Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 15:1–41

15  Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė brolius mokyti: „Jei pagal Mozės paprotį nebūsite apipjaustyti, negalėsite būti išgelbėti.“  Kilus nemenkam nesutarimui ir ginčui tarp jų ir Pauliaus su Barnabu, buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš jų dėl šio klausimo nueis į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.  Bendruomenės palydėti, jie keliavo per Finikiją ir Samariją smulkiai pasakodami apie kitataučių atsivertimą, ir tuo suteikė didelį džiaugsmą visiems broliams.  Atvykę į Jeruzalę, jie buvo bendruomenės, apaštalų bei vyresniųjų maloniai priimti ir apsakė visa, ką Dievas per juos buvo padaręs.  Tačiau kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų atšakos atsistojo ir pareiškė: „Būtina juos apipjaustyti ir liepti, kad laikytųsi Mozės įstatymo.“  Apaštalai ir vyresnieji susirinko to klausimo apsvarstyti.  Po ilgų diskusijų* pakilo Petras ir į juos kreipėsi: „Vyrai, broliai, jūs gerai žinote, jog Dievas jau nuo pirmų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad kitataučiai iš mano lūpų išgirstų gerosios naujienos žodį ir įtikėtų.  Dievas, kuris pažįsta širdis, ir pats paliudijo, suteikdamas jiems šventąją dvasią kaip ir mums.  Tarp mūsų ir jų jis nepadarė jokio skirtumo ir išgrynino jų širdis tikėjimu. 10  Tad kodėl dabar mėginate Dievą, dėdami mokiniams ant sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys nepajėgėme panešti? 11  Mes juk tikime, kad Viešpaties Jėzaus malone būsime išgelbėti taip pat kaip ir jie.“ 12  Tuomet visi susirinkusieji nutilo ir ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo apie daugelį ženklų bei stebuklų, kuriuos Dievas per juos padarė tarp kitataučių. 13  Jiems baigus kalbėti, prabilo Jokūbas: „Vyrai, broliai, paklausykite manęs. 14  Simeonas* papasakojo, kaip Dievas pirmą sykį pažvelgė į kitataučius, kad suburtų iš jų tautą savo vardui. 15  Su tuo derinasi ir Pranašų žodžiai. Parašyta: 16  ‘„Paskui aš sugrįšiu ir atstatysiu sugriuvusius Dovydo namus*; aš atstatysiu jų griuvėsius, juos prikelsiu, 17  kad likutis šitų žmonių uoliai ieškotų Jehovos drauge su tais iš visų tautų, kurie vadinami mano vardu“, — sako Jehova, darantis tuos dalykus, 18  žinomus nuo seno.’ 19  Todėl mano sprendimas būtų neapsunkinti kitataučių, kurie gręžiasi į Dievą, 20  tik parašyti jiems, kad susilaikytų nuo dalykų, suterštų stabmeldyste, nuo ištvirkavimo, nuo pasmaugtų gyvūnų mėsos ir nuo kraujo. 21  Juk Mozė jau nuo senų laikų kiekviename mieste turi savo skelbėjų ir yra skaitomas sinagogose kiekvieną šabą.“ 22  Tada apaštalai ir vyresnieji drauge su visa bendruomene nutarė į Antiochiją kartu su Pauliumi ir Barnabu pasiųsti iš savo tarpo išrinktus vyrus: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą — vyrus, vadovaujančius tarp brolių.  23  Ir jie savo ranka parašė: „Apaštalai ir vyresnieji, jūsų broliai, kitataučiams broliams Antiochijoje, Sirijoje ir Kilikijoje: būkite sveiki! 24  Kadangi mes išgirdome, jog kai kurie iš mūsų savo kalbomis sudrumstė jums ramybę, keldami jūsų sielose sumaištį, nors mes nedavėme jiems jokių nurodymų, 25  vieningai nutarėme išrinkę vyrus pasiųsti pas jus drauge su mūsų mylimais Barnabu ir Pauliumi — 26  žmonėmis, guldžiusiais savo sielas dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo. 27  Taigi siunčiame Judą ir Silą, kad jie tuos pačius dalykus perduotų ir žodžiu. 28  Mat šventajai dvasiai ir mums pasirodė tinkama neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: 29  susilaikyti nuo to, kas paaukota stabams, nuo kraujo, nuo pasmaugtų gyvūnų mėsos ir nuo ištvirkavimo. Jums gerai klosis, jeigu saugositės šitų dalykų. Likite sveiki!“ 30  Išleisti jie parkeliavo į Antiochiją, sukvietė mokinių daugybę ir įteikė laišką. 31  Šie jį perskaitė ir džiaugėsi tokiu padrąsinimu. 32  Tiek Judas, tiek Silas, irgi būdami pranašai, daugeliu žodžių drąsino brolius ir juos stiprino. 33  Kurį laiką ten pabuvusius, broliai išleido juos ramybėje pas tuos, kurie juos atsiuntė. 34  —— * 35  O Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje ir su daugeliu kitų mokė ir skelbė Jehovos žodžio gerąją naujieną. 36  Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, būtina aplankyti brolius visuose miestuose, kuriuose skelbėme Jehovos žodį, ir pažiūrėti, kaip jiems sekasi.“ 37  Barnabas norėjo pasiimti ir Joną, vadinamą Morkumi. 38  Bet Paulius nebuvo linkęs jo imti, mat Pamfilijoje jis nuo jų pasitraukė, užuot ėjęs kartu darbuotis. 39  Kilo aštrus barnis ir juodu vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas pasiėmė Morkų ir išplaukė į Kiprą. 40  Paulius pasirinko Silą ir iškeliavo, brolių patikėtas Jehovos malonei. 41  Jis ėjo per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bendruomenes.

Išnašos

Arba „ginčų“.
Kita Simono (Petro) vardo forma.
Pažod. „palapinę“.
Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.