Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 12:1–25

12  Maždaug tuo metu karalius Erodas* užsimojo padaryti pikta kai kuriems iš bendruomenės.  Jis nužudė kalaviju Jokūbą, Jono brolį.  Pamatęs, kad žydams tai patinka, Erodas įsakė suimti ir Petrą. (Tai buvo Neraugintos duonos dienos.)  Sučiupęs uždarė jį kalėjime ir liepė keturiems kareivių ketvertams pakaitomis jį saugoti; po Paschos ketino išvesti žmonėms.  Taigi Petrą laikė kalėjime, o bendruomenė dėl jo karštai meldėsi Dievui.  Paskutinę naktį prieš Erodui Petrą išvedant, šis surakintas dviem grandinėmis miegojo tarp dviejų kareivių, o sargybiniai prie durų saugojo kalėjimą.  Staiga ten atsirado Jehovos angelas ir kamerą nutvieskė šviesa. Sudavęs Petrui į šoną, jis pažadino jį ir pasakė: „Greičiau kelkis!“ Ir šiam nuo rankų nukrito grandinės.  Angelas jam tarė: „Susijuosk ir užsirišk sandalus.“ Petras taip ir padarė. Angelas vėl tarė: „Užsimesk apsiaustą ir sek paskui mane.“  Petras išėjo ir sekė iš paskos, bet nesuprato, kad tai, ką daro angelas, yra tikra. Jis manė matąs regėjimą. 10  Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie priėjo geležinius vartus į miestą, ir tie jiems patys atsivėrė. Išėję jie patraukė viena gatve, ir staiga angelas nuo jo pasišalino. 11  Petras atsitokėjęs tarė: „Dabar tikrai žinau, kad Jehova atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko žydų liaudis tikėjosi.“ 12  Kai susivokė, jis nuėjo į Marijos — Jono, praminto Morkumi, motinos — namus. Ten nemažai žmonių susirinkę meldėsi. 13  Jam pasibeldus į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo paklausti, kas ten.  14  Atpažinusi Petro balsą, ji iš to džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus ir nubėgusi vidun pranešė, kad prie vartų stovi Petras. 15  Jie sakė jai: „Tu pakvaišai!“ Bet ši toliau tai tvirtino. Tada jie kalbėjo: „Tai jo angelas.“ 16  Tuo tarpu Petras vis beldėsi. Atidarę ir jį pamatę, jie apstulbo. 17  Ranka davęs ženklą laikytis tylos, Petras jiems smulkiai papasakojo, kaip Jehova išvedė jį iš kalėjimo. Paskui tarė: „Praneškite tai Jokūbui ir broliams.“ Tada išėjo ir iškeliavo į kitą vietą. 18  Dienai išaušus, tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas atsitiko su Petru. 19  Visur jo išieškojęs ir neradęs, Erodas iškvotė sargybinius ir įsakė išvesti juos nubausti. Pats iš Judėjos išvyko į Cezarėją ir ten pasiliko kuriam laikui. 20  Erodas niršo ant tyriečių ir sidoniečių. Todėl tie sutarę prisistatė pas jį ir įtikinę Blastą, kuris rūpinosi karaliaus rūmais*, ėmė tartis dėl taikos, mat iš karaliaus valdų jų kraštas gaudavo maistą. 21  Paskirtą dieną Erodas, apsivilkęs karališkuoju apdaru, atsisėdo teismo pakyloje ir sakė jiems prakalbą. 22  Susirinkusieji ėmė šaukti: „Tai dievo, o ne žmogaus balsas!“ 23  Bemat Jehovos angelas jį ištiko, nes jis neatidavė šlovės Dievui; ir jis mirė kirminų suėstas. 24  O Jehovos žodis augo ir plito. 25  Barnabas ir Saulius, sutvarkę paramos reikalus Jeruzalėje, pasiėmė su savimi Joną, pramintąjį Morkumi, ir grįžo atgal.

Išnašos

T. y. Erodas Agripa I.
Pažod. „miegamuoju“.