Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 18:1–28

18  Paskui jis išvyko iš Atėnų ir atkeliavo į Korintą.  Ten sutiko iš Ponto kilusį žydą, vardu Akvilas, su savo žmona Priscile neseniai atvykusį iš Italijos, mat Klaudijus buvo įsakęs visiems žydams išsikelti iš Romos. Taigi Paulius nuėjo pas juos.  Kadangi išmanė tą patį amatą — tas amatas buvo palapinių dirbimas, — jis apsistojo jų namuose ir su jais darbavosi.  O kiekvieną šabą jis kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdavo tiek žydus, tiek graikus.  Kai iš Makedonijos atvyko Silas ir Timotiejus, Paulius atsidėjo skelbti žodį — liudijo įrodinėdamas žydams, kad Jėzus yra Kristus.  Bet kadangi tie vis prieštaraudavo ir užgauliai kalbėdavo, jis papurtė savo drabužius ir jiems pasakė: „Tekrinta jūsų kraujas ant jūsų pačių galvų — aš švarus. Nuo šiol eisiu pas kitataučius.“  Ir Paulius iš ten persikėlė — perėjo į namus pas vieną Dievo garbintoją, vardu Ticijus Justas; tie namai buvo greta sinagogos.  O sinagogos vadovas Krispas su visais savo namiškiais įtikėjo Viešpatį. Ir daug korintiečių klausydavosi, įtikėdavo ir buvo krikštijami.  Naktį Viešpats Pauliui regėjime pasakė: „Nebijok, kalbėk ir netylėk, 10  nes aš esu su tavimi. Niekas į tave nesikėsins, kad padarytų tau bloga; mat daug žmonių šitame mieste yra manieji.“ 11  Tad jis pasiliko ten metus ir šešis mėnesius ir mokė juos Dievo žodžio. 12  Galionui esant Achajos prokonsulu, žydai visi drauge surengė išpuolį prieš Paulių ir nuvedė jį prie teismo pakylos. 13  Jie tvirtino: „Šitas įtikinėja žmones garbinti Dievą įstatymui prieštaraujančiu būdu.“ 14  Pauliui jau ketinant prabilti, Galionas žydams pasakė: „Jei čia iš tikrųjų būtų koks nusižengimas ar piktavališka suktybė, turėčiau pagrindą, o žydai, kantriai jus išklausyti. 15  Bet jei čia nesutarimai dėl žodžių, vardų ir jūsų įstatymo, tai patys ir žiūrėkite. Būti tokių dalykų teisėju aš nenoriu.“ 16  Ir jis pavarė juos nuo teismo pakylos. 17  Tada tie visi čiupo sinagogos vadovą Sosteną ir priešais teismo pakylą ėmė jį mušti. Galionas į tai dėmesio nekreipė. 18  Dar pabuvęs ilgesnį laiką, Paulius atsisveikino su broliais ir kartu su Priscile ir Akvilu išplaukė į Siriją. Kenchrėjoje jis nusikirpo galvos plaukus, nes buvo davęs įžadą. 19  Kai atvyko į Efezą, Paulius anuodu ten paliko. Pats nuėjęs į sinagogą diskutavo su žydais. 20  Jie prašė Paulių, kad pasiliktų ilgesnį laiką, bet jis nesutiko 21  ir atsisveikindamas pasakė: „Jeigu Jehova panorės, aš pas jus dar sugrįšiu.“ Jis išplaukė iš Efezo 22  ir atvyko į Cezarėją. Tada patraukė aukštyn ir, pasveikinęs bendruomenę, nusileido į Antiochiją. 23  Ten kurį laiką prabuvęs, jis iškeliavo lankydamas paeiliui visas vietas Galatijos krašte bei Frygijoje ir stiprindamas visus mokinius. 24  Į Efezą atvyko vienas žydas, vardu Apolas, kilęs iš Aleksandrijos. Jis buvo iškalbingas vyras, gerai išmanė Raštus 25  ir buvo pamokytas Jehovos kelio. Liepsnodamas dvasia, jis teisingai kalbėjo ir mokė apie Jėzų, nors žinojo tiktai Jono krikštą. 26  Apolas pradėjo drąsiai kalbėti sinagogoje. Jo pasiklausę, Priscilė ir Akvilas pasikvietė jį pas save ir aiškiau išdėstė jam Dievo kelią. 27  Kadangi Apolas norėjo vykti į Achają, broliai parašė mokiniams, ragindami mielai jį priimti. Ten nukeliavęs, jis labai padėjo per Dievo malonę įtikėjusiems, 28  mat su užsidegimu viešai nuginčydavo žydus, iš Raštų parodydamas, kad Jėzus yra Kristus.

Išnašos