Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

1 Tesalonikiečiams 1:1–10

1  Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bendruomenei Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė.  Mes visada Dievui dėkojame minėdami visus jus savo maldose,  nuolatos prisimindami jūsų tikėjimo darbą, meilės triūsą ir ištvermę, kurią turite dėl vilties, puoselėjamos mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje.  Mes žinome, Dievo mylimi broliai, apie jūsų išrinkimą,  nes mūsų skelbiama geroji naujiena neatėjo pas jus vien su žodžiu, bet ir su galybe, su šventąja dvasia ir tvirtu įsitikinimu, — žinote, kokie su jumis jūsų labui buvome.  Jūs pasekėte mumis ir Viešpačiu, dideliame suspaudime priimdami žodį su šventosios dvasios džiaugsmu,  ir tapote pavyzdžiu visiems tikintiesiems Makedonijoje ir Achajoje.  Juk Jehovos* žodis, pasklidęs iš jūsų, nuskambėjo ne tik Makedonijoje ir Achajoje — žinia apie jūsų tikėjimą Dievu išplito po visas vietoves ir mums nebereikia nieko sakyti.  Mat jie patys pasakoja, kaip mes pas jus atvykome ir kaip jūs nuo stabų atsigręžėte į Dievą, kad vergautumėte gyvajam tikrajam Dievui 10  ir iš dangaus lauktumėte jo Sūnaus, kurį jis prikėlė iš mirusiųjų, tai yra Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.

Išnašos

Žr. 1 priedą.