Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

Apaštalų darbų 11:1–30

11  Apaštalai ir broliai, esantys Judėjoje, išgirdo, kad ir kitataučiai priėmė Dievo žodį.  Taigi, Petrui atėjus į Jeruzalę, apipjaustymo šalininkai ėmė jam priekaištauti,  kam jis nuėjo į namus pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgė.  Petras pradėjo jiems nuosekliai aiškinti:  „Kai buvau Jopės mieste ir meldžiausi, patyriau nežemišką būseną ir mačiau regėjimą: iš dangaus prie manęs nusileido kažkoks padėklas, tarsi didelė lino drobulė, leidžiama žemyn už keturių kampų.  Įbedęs akis žiūrėjau į jį ir pamačiau žemės keturkojų, žvėrių, roplių ir dangaus paukščių.  Ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Kelkis, Petrai, pjauk juos ir valgyk!’  Bet aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie, juk mano burnoje niekad nėra buvę nieko suteršto ar nešvaraus.’  Balsas iš dangaus atsiliepė antrą kartą: ‘To, ką Dievas apvalė, ir tu nebevadink suterštu.’ 10  Taip atsitiko ir trečią kartą, paskui viskas buvo pakelta atgal į dangų. 11  Ir štai tą pačią akimirką prie namų, kuriuose buvome, sustojo trys vyrai, siųsti pas mane iš Cezarėjos. 12  Dvasia man pasakė, kad nė nedvejodamas keliaučiau su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes atėjome pas tą vyrą į namus. 13  Jis mums papasakojo, kad savo namuose matė stovint angelą ir kad tas pasakė: ‘Siųsk vyrus į Jopę pakviesti Simono, praminto Petru. 14  Jis paaiškins, kaip tu ir visi tavo namiškiai galite būti išgelbėti.’ 15  Man pradėjus kalbėti, ant jų nusileido šventoji dvasia, — kaip ir pradžioje ant mūsų. 16  Tada aš prisiminiau Viešpaties žodžius, kaip jis ne kartą sakė: ‘Jonas, tiesa, krikštijo vandenyje, o jūs būsite pakrikštyti šventojoje dvasioje.’ 17  Tad jeigu Dievas jiems suteikė tokią pat dovaną kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas aš toks, kad galėčiau Dievui trukdyti?“ 18  Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą sakydami: „Vadinasi, Dievas ir kitataučiams davė galimybę atgailauti, kad jie gyventų.“ 19  O tie, kurie buvo išblaškyti per suspaudimą, kilusį dėl Stepono, nukeliavo iki Finikijos, Kipro ir Antiochijos. Niekam, išskyrus žydus, jie žodžio neskelbė. 20  Tačiau kai kurie iš jų, būtent vyrai iš Kipro ir Kirėnės, atvykę į Antiochiją ėmė kalbėti ir graikakalbiams, skelbti jiems gerąją naujieną apie Viešpatį Jėzų. 21  Jehovos ranka buvo su jais — didelis skaičius įtikėjo ir atsigręžė į Viešpatį. 22  Žinia apie juos pasiekė bendruomenę Jeruzalėje ir ši pasiuntė į Antiochiją Barnabą. 23  Atvykęs ir pamatęs šitokią Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino juos visus ryžtinga širdimi laikytis Viešpatyje, 24  mat buvo geras vyras, kupinas šventosios dvasios ir tikėjimo. Ir nemažas žmonių būrys prisidėjo prie Viešpaties. 25  Tada jis nuvyko į Tarsą susiieškoti Sauliaus 26  ir suradęs atsivedė į Antiochiją. Taip jau susiklostė, kad jie visus metus pasiliko toje bendruomenėje ir mokė nemažą būrį. Ir pirmiausia Antiochijoje mokinius Dievo apvaizda imta vadinti krikščionimis. 27  Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atėjo pranašų. 28  Vienas jų, vardu Agabas, dvasios paskatintas atsistojo ir nusakė, kad visą gyvenamą žemę ištiks didelis badas. Ir jis užėjo valdant Klaudijui. 29  Mokiniai nusprendė nusiųsti Judėjoje gyvenantiems broliams paramą, kiekvienas pagal savo išgales, ir taip jiems pasitarnauti. 30  Taip jie ir padarė — išsiuntė ją vyresniesiems per Barnabą ir Saulių.

Išnašos