Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

2 Korintiečiams 11:1–33

11  O, kad jūs pakęstumėte truputį mano kvailumo! Bet jūs mane ir pakenčiate.  Dėl jūsų pavyduliauju Dievo pavydulingumu, nes sužadėjau jus su vienu vyru, su Kristumi, kad pristatyčiau jam kaip skaisčią mergelę.  Bijau, kad kartais, kaip gyvatė savo klasta suvedžiojo Ievą, ir jūsų protai nebūtų sugadinti — atitraukti nuo nuoširdumo ir skaistumo, kurių Kristus vertas.  Juk jeigu kas nors ateina ir skelbia kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jeigu gaunate kitą dvasią, kurios nebuvote gavę, arba kitą gerąją naujieną, kurios nebuvote priėmę, jūs puikiausiai tokį pakenčiate.  Manau, kad niekuo nenusileidžiu tiems jūsų ypatingiesiems apaštalams.  O jeigu man ir stinga iškalbos, tai pažinimo tikrai ne, — tą jums visais atžvilgiais visaip atskleidėme.  O gal padariau nuodėmę, kai nužeminau save ir išaukštinau jus, dovanai paskelbdamas jums Dievo gerąją naujieną?  Kitas bendruomenes apiplėšiau priimdamas iš jų paramą, kad galėčiau patarnauti jums.  Ir kai pas jus būdamas ėmiau stokoti, netapau nė vienam našta, nes mano reikmėmis dosniai pasirūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Išties, aš visaip saugojausi ir saugosiuosi tapti jums našta. 10  Kaip kad Kristaus tiesa yra manyje, taip ir šito mano pasigyrimo Achajos srityse niekas nenutildys. 11  Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino, kaip yra. 12  Ką darau, ir toliau darysiu, kad atimčiau dingstį iš tų, kurie ieško dingsties pasirodyti esą lygūs su mumis padėtimi, kuria jie giriasi. 13  Tokie žmonės yra netikri apaštalai, klastingi darbininkai, apsimetantys Kristaus apaštalais. 14  Ir nėra ko stebėtis — juk ir pats Šėtonas apsimeta šviesos angelu. 15  Tad nieko ypatinga, kad ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Tačiau jų galas bus toks, kokie jų darbai. 16  Vėl sakau: tegul niekas nemano, kad aš kvailas. Bet jeigu taip ir manote, tai priimkite mane kaip kvailą, kad ir aš galėčiau truputį pasigirti. 17  Ką dabar kalbu, ne pagal Viešpaties pavyzdį kalbu, bet lyg iš kvailumo, su pagyrūniška savikliova. 18  Kad jau daugelis giriasi kūniškais dalykais, pasigirsiu ir aš. 19  Juk, būdami protingi, mielai pakenčiate kvailius. 20  Jūs netgi pakenčiate, jei kas jus pavergia, jei kas ryja jūsų nuosavybę, jei kas iš jūsų grobia, jei kas prieš jus aukštinasi, jei kas muša jums per veidą. 21  Sakau tai mūsų negarbei, jeigu jau kažkam atrodo, kad buvome silpni. Bet jeigu kiti turi drąsos ką daryti — kalbu iš kvailumo, — tai ir aš drąsus. 22  Jie hebrajai? Aš irgi. Jie izraelitai? Aš irgi. Jie Abraomo palikuonys? Aš irgi. 23  Jie Kristaus tarnai? Atsakysiu kaip proto netekęs: aš juo labiau! Aš daug daugiau plušau, daug daugiau kalėjau, iškenčiau daugybę mušimų, daug sykių buvau arti mirties. 24  Nuo žydų penkis kartus gavau kirčių po keturiasdešimt be vieno, 25  tris kartus buvau nuplaktas rykštėmis, sykį apmėtytas akmenimis, tris kartus patyriau laivo sudužimą, visą parą išbuvau atviroje jūroje; 26  dažnai keliavau, buvau upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo kitataučių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių, 27  triūse ir varge; daugelį naktų išbuvau be miego, alkau ir troškau, dažnai stokojau maisto, kenčiau šaltį ir nuogumą. 28  Be šitų išorinių dalykų, manęs diena iš dienos neapleidžia nerimas dėl visų bendruomenių. 29  Jei kas silpnas, argi aš ne silpnas? Jei kas suklupdomas, argi aš nedegu apmaudu? 30  Jei būtina girtis, girsiuosi tuo, kas byloja apie mano silpnumą. 31  Viešpaties Jėzaus Dievas ir Tėvas, kuriam gyrius per amžius, žino, kad nemeluoju. 32  Damaske karaliaus Areto etnarchas* saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane sučiupti, 33  bet buvau pintinėje nuleistas pro langą sienoje ir ištrūkau iš jo rankų.

Išnašos

Titulas, aukštesnis už tetrarchą.