Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

1 Jono 2:1–29

2  Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jeigu kuris nusidėtų, turime pas Tėvą padėjėją* — Jėzų Kristų, teisųjį.  Jis yra permaldavimo auka už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.  Štai iš ko suvokiame, kad esame jį pažinę, — jei laikomės jo įsakymų.  Kas sako: „Aš esu jį pažinęs“, o jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir tiesos jame nėra.  O kas jo žodžio laikosi, tame Dievo meilė išties ištobulinta. Taip žinome, kad jame esame.  Kas sako pasiliekąs jame, privalo ir pats taip vaikščioti, kaip jis vaikščiojo.  Mylimieji, rašau jums ne naują įsakymą, o seną įsakymą, kurį turite nuo pradžios. Senasis įsakymas yra žodis, kurį girdėjote.  Kita vertus, rašau jums naują įsakymą, kas tikra jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi ir tikroji šviesa jau šviečia.  Kas sako esąs šviesoje, bet savo brolio nekenčia, tas iki šiol tebėra tamsoje. 10  Kas myli savo brolį, pasilieka šviesoje, ir jame nėra jokio suklupimo. 11  O kas nekenčia savo brolio, yra tamsoje ir vaikščioja tamsoje. Jis nežino, kur eina, nes tamsa apakino jam akis. 12  Rašau jums, vaikeliai, nes dėl jo vardo jums atleistos nuodėmės. 13  Rašau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Rašau jums, jaunuoliai, nes jūs nugalėjote piktąjį. Parašiau jums, vaikučiai, nes jūs pažinote Tėvą. 14  Parašiau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes esate stiprūs, jumyse pasilieka Dievo žodis ir jūs nugalėjote piktąjį. 15  Nemylėkite pasaulio, nei to, kas pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės. 16  Juk visa, kas pasaulyje — kūno geismas, akių geismas, puikavimasis pragyvenimo ištekliais, — yra ne iš Tėvo, o iš pasaulio. 17  Pasaulis praeina, jo geismas irgi, o kas vykdo Dievo valią, lieka per amžius. 18  Vaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, dabar ir yra pasirodę daug antikristų. Iš to žinome, jog ši valanda paskutinė. 19  Jie iš mūsų išėjo, bet nebuvo mūsiškiai, mat jeigu būtų buvę mūsiškiai, būtų pasilikę su mumis. Bet jie išėjo, kad paaiškėtų, jog ne visi yra mūsiškiai. 20  O jūs turite patepimą iš Šventojo ir visi turite pažinimą. 21  Parašiau jums ne todėl, kad nežinote tiesos, o todėl, kad ją žinote ir kad iš tiesos nekyla joks melas. 22  Kas gi yra melagis, jei ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus? Toks yra antikristas, neigiantis Tėvą ir Sūnų. 23  Kiekvienas neigiantis Sūnų neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą. 24  O jumyse — jumyse tepasilieka tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasilieka jumyse, tada ir jūs liksite Sūnuje ir Tėve. 25  Ir štai pažadas, kurį jis pats mums davė, — amžinasis gyvenimas. 26  Parašiau jums tai apie mėginančius jus suklaidinti. 27  O jumyse — jumyse pasilieka patepimas, kurį iš jo gavote, ir nereikia, kad kas jus mokytų. Jus apie viską moko iš jo gautasis patepimas, — jis tikras, ne pramanas. Ir kaip esate išmokyti, likite jame. 28  Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad jam pasirodžius turėtume drąsos kalbėti ir kad netektų sugėdintiems nuo jo pasitraukti, kai jis bus čia*. 29  Jei žinote, kad jis teisus, žinote ir tai, kad kiekvienas, darantis teisumą, yra gimęs iš jo.

Išnašos

Arba „užtarėją“.
Žodžiais „bus čia“ verčiamas graikiškas daiktavardis parousia (parùzija). Žr. 5 priedą.