Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

2 Petro 2:1–22

2  O juk tautoje buvo ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų. Jie slapčia įves pražūtingų atskalūnysčių ir netgi išsižadės juos nupirkusio šeimininko, taip užsitraukdami greitą pražūtį.  Be to, daug kas paseks jų įžūliu elgesiu ir dėl jų bus niekinamas tiesos kelias.  Iš gobšumo jie išnaudos jus suvedžiodami klastingais žodžiais. Bet nuosprendis, skirtas jiems nuo seno, negaišuoja ir jų pražūtis nesnaudžia.  Juk jeigu Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų ir nubloškė į tartarą* — atidavė giliausioms tamsybėms, kur laiko juos teismui;  jeigu nepagailėjo senojo pasaulio ir išsaugojo vien teisumo skelbėją Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną;  jeigu paversdamas pelenais pasmerkė Sodomos ir Gomoros miestus, taip parodydamas bedieviams pavyzdį, kas bus ateityje,  ir išvadavo teisųjį Lotą, kurį labai vargino savavaliautojų įžūlus elgesys  (juk tas teisusis, gyvendamas tarp jų ir diena iš dienos viską matydamas bei girdėdamas, turėjo kankinti savo teisią sielą dėl jų savavališkų darbų),  tai Jehova* žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo ir išlaikyti neteisiuosius teismo dienai, kai bus atkirsti šalin, 10  ypač tuos, kurie sekioja paskui kūną geisdami jį suteršti ir niekina viešpatystę. Tie akiplėšos savavaliai nedrebėdami užgauliai kalba apie šlovinguosius. 11  O štai angelai, nors yra didesni jėga bei galia, nemeta jiems užgaulaus kaltinimo, nes gerbia Jehovą. 12  Tačiau tie, kaip nemąstantys gyvūnai, vien įgimtų skatulių vedami ir skirti būti sugauti ir užmušti, užgauliai kalba apie tai, ko neišmano, ir dėl to pražus eidami pražūties keliu, 13  užsitrauks pikta kaip atpildą už savo piktadarystes. Jie mėgsta ištaigauti vidury dienos. Jie — tikros dėmės ir ydos — jaučia didžiausią malonumą skleisdami apgaules, kai vaišinasi drauge su jumis. 14  Jų akys pilnos svetimavimo ir nesugeba atsispirti nuodėmei; jie vilioja svyruojančias sielas. Jų širdys išlavintos gobšauti. Jie prakeikimo vaikai. 15  Palikę tiesų taką jie nuklydo, pasuko keliu Beoro sūnaus Bileamo, kuris pamilo piktadarystės atlygį 16  ir už savo nusižengimą buvo sudrausmintas; nebylus nešulinis gyvulys, prabilęs žmogaus balsu, sutrukdė pranašo beprotystę. 17  Jie — šaltiniai be vandens ir debesys, smarkios vėtros genami; jiems skirta juodžiausia tamsybė. 18  Jie kalba tuščias, išpūstas kalbas, kūno geismais bei įžūliu elgesiu vilioja vos pasprukusius nuo einančių klystkeliais 19  ir žada jiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai. Juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu. 20  Ir jeigu įgiję Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus aiškų pažinimą jie pabėga nuo pasaulio nešvarybių, bet paskui vėl į jas įsivelia ir yra nugalimi, jiems pasidaro blogiau negu pirma. 21  Jiems gi būtų buvę geriau nepažinti teisumo kelio, negu įgijus aiškų pažinimą nusisukti nuo jiems duoto šventojo įsakymo. 22  Tokiems nutiko, kaip teisingai sako patarlė: „Šuo sugrįžo prie savo vėmalų, išmaudyta kiaulė — voliotis purvyne.“

Išnašos

Žr. 10 priedą.
Žr. 1 priedą.