Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 13:1–52

13  Antiochijos bendruomenėje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, vadinamas Juoduoju, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, kuris mokėsi kartu su tetrarchu Erodu*, ir Saulius.  Jiems beeinant viešą tarnybą Jehovai ir bepasninkaujant, šventoji dvasia tarė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam juos pašaukiau.“  Tada, papasninkavę ir pasimeldę, jie uždėjo ant jų rankas ir išleido.  Taigi, šventosios dvasios išsiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją ir iš ten išplaukė į Kiprą.  Atvykę į Salaminą, pradėjo skelbti Dievo žodį žydų sinagogose. Jie buvo pasiėmę ir Joną, — kaip padėjėją.  Perėję visą salą iki pat Pafo, jie sutiko vieną žydą, vardu Barjėzus, — magą ir netikrą pranašą.  Jis buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, protingu vyru. Šis pasikvietė Barnabą ir Saulių, mat labai norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.  Bet tasai Elimas, magas (toks yra jo vardo vertimas), ėmė jiems priešintis, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.  Tada Saulius, dar vadinamas Pauliumi, tapęs kupinas šventosios dvasios, įdėmiai į jį pažvelgė 10  ir tarė: „Ak tu, visokių apgavysčių ir visokių niekšybių pilnas Velnio sūnau, prieše visko, kas teisu! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Jehovos kelių? 11  Dabar štai Jehovos ranka ant tavęs: tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės!“ Bemat jį užgulė tirštas rūkas ir tamsa, ir jis ėmė aplink vaikščiodamas ieškoti, kas vestų jį už rankos. 12  Pamatęs, kas įvyko, prokonsulas įtikėjo, — jis buvo apstulbintas Jehovos mokslo. 13  Išplaukę iš Pafo, Paulius ir esantys su juo atvyko į Pergę Pamfilijoje. Jonas nuo jų pasitraukė ir sugrįžo į Jeruzalę, 14  o jie iš Pergės leidosi toliau ir atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną nuėjo į sinagogą ir ten atsisėdo. 15  Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai perdavė jiems žinutę: „Vyrai, broliai, jei turite žmonėms kokį padrąsinimo žodį, sakykite.“ 16  Paulius atsistojo ir ranka davęs ženklą prabilo: „Vyrai! Izraelitai ir dievobaimingi žmonės, paklausykite! 17  Šios tautos, Izraelio, Dievas išsirinko mūsų protėvius, juos išaukštino, kai jie gyveno kaip ateiviai Egipto žemėje, ir išvedė iš ten pakelta ranka. 18  Apie keturiasdešimt metų jis pakentė jų elgesį dykumoje. 19  Sunaikinęs Kanaano žemėje septynias tautas, padalijo jiems burtu jų žemę, — 20  visa tai įvyko maždaug per keturis šimtus penkiasdešimt metų. Paskui jis davė jiems teisėjus iki pranašo Samuelio. 21  Anuomet jie pareikalavo karaliaus, ir Dievas jiems davė Kišo sūnų Saulių, vyrą iš Benjamino giminės, keturiasdešimčiai metų. 22  Tą pašalinęs, Dievas jiems iškėlė karaliumi Dovydą, apie kurį paliudijo sakydamas: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį. Jis vykdys visa, ko noriu.’ 23  Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas atvedė Izraeliui gelbėtoją, Jėzų. 24  Prieš šiam ateinant, Jonas visai Izraelio tautai buvo paskelbęs krikštą kaip atgailos ženklą. 25  Į savo tarnystės pabaigą Jonas sakydavo: ‘Kas, jūsų manymu, aš esu? Aš nesu tas. Tas ateina po manęs — jam nesu vertas sandalų nuo kojų nurišti.’ 26  Vyrai, broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingi žmonės! Žinia apie šitą išgelbėjimą buvo atsiųsta mums. 27  Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnybė jo neatpažino ir jį nuteisė, taip išpildydami, ką buvo kalbėję Pranašai — kas skaitoma kiekvieną šabą. 28  Nors nerado nieko, už ką galima bausti mirtimi, jie iš Piloto pareikalavo, kad jis būtų nužudytas. 29  Įvykdę visa, kas apie jį parašyta, jie nuėmė jį nuo stulpo* ir paguldė kape. 30  Bet Dievas prikėlė jį iš mirusiųjų, 31  ir jis daugelį dienų pasirodydavo tiems, kurie buvo su juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę ir kurie dabar yra jo liudytojai žmonėms. 32  Taigi mes skelbiame jums gerąją naujieną apie protėviams duotąjį pažadą. 33  Mums, jų vaikams, Dievas jį iki galo ištesėjo prikeldamas Jėzų; kaip ir antrojoje psalmėje parašyta: ‘Tu esi mano sūnus, šiandien aš tapau tavo Tėvu.’ 34  O tai, kad jį, nebegrįšiantį į gendamybę, prikėlė iš mirusiųjų, Dievas buvo šitaip nusakęs: ‘Aš jums suteiksiu Dovydui pažadėtas ištikimosios meilės malones, jos patikimos.’ 35  Todėl ir kitoje psalmėje jis sako: ‘Tu neleisi savo ištikimajam matyti supuvimo.’ 36  Dovydas, įvykdęs savo kartoje Dievo valią, juk užmigo, buvo palaidotas su savo protėviais ir supuvo. 37  O tasai, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo. 38  Tad tebūna jums, broliai, žinoma, kad jums skelbiamas nuodėmių atleidimas per jį 39  ir kad kiekvienas, kuris tiki, per jį išteisinamas nuo viso to, nuo ko negalėjote būti išteisinti per Mozės įstatymą. 40  Todėl saugokitės, kad jums nenutiktų, kas pasakyta Pranašuose: 41  ‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite, nes darau jūsų dienomis darbą — darbą, kuriuo nė iš tolo nepatikėsite, net jeigu jį kas nors jums smulkiai nupasakotų.’“ 42  Jiems išeinant, žmonės labai prašė, kad jie ir kitą šabą jiems kalbėtų apie tuos dalykus. 43  Sinagogos susirinkimą paleidus, daug žydų ir Dievą garbinančių prozelitų nusekė paskui Paulių ir Barnabą, o šie savo kalbomis juos įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje. 44  Kitą šabą pasiklausyti Jehovos žodžio susirinko kone visas miestas. 45  Išvydę tokias minias, žydai buvo apimti pavydo ir ėmė piktžodžiaudami prieštarauti tam, ką Paulius kalbėjo. 46  Todėl Paulius ir Barnabas drąsiai pareiškė: „Dievo žodį reikėjo pranešti pirmiausia jums. Kadangi jūs jį atmetate ir nelaikote savęs vertais amžinojo gyvenimo, štai mes kreipiamės į kitataučius. 47  Juk Jehova mums taip ir įsakė: ‘Paskyriau tave būti šviesa tautoms ir išgelbėjimu iki žemės pakraščių.’“ 48  Kitataučiai tai girdėdami džiaugėsi ir šlovino Jehovos žodį; ir įtikėjo visi, kurių nuostata tinkama amžinam gyvenimui. 49  Ir Jehovos žodis ėmė plisti po visą tą kraštą. 50  Bet žydai sukurstė Dievą garbinančias gerbiamas moteris ir miesto įtakinguosius. Šie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. 51  Tie nusipurtė prieš juos dulkes nuo kojų ir atkeliavo į Ikonijų. 52  O mokiniai buvo kupini džiaugsmo ir šventosios dvasios.

Išnašos

Žr. Lk 3:1 išnašą.
Pažod. „nuo medžio“.