  kretiečiai ir arabai — girdime juos kalbant apie didingus Dievo darbus mūsų kalbomis!“ 12  Tad visi apstulbę ir sumišę vienas kito klausinėjo: „Ką gi tai galėtų reikšti?“ 13  O kiti šaipydamiesi sakė: „Jie prisigėrę jauno vyno.“ 14  Petras su vienuolika atsistojęs prabilo į juos pakeltu balsu: „Judėjos vyrai ir visi Jeruzalės gyventojai! Tebūna jums tai žinoma, — įsiklausykite į mano žodžius! 15  Šie žmonės nėra, kaip jums atrodo, pasigėrę — juk dar tik trečia* dienos valanda. 16  Anaiptol, vyksta tai, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį: 17  ‘Paskutinėmis dienomis, — sako Dievas, — aš išliesiu savosios dvasios ant visų žmonių: jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus ir jūsų senoliai sapnuos sapnus. 18  O ir ant savo vergų bei vergių tomis dienomis išliesiu savosios dvasios, ir jie pranašaus. 19  Duosiu stebuklų aukštai danguje, taip pat ženklų žemai žemėje: kraujo, ugnies ir dūmų rūksmo. 20  Saulė pavirs tamsa, o mėnulis — krauju prieš ateinant didžiajai ir įstabiajai Jehovos dienai. 21  Ir kiekvienas, kas tik šauktųsi Jehovos vardo, bus išgelbėtas.’ 22  Izraelio vyrai, paklausykite šitų žodžių: Jėzų Nazarietį — vyrą, Dievo jums viešai pristatytą galingais darbais, stebuklais ir ženklais — juos Dievas per jį padarė tarp jūsų, kaip jūs ir patys žinote, — 23  šį vyrą, Dievo apibrėžtąja valia ir numatymu atiduotą, savavaliautojų rankomis nužudėte prikaldami prie stulpo. 24  Bet Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes nebuvo galima, kad ji laikytų jį savo gniaužtuose. 25  Juk Dovydas apie jį kalba: ‘Visuomet turėjau Jehovą sau prieš akis; jis yra mano dešinėje, kad nesudrebėčiau. 26  Todėl pralinksmėjo manoji širdis, džiūgavo liežuvis mano. O ir kūnas mano apsigyvens viltyje, 27  nes tu mano sielos hade* nepaliksi ir neleisi savo ištikimajam matyti supuvimo. 28  Tu davei man pažinti gyvenimo kelius ir savo artumu* pripildysi mane džiaugsmo.’ 29  Vyrai, broliai, leiskite atvirai kalbėti jums apie patriarchą Dovydą. Jis juk mirė, buvo palaidotas ir jo kapas yra pas mus iki šios dienos. 30  Taigi, būdamas pranašas ir žinodamas, kad Dievas jam siekte prisiekė pasodinsiąs vieną iš jo palikuonių* jo soste, 31  Dovydas numatė į priekį ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, — kad jis nebus paliktas hade ir kad jo kūnas nematys supuvimo. 32  Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. 33  Tad išaukštintas iki Dievo dešinės, gavęs iš Tėvo pažadėtą šventąją dvasią, jis ją išliejo, ir jūs tai matote ir girdite. 34  Dovydas juk nepakilo į dangų, — jis pats sako: ‘Jehova tarė mano Viešpačiui: „Sėdėk mano dešinėje, 35  kol padėsiu tavo priešus tarsi suolelį tau po kojomis.“’ 36  Tad tebūna iš tikro žinoma visiems Izraelio namams, kad jį — tą Jėzų, kurį jūs prikalėte prie stulpo, — Dievas padarė ir Viešpačiu, ir Kristumi.“ 37  Tie žodžiai vėrė jiems širdį ir jie klausinėjo Petrą bei kitus apaštalus: „Vyrai, broliai, ką mums daryti?“ 38  Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad jums būtų atleistos nuodėmės, ir gausite šventosios dvasios dovaną. 39  Juk tas pažadas skirtas jums ir jūsų vaikams bei visiems toli esantiems, kuriuos tik pasikvies Jehova, mūsų Dievas.“ 40  Dar daugeliu kitų žodžių jis gerai paliudijo ir ragino juos sakydamas: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios kartos!“ 41  Taigi tie, kurie noriai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, — taip tą dieną prisidėjo apie trys tūkstančiai sielų*. 42  Ir jie atsidėję laikėsi apaštalų mokymo, dalijosi visa kuo, vaišinosi, meldėsi. 43  Visas sielas ėmė baimė ir per apaštalus buvo daroma daug stebuklų bei ženklų. 44  Visi įtikėjusieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra. 45  Jie pardavinėjo savo nuosavybę bei turtą ir dalijo visiems, kiek kam reikėjo. 46  Diena iš dienos jie sutartinai rinkosi šventykloje, ir lauždami duoną tai vienuose, tai kituose namuose drauge vaišinosi su džiugesiu ir atvira širdimi, 47  liaupsino Dievą, ir visi žmonės buvo jiems palankūs. O Jehova kasdien gausino jų gretas tais, kurie buvo gelbėjami.

Išnašos

„Azija“ anuomet buvo vadinama viena iš Romos imperijos provincijų.
Žr. Mt 23:15 išnašą.
T. y. skaičiuojant nuo saulėtekio. Mūsų laiku — maždaug 9 valanda ryto.
Žr. 8 priedą.
Pažod. „veidu“.
Pažod. „iš jo strėnų vaisių“.
Žr. 7 priedą.