Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Biblija internete | ŠVENTASIS RAŠTAS. „NAUJOJO PASAULIO“ VERTIMAS

2 Korintiečiams 1:1–24

1  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus — Dievo bendruomenei Korinte kartu su visais šventaisiais visoje Achajoje.  Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.  Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas, atjautos Tėvas ir visokios paguodos Dievas,  kuris guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose, kad ir mes galėtume guosti visokių suspaudimų prislėgtus ta paguoda, kuria patys esame Dievo guodžiami.  Juk kaip dėl Kristaus mums gausiai tenka kentėjimų, taip per Kristų gausiai turime ir paguodos.  Jei esame suspaudime, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui; ir jei esame guodžiami, tai jūsų paguodai, kuri įgalina jus ištverti tokius pat kentėjimus, kokius kenčiame ir mes.  Taigi mūsų viltis dėl jūsų tvirta, nes žinome: kaip esate kentėjimų dalininkai, taip būsite ir paguodos.  Nenorime, kad liktumėte nesužinoję, broliai, apie suspaudimą, ištikusį mus Azijoje, — kad buvome baisiai prispausti, virš jėgų, ir jau manėme veikiausiai neliksią gyvi.  Tiesą sakant, buvome tikri gavę mirties nuosprendį. Bet tai nutiko tam, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius, 10  kuris iš šitokios mirties mus išgelbėjo ir išgelbės ir kuriuo viliamės, kad toliau gelbės. 11  Jūs irgi galite padėti maldaudami dėl mūsų, kad vėliau daugelis dėl mūsų dėkotų už tą daugelio* mums išmelstą malonę. 12  Mūsų pasigyrimas, apie kurį liudija mūsų sąžinė, yra tas, kad pasaulyje, o ypač pas jus, elgėmės šventai ir su dievišku nuoširdumu, ir ne su kūniška išmintimi, bet su Dievo malone. 13  Mes juk nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jau gerai žinote ir pripažįstate; ir viliuosi, kad pripažinsite tai iki galo, 14  taip kaip iš dalies pripažinote, jog mes esame jūsų pasididžiavimas, — kaip ir jūs būsite mūsų pasididžiavimas mūsų Viešpaties Jėzaus dieną. 15  Su tokiu pasitikėjimu aš anksčiau ketinau pas jus atvykti, kad turėtumėte antrą progą džiaugtis, 16  ir trumpai pas jus pabuvęs keliauti į Makedoniją, o paskui iš Makedonijos pas jus sugrįžti, kad išlydėtumėte mane į Judėją. 17  Negi taip sumanęs aš pasielgiau lengvabūdiškai? O gal, kai ką nors sumanau, mano sumanymas kūniškas, tarytum sakyčiau „taip taip“, o paskui „ne ne“? 18  Bet galima pasitikėti Dievu, jog tai, ką jums sakome, nėra „taip“ ir „ne“. 19  Juk Dievo Sūnus, Kristus Jėzus, paskelbtas jums per mus, tai yra mane, Silvaną ir Timotiejų, netapo „taip“ ir „ne“ — jame yra tik „taip“. 20  Kad ir kiek būtų Dievo pažadų, jame jie tapo „taip“. Todėl ir „amen“ Dievo šlovei tariame per jį. 21  O tas, kuris užtikrina, kad mes su jumis priklausome Kristui, ir kuris mus patepė, yra Dievas. 22  Jis ir pažymėjo mus savo antspaudu ir davė mums į širdis būsimųjų dalykų laidą, tai yra dvasią. 23  Šaukiu Dievą būti liudytoju prieš mane*, kad į Korintą kol kas nevykau vien gailėdamas jūsų. 24  Mes nesame jūsų tikėjimo šeimininkai, bet jūsų džiaugsmo bendradarbiai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.

Išnašos

Pažod. „daugelio veidų“.
Pažod. „mano sielą“.